Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 spalio 5d. 12:14

Kaip išradingi lietuviai gamtos dovanas pavertė pelningu verslu

Beržų sulą gaminanti įmonė „Straikas“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Beržų sulą gaminanti įmonė „Straikas“
„Kada paskutinį sykį gėrėte sulos?“ Dar prieš kelerius metus uždavus šį klausimą, dalis žmonių, ypač jaunesnės kartos, būtų gūžtelėję pečiai ir atsakę „nežinau“. Tačiau sula ir vėl tapo mėgstama, geriama, net madinga ir visa tai – lietuvių įmonės „Straikas“, sukūrusios sulos prekės ženklą „Sip Sap“, nuopelnas. Dabar sula puikiausiai įsikomponuoja ir ant šiuolaikinio vaišių stalo, ja poilsiaujantys tautiečiai šią vasarą mėgavosi pajūryje, kaimo sodybose. Prie sulos skonio Lietuvos gamintojai pratina ir gėrimų gurmanus užsienio rinkose, nors dėl koronaviruso ši užduotis šiemet ir kiek apsunko.

Vyresnei lietuvių kartais sula – gerai pažįstamas gėrimas, ne vienas dar prisimintų, kaip ankstyvą pavasarį kartu su tėčiu ar seneliu keliaudavo leisti sulos ar pasiimti jau surinktų „medžio sulčių“. Kai kas sulą dar mena trilitriniuose stiklainiuose, kurie rikiuodavosi parduotuvių apatinėse lentynose. Dabar gi sula išpilstyta nedideliuose buteliukuose bei skardinėse ir akį traukia savo žaismingomis pakuotėmis.

Lietuviško prekybos tinklo Maxima“ parduotuvėse galima rasti visą „Sip Sap“ skonių spektrą – nuo paskanintos mėta iki rabarbarais, o netrukus čia turėtų atsirasti ir pora įdomių naujienų. Ši parduodama sula yra surinkta iš Lietuvos ūkininkų beržynų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Įmonės „Straikas“ produkcija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Įmonės „Straikas“ produkcija

Lietuvoje lieka trečdalis sulos

„Straikas“ gamykla yra įsikūrusi Didžiųjų Baušių kaime Šalčininkų rajone, kiekvienais metais daugiau kaip milijonas litrų beržų sulos čia supilstoma į stiklo buteliukus ir skardines. Atrodytų, nemenkas kiekis, nejau lietuviai taip mėgsta sulą? Pasirodo, mūsų šalyje jos lieka apie trečdalis, o didesnioji dalis keliauja į Lenkiją, Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, Didžiąją Britaniją, netgi tolimas Azijos šalis, tokias, kaip Pietų Korėja ar Japonija.

Sulos surinkimo sezonas yra itin trumpas ir trunka vos 2–4 savaites per metus.

Kaip pasakoja bendrovės „Straikas“ vadovas ir bendraturtis Gintaras Didžiokas, nors įmonė gamina taip pat ir tyreles bei košes vaikams, pagrindinis produktas yra būtent sula. Sezono metu įmonėje dirba iki 60-ies žmonių, o kitu metu – 30–35. Įdomu, kad sulos surinkimo sezonas yra itin trumpas ir trunka vos 2–4 savaites per metus. Paprastai sula pradedama rinkti vos tik ėmus tirpti sniegui, kai naktį dar išlieka neigiama temperatūra, o dieną jau ima dominuoti teigiama, o baigiama leisti vos tik pasirodo medžių pumpurai. Įdomi detalė: atrodytų, Lietuva plotu nedidelė šalis, tačiau šiaurės Lietuvoje sula renkama vėliau, nei pietų Lietuvoje, nes klimatas vos vos, bet skiriasi.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Beržų sulą gaminanti įmonė „Straikas“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Beržų sulą gaminanti įmonė „Straikas“

Dar vienas įdomus momentas – įmonė pati surenka tik nedidelę žaliavos dalį, o didžiąją dalį superka iš Lietuvos ūkininkų, kurie surenka daugybę tonų beržų sulos ir tiekia ją „Straikui“. Anot G.Didžioko, šiuo metu dirbama maždaug su dešimčia tiekėjų, sulos rinkimo ir tiekimo galimybėmis domisi ir daugiau miškų savininkų. Tiesa, kad būtų galima leisti sulą, reikalingas brandus miškas – beržų amžius turi siekti bent 30 metų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Įmonės „Straikas“ produkcija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Įmonės „Straikas“ produkcija

Eksportas lėtėjo, bet lietuviai sulą gėrė

Bendrovė Lietuvoje neturi sau lygių konkurentų pagal sulos gamybos mastus, tačiau nedaug jų ir Europoje, štai kodėl, taip pat dėl puikios produkto kokybės, pastaraisiais metais vyko aktyvi plėtra ir produkto pristatymas užsienio rinkose, tiesa, 2020-ieji visai nenoromis tapo stabtelėjimo metais. Anot bendrovės prekės ženklų plėtros vadovės Gintarės Didžiokaitės, dėl pandemijos kiek sulėtėjo eksportas į kai kurias tolimesnes rinkas, o Europos šalyse situacija skiriasi – pavyzdžiui, eksportas į Vokietiją sulėtėjo kiek mažiau, nei, tarkime, į Prancūzija. Būtent dėl tokių sunkiai prognozuojamų faktorių, kaip eksporto srautų judėjimas, įmonė supirko kiek mažiau sulos, nei buvo planavusi. Kita vertus, įmonė į ateitį žiūri optimistiškai ir kelerių metų perspektyvoje vis tiek planuoja ambicingą plėtrą.

