Pasakyk, ką valgai, ir aš pasakysiu, koks tu

Galima į tai reaguoti rimtai, galima — su humoru, tačiau didelė dalis krizinių situacijų šeimoje prasideda ne kur kitur, o prie stalo. Moterys paprastai linkusios rinktis „lengvesnius“, nekaloringus produktus, o vyrai dažniausiai vadina tai „moteriškomis išmonėmis“. Italų psichologė Danielė Marafontė, tyrinėjusi šią problemą, rašo, kad paprasti nesutarimai virtuvėje dėl būsimų pietų gali sukelti visai rimtą šeimos santykių krizę. Be to, pastebėta, kad tose šeimose, kur abu partneriai mėgsta panašius produktus, geba suderinti savo skonį ir, svarbiausia, maitinasi sveikai, susiklosto daug geresni bei šiltesni santykiai. Todėl šeimoje praverstų psichologų paskelbtas patiekalų, galinčių sukelti šeiminę krizę, dešimtukas!

 

Jame sveikos ir šviežios salotos, kuriomis kiekvieną dieną gali džiaugtis žmona ir kurios vyrui gresia tapti tikru košmaru. Arba liesas jogurtas, kurį žmona planavo suvalgyti pusryčiams, o vyras susivertė į kavą, galvodamas, jog tai grietinėlė... Dažnam vyrui sunkiai įtiks ir mocarelos sūris — jam jis panašus į plastiliną. Tuo metu žmona mėgausis juo kaip didžiausiu skanumynu. Panašiais nesusikalbėjimo ir nesupratimo objektais gali tapti vaisiai, dribsniai, varškė, „duoniukai“, garuose virta žuvis ir kai kurie kiti produktai.

 

Žinoma, suabsoliutinti tokių teiginių negalima, nes nemažai rastume ir atvirkštinių pavyzdžių. Tačiau posakis „Pasakyk, ką valgai, ir aš pasakysiu, koks tu...“ tikrai ne iš piršto laužtas... Todėl svarbiausia gerai pažinti šalia esantį žmogų ir subtiliai reguliuoti jo racioną.

 

Mokslininkai nustatė, kad tarp žmogaus mitybos ir jo elgesio bei psichinės būklės egzistuoja glaudus ryšys. Teigiama, kad šokolado mėgėjai širdies gilumoje jaučiasi vieniši ir nelaimingi, jiems trūksta meilės, gailesčio ir dėmesio. Na, o pieno produktų garbintojai labiausiai trokšta, kad jais rūpintųsi, nori švelnumo ir saugumo. Tai, kad kiekvienas žmogus turi skirtingus mėgstamus produktus, o be kai kurių tiesiog neįsivaizduoja savo gyvenimo, parodo ir skirtingus psichologinius poreikius. Tas, kam nuolatos maiste trūksta aštrumo, greičiausiai trokšta aštrių pojūčių gyvenime ir nori jam suteikti didesnį pagreitį. Kietus produktus dažniausiai mėgsta žmonės, kuriems gyvenime labai svarbu būti nugalėtojais.

 

Ne paslaptis, kad vienokio ar kitokio maisto pasirinkimas formuojasi ankstyvoje vaikystėje ar net dar anksčiau — motinos įsčiose. Kartais tai gali būti pasąmonėje tūnantis noras grįžti į kokius nors laimingus laikus, kurie asocijuojasi su vienu ar kitu produktu.

 

 

Tačiau žinomas ir kitoks ryšys. Be mėsos savo raciono neįsivaizduojantys žmonės dažnai būna nervingi ir agresyvūs. Ypač tai pasakytina apie tuos, kurie valgo daug jautienos. O pirmenybę teikiantieji vaisiams bei daržovėms paprastai pasižymi ramiu ir taikiu charakteriu. Mokslininkai tikina, jog tai tikrai nėra iš piršto laužti dalykai, o ne vienu eksperimentu patvirtinta tiesa.

 

Dar XIX amžiuje buvo atliktas eksperimentas su balandžiais. Viena grupė paukščių 5-6 mėnesius buvo lesinama žirniais, o kita — virtos mėsos gabalėliais. Pastebėtas ryškiai pasikeitęs balandžių elgesys. Žirniais lesinami balandžiai buvo ramūs, geraširdžiai ir taikūs, o mėsėdžiai palaipsniui darėsi vis agresyvesni, neramesni, ir po kelių mėnesių tokios dietos tapo tikrais plėšrūnais. Spėjama, kad panašų poveikį mityba turi ir žmogui.

 

 

Savo ruožtu tai, kokį maistą žmogus renkasi, lemia ir jo charakteris. Pavyzdžiui, kai kurių mokslininkų teigimu, pomidorus mėgsta demokratiški, dosnūs, geros sielos žmonės. Agurkai labiausiai patinka jautruoliams. Kopūstai ir pupelės — nedrąsių ir neryžtingų žmonių maistas. Na, o žmonėms, kurie maitinasi tik daržovėmis, dažnai būna būdinga sunkumų baimė, stengimasis pabėgti nuo atsakomybės. Beje, ne paskutinį vaidmenį čia vaidina ir tai, kaip tos daržovės yra paruoštos.

 

Sakoma, jog psichiškai sveikiausi ir stabiliausi yra tie, kuriems patinka pagraužti žalią morkytę, obuolį ar suvalgyti šviežių kopūstų salotų... Na, o rūgščių ar raugintų, labai sūrių ar sūdytų, stipriai marinuotų produktų garbintojai aiškiai turi tironiškų bruožų. Pavyzdžiui, Ivanas Rūstusis dievino sūdytus produktus ir rūgusį pieną, Petras I mėgo viską, kas rūgštu, Stalinas negalėjo gyventi be sauso jauno vyno ir citrinų.

 

Gyvūninės kilmės produktų pasirinkimas nemažai pasako apie žmogų. Virtą dešrą ir virtą mėsą dažniausiai mėgsta sėslūs, kruopštūs ir atsakingi žmonės. Na, o lašinių, kumpio, kiaulienos kauliukų garbintojai linkę pavyduliauti, įtarinėti, dažnai turi stiprų savininkiškumo jausmą. Tie, kas pirmenybę teikia rūkytoms dešroms, kumpiui, šašlykui, greičiausiai yra nepataisomi romantikai, fantazuotojai, kelionių trokštantys avantiūristai. O štai potraukis jūros produktams išduoda svajoklio asmenybę... Patikimi, nuoseklūs, sukalbami ir nuolaidūs žmonės dažniausiai būna neabejingi sūriui.

 

 

Atlikę nemažai įvairių tyrinėjimų, mokslininkai, psichologai bei psichiatrai dabar laikosi nuomonės, jog netaisyklinga ir nesveika mityba sudaro palankias sąlygas psichikos ligoms atsirasti ir progresuoti. Jie teigia, kad per pastaruosius 50 metų pagausėjusį psichinių ligonių skaičių didžia dalimi nulėmė ir ne į gera pasikeitusi mityba. Nustatyta, kad dažniausiai depresija, šizofrenija, Alzhaimerio liga bei įvairiausi dėmesio sutrikimai įveikia tuos didžiųjų miestų gyventojus, kurie ne vienerius metus tenkinosi „greitu maistu“, valgė mažai šviežių daržovių, vaisių. Tokių žmonių organizme nuolat trūko vitaminų, mineralų bei reikalingų riebalų rūgščių.

Tose šalyse, kur žmonės valgo mažai žuvies, dažniausiai sergama depresija.