Metai buvo išties išskirtiniai – išgyvenome du karantinus. Kuomet nežinojome, ko tikėtis iš gyvenimo, niūrių prognozių ir saviizoliacijos kontekste gimė gerumo iniciatyvos, tarkim, „Stiprūs kartu“, parodžiusios, kaip mums rūpi kiti. Užklupusi neganda pažadino žmonių bendrystės jausmą: buvo renkami pinigai medikams, senjorams pristatomas maistas ir vaistai, žmonės savanoriavo Karštojoje linijoje.
Muzikantai muzikavo balkonuose, kiemuose, rengė šviesų ir staigmenų šou, internetu siūlė šokių ir būgnų pamokas. Žymūs visuomenės veikėjai savo pavyzdžiu skatino būti sąmoningais ir atjausti tuos verslus, kuriuos ištiko paralyžius – siūlė mintimis keliauti į barus, kirpyklas ar gėlių salonus ir sumokėti už paslaugas, kurių iš tiesų negavo, tačiau tokiu būdu parodyti žmonėms, kad jie nėra palikti nežinioje.
Zitos Katkienės nuotr.
Metų pradžioje Neries regioninis parkas pakvietė į originaliai atnaujintą Šilėnų pažintinį taką. Vos 15 km nuo Vilniaus esančiame 6 km ilgio pažintiniame maršrute – nuostabūs kraštovaizdžiai, sūpynės su kerinčiu vaizdu, daug naujų gražių stendų, netikėtų dizaino sprendimų. Dėl visų šių priežasčių keliautojai Šilėnų taką pradėjo vadinti vienu įdomiausių Lietuvoje. Tiesa, toks populiarumas karantino metu tapo ir iššūkiu. Taką užplūdo rekomendacijų nesibūriuoti nepaisantys žmonėms, Neries regioniniam parkui teko prašyti į jį nebevykti.
„Nesėdėk namuose“ nuotr.
11-ąjį savo gimtadienį Airijoje gyvenantis berniukas paminėjo itin prasmingai – gimtadienio dovanai skirtus pinigus nusprendė paaukoti vėžius sergantiems ir kenčiantiems vaikams Lietuvoje. Už dovanotus pinigus jis nupirko dvi pižamas, palapinę ir maniežą – dovanos atsidūrė „Mamų unijos“ Šeimos namuose. Toks poelgis sulaukė didelio atgarsio ir paskatino apie gerumo iniciatyvas susimąstyti ir prie jų prisidėti ir kitus.
Asmeninio albumo nuotr.
Rugpjūčio 23-iąją – per Baltijos kelio metines – apie 50 tūkst. lietuvių susikibo į gyvąją grandinę nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos. Taip jie išreiškė palaikymą prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą protestuojantiems baltarusiams. Šiemet Lietuva dar labiau sustiprino paramą už laisvę kovojantiems kaimynams: priėmė rinkimų nugalėtoja pasiskelbusią opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają, atvėrė humanitarinį koridorių bėgantiesiems nuo represijų ir tapo vienu garsiausių Europos balsų, raginančių skirti sankcijas A.Lukašenkai ir jo bendrininkams.
Roko Lukoševičiaus nuotr.
Mergaitė gimė birželio 15 dieną, svėrė apie 3 kg. Pagalbinis apvaisinimas moteriai atliktas Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre. Tai ne pirmasis sėkmingas nėštumas centre, jų būta ir daugiau, tačiau moteris, nepageidavusi viešumo, yra pirmoji, kuri sėkmingai pagimdė.
Pagalbinio apvaisinimo paslauga teikiama tik susituokusioms poroms. Paslauga kompensuojama moterims iki 42-ejų metų.
Juliaus Kalinsko nuotr.
Rugsėjo 21 dieną Lietuvoje nutiko seniai regėtas įvykis – į akcijų biržą žengė viena didžiausių šalies bendrovių: valstybinė energetikos milžinė „Ignitis grupė“. „Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas tvirtino, kad šis pradinis viešas akcijų platinimas (IPO) savo apimtimi yra visų laikų didžiausias IPO Baltijos šalyse. Akcijas po 22,5 euro išplatinusi bendrovė pritraukė 450 mln. eurų – ir tai yra gerokai daugiau nei visi iki šiol Lietuvoje vykę IPO kartu sudėjus. Tikimasi, kad šis „Ignitis grupės“ žingsnis ne tik pagyvins Lietuvos kapitalo rinką, bet ir paskatins kitas stambias šalies bendroves žengti į akcijų biržą.
Žygimanto Gedvilos nuotr.
Kaune dešimtmečius akis badė vienas baisiausