Rūta Papartytė apie gyvenimą pakeitusį sprendimą: „Pamačiau, kokia esu stipri“

Lemtinga kelionė į Romą

„Aš išvažiavau į piligriminę kelionę į Romą. Ten esančioje bažnyčioje sutikau savo būsimą vyrą. Galvojau, jeigu sutikau bažnyčioje, vadinasi, taip buvo skirta Dievo ir viskas bus labai gerai“, – prisiminė Rūta.

Pasak jos, santykiuose buvo daug gražių akimirkų, tačiau viskas ėmė keistis tuomet, kai pora pradėjo gyventi kartu Italijoje.

Rūta apsigyveno Lukos provincijoje – kalnuotame Villa Collemandina miestelyje. Jos teigimu, ji pateko į aplinką, kurioje vis dar vyravo senamadiškas požiūris į moterį.

„Man buvo neleista dirbti aktore, mano vyras buvo labai pavydus“, – pasakojo ji.

Į Italiją Rūta atvyko jau augindama sūnų Adomą, o netrukus pradėjo lauktis antrojo sūnaus Jokūbo. Tuo metu, siekdama išvengti nesutarimų, moteris stengėsi prisitaikyti.

„Tam, kad nebūtų konfliktų ir nuolatinių barnių, aš prisitaikiau. Man buvo leidžiama dirbti tik paprastus darbus. Kad turėčiau savo pinigų, ėjau valyti namų. Pinigėlių būdavo labai mažai, bet aš norėjau turėti kažką savo“, – pasakojo Rūta.

Asmeninio archyvo nuotr./Rūta Papartytė

Vis dėlto Rūta stengėsi išsaugoti šeimą, ieškojo būdų keisti savo gyvenimą ir daugiausia dėmesio skyrė vaikams.

„Auginau vaikus, atsidaviau motinystei ir šeimai. Galvojau: gerai, čia yra vertybė. Tuo metu tai ir buvo vertybė“, – kalbėjo R.Papartytė.

Moteris atvira – abu sūnūs jai buvo ir tebėra vieni didžiausių stiprybės šaltinių.

„Jie yra mano prasmė ir stiprybė. Darai tiek daug, kad vaikams sukurtum tą gerovę ir pasirūpintum jais“, – sakė ji.

Tačiau ilgainiui Rūta suprato ir kitą svarbų dalyką – motinystė nereiškia, kad moteris turi visiškai atsisakyti savęs ar savo gyvenimo.

„Vaikai yra vaikai, tai yra labai nuostabu, tačiau turi turėti ir savo gyvenimą, jis tau ne veltui duotas. Vaikų tobulėjimas labai svarbus, bet aš turiu išgyventi ir savo istoriją“, – pabrėžė pašnekovė.

Būtent noras neprarasti savęs ir tęsti savo pačios istoriją ilgainiui vėl atvedė Rūtą prie veiklos, kuri jai buvo artima dar gyvenant Lietuvoje. Apie moters profesinę patirtį sužinoję Lukos teatro atstovai susidomėjo ankstesne moters veikla.

Pristačiusi savo patirtį ir gyvenimo aprašymą, Rūta sulaukė pasiūlymo išmokus italų kalbą teatre dėstyti aktorinį meistriškumą ir rengti kūrybines laboratorijas.

„Tačiau mano vyras buvo labai pavydus, jis man daug ko neleisdavo, todėl aš labai mažai galėjau reikštis“, – sakė Rūta.

Po 13 metų ryžosi pokyčiui

Itin reikšmingas jos gyvenimo etapas prasidėjo po trylikos bendro gyvenimo metų, kai Rūta priėmė sprendimą skirtis.

„Pagal įstatymus likau namuose su vaikais, tačiau neturėjau jokių finansinių išteklių, pinigų. Buvęs vyras man visai nepadėjo finansiškai. Tiksliau, netgi trukdė“, – pasakojo moteris, pridurdama, kad net ir po skyrybų ji patyrė didelį psichologinį spaudimą ir persekiojimą.

Gyvenimą pradėjo keisti mažais žingsniais

„Tada aš labai persidėliojau savo gyvenimą ir pagalvojau: ką aš galiu padaryti? Kaip aš galiu mažais žingsneliais, mažais įpročiais keisti savo gyvenimą?“ – prisiminė ji.

Daugiausia dėmesio moteris ėmė skirti asmeniniam augimui.

„Labai susikoncentravau į tai, ką galiu padaryti, kad negailėčiau savęs ir nesivelčiau į tuos konfliktus. Taip ir prasidėjo mano kelionė“, – kalbėjo Rūta.

Pokyčius ji pradėjo nuo paprastų kasdienių įpročių – miego režimo, daugiau judėjimo, sporto ir rūpinimosi savimi.

„Kai pradedi rūpintis savo kūnu, atsiranda jėgų kurti tą gerovę“, – pasakojo R.Papartytė.

Pamažu šie pokyčiai atnešė daugiau energijos ir paskatino Rūtą aktyviau grįžti į profesinę veiklą. Ji pradėjo dirbti mokyklose, įgyvendinti įvairius projektus.

„Žmonės apie mane sužinojo, kad dirbu gerai ir esu aukšto lygio profesionalė“, – džiaugėsi pašnekovė.

Dabar dėsto vyrų kalėjime

Profesinis pripažinimas ir drąsa nepasiduoti Rūtai atvėrė ir visiškai netikėtų galimybių. Viena jų – darbas vyrų kalėjime Italijoje. Čia ji veda paskaitas ir kartu su nuteistaisiais ruošiasi statyti spektaklį.

„Tikrai tiesiog toks kaip stebuklas man“, – šypsojosi moteris.

Jos teigimu, visas šis kelias parodė, kiek daug naujų dalykų gali atsirasti tuomet, kai žmogus išdrįsta rizikuoti, bandyti ir judėti pirmyn.

Tai, anot jos, patvirtino ir darbas kalėjime. Iš pradžių jos užsiėmimus lankė apie 30 žmonių, o netrukus prisijungti panoro dar daugiau.

„Jie visi pasakė: „Rūta, tu tokia ypatinga, nereali ir stipri.“ Kitą dieną atėjau – 16 naujų kalinių užsirašė“, – pasakojo ji.

Jos manymu, žmonės jaučia jos energiją, žinias ir empatiją.

„Aš pamačiau, kokia aš galiu būti stipri. Kiekviena iš mūsų tokia esame. Tik svarbiausia išdrįsti“, – sakė moteris.

Svarbiu postūmiu tapo „1000 moterų“ projektas

Rūta džiaugėsi, kad jau antrus metus organizuojamas projektas prie viso to reikšmingai prisidėjo ir jai suteikė daug naujų žinių, įkvėpimo ir daugiau pasitikėjimo savo galimybėmis.

„Vienas dalykas – šis projektas buvo nemokamas, tai buvo išganymas. Kitas dalykas – užsiėmimai vykdavo nuotoliniu būdu, tai man buvo labai patogu. Gavau labai daug žinių, informacijos. Aš pamačiau, kad viskas yra įmanoma. Tai davė labai daug įkvėpimo visomis prasmėmis“, – pasakojo Rūta.

Šiandien moters profesinis gyvenimas jau gerokai kitoks nei tuo metu, kai ji galėjo tik svajoti apie grįžimą į teatrą.

Jos gyvenimo istorija sudomino dramaturgę, kuri pagal ją parašė tekstą. Prie kūrybinio proceso prisijungė ir režisierius Lietuvoje, o dabar pamažu ruošiamasi spektaklio pastatymui.

„Dabar einame monospektaklio statymo link. Labai labai didelis kelias nueitas“, – džiaugėsi Rūta.

Be to, moteris džiaugiasi, kad projektas paskatino ją pačią kurti ir įgyvendinti naujas idėjas, dėstyti komunikaciją pasitelkiant teatro metodus.

Vienas didžiausių jos išbandymų buvo Lietuvoje įgyvendintas projektas socialiniams darbuotojams, kuriam Rūta rengė vaizdo pamokas.

„Aš galvojau, kad tai neįmanoma. O Dieve, kaip čia bus? Bet aš padariau viską viena – nuo turinio sukūrimo iki visų techninių dalykų“, – pasididžiavimo savimi neslėpė moteris.

Pašnekovės teigimu, šis projektas suteikė pasitikėjimo imtis ir tokių darbų, kurie anksčiau būtų atrodę pernelyg sudėtingi.

„Kai pamačiau dėstytojus, pagalvojau: Dieve, tai aš galiu daryti tą patį“, – prisiminė ji.

Rūta itin vertina gautas žinias bei galimybę mokytis iš skirtingų sričių profesionalų.

„Labai aukšto lygio paskaitos, labai daug profesionalų, kurie suteikia labai vertingų žinių. Buvo tikrai labai įdomu“, – sakė ji.

Jos įsitikinimu, galimybė mokytis ir tobulėti svarbi ne tik moterims, kurios išgyvena sudėtingus gyvenimo laikotarpius.

„Netgi jeigu nėra kažkokių baisių sunkumų arba sunkių istorijų, tobulėjimas ir judėjimas pirmyn duoda ne tik ekonominės naudos. Kyla savivertė, kitaip matai prasmę gyvenime ir tada gali dalytis su kitais tuo, ką turi, ir pati daugiau duoti“, – teigė Rūta.

Moteris sako pati ilgą laiką gyvenusi su baime, kad kai kurių dalykų tiesiog nesugebės padaryti. Sudėtingoje situacijoje, anot jos, žmogui gali pradėti atrodyti, kad pasirinkimų nebėra.

„Tuose sunkumuose užsidaro tokios vidinės durys, atrodo, kad nėra išėjimo ir nieko negalėsi padaryti. Ta baimė suparalyžiuoja. Aš labai daug metų delsiau būtent dėl tos baimės, kad aš negaliu“, – atviravo ji.

Praktiniai mokymai padėjo Rūtai labiau pasitikėti savimi. „Projektas ir nauja veikla parodė, kad aš galiu. Ir aš galiu labai daug“, – sakė R.Papartytė.

Ji pabrėžia, kad pokyčiams svarbus ir aplinkinių palaikymas: „Būtent tie žmonės, kurie tave palaiko. Projektas buvo būtent ta vieta, kuri man suteikė įkvėpimo, nes vienas lauke – ne karys. Turi būtinai turėti komandą.“