Optimizmo įkvepia, anot G.Didžiokaitės, ir tai, kad sulą naujai atranda lietuviai. „Šalies vidaus rinka šią vasarą mus maloniai stebino, jaučiame, kad buvo aktyvus vidinis turizmas, stiprus sezonas pajūryje, žmonės išties aktyviai gaivinosi mūsų sula“, – sako ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Beržų sulą gaminanti įmonė „Straikas“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Beržų sulą gaminanti įmonė „Straikas“

Paklausta, kas dažniausiai geria sulą, G.Didžiokaitė sako, jog vartotojai labai įvairūs – ir jaučiantys nostalgiją šiam gėrimui, ir jaunimas, šiuolaikiniai gurmanai. Ji pripažįsta, jog pastarieji beveik neabejotinai sulą atrado tada, kai įmonė 2016-aisiais sulą pristatė porcijinėse pakuotėse.

Bestselerius papildė „vitaminų bomba

Daugelį vilioja ir tai, kad sula paskaninta įvairiais natūraliais priedais, o su kuriais jų šis gėrimas populiariausias? Pasak pašnekovės, tikras bestseleris yra sula su mėta, taip pat paskaninta imbieru ir žaliąja citrina, mėgstamas ir vienas naujesnių skonių – rabarbarų, šią sulą ypač palankiai įvertino ir prancūzai.

O visai neseniai, prekybos tinklo „Maxima“ organizuotose Lietuvos gamintojų mugėse, vykusiose „Laisvės piknike“, pristatyti ir 2 itin įdomiais priedais paįvairinti sulos šeimos nariai – sula su naudingąja ežiuole ir sula su propoliu, imbieru, medumi ir spanguole. „Tikra vitaminų bomba“, – įvertindama pastarąją šypteli G.Didžiokaitė. Visų šių skonių sulos netrukus bus galima rasti „Maxima“ parduotuvių lentynose, kurios išsiskiria lietuviškos produkcijos gausa ir įvairove.

Gamintojo nuotr. /Prekės ženklo „Sip Sap“ sulos pristatymas „Laisvės piknike“
Gamintojo nuotr. /Prekės ženklo „Sip Sap“ sulos pristatymas „Laisvės piknike“

Pagrindinis mūsų koziris, kad mes sulos negaminame, mes tiesiog pasiskoliname iš gamtos dalelę jos teikiamos energijos.

Gaivintis galima pačiais įvairiausiais gėrimais – legendiniais ar naujai sukurtais limonadais, sultimis, nektarais, pagaliau, visame pasaulyje populiarėjančiu arbatos pagrindu sukurtu gėrimu kombuča. Kaip lietuviškajai sulai pavyksta atlaikyti tokią konkurenciją? Pašnekovė sako, kad, be jokios abejonės, ji jaučiama, ypač su sveikesniais gėrimais, kaip paminėtoji kombuča, tačiau neabejotinas sulos privalumas – ji yra visiškai natūrali. „Pagrindinis mūsų koziris, kad mes sulos negaminame, mes tiesiog pasiskoliname iš gamtos dalelę jos teikiamos energijos“, – sako pašnekovė.

Gamintojo nuotr. /Bendrovė „Strakas“ prisijungė prie kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“
Gamintojo nuotr. /Bendrovė „Strakas“ prisijungė prie kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“

Klimatas pastaraisiais metais šyla, o sula renkama tarpsnyje tarp besibaigiančios žiemos ir ateinančio pavasario, tad ar klimato pokyčiai nesujauks reikalų sulos rinkėjams, ar jos vis dar bus, ar pakaks? G.Didžiokaitė šypsosi ir sako, jog dėl to įmonė išlieka rami. „Sulą lietuviai gėrė šimtmečius, tikimės, jog toliau gersime ir mes, – viliasi bendrovės „Sraikas“ atstovė ir mini, jog įmonę šiemet labai įkvėpė galimybė prisidėti prie „Maximos“ inicijuotos kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“. – Mums tai buvo didelis pasitikėjimo ženklas iš prekybos tinklo pusės, o ir džiaugsmas, jog galime kuo nors prisidėti prie pandemijos padarinių mažinimo, bendro atsitiesimo.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mano kiemas

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

03:45
36:33
02:43

Esports namai

Grožio programa 360°

URBAN˙/

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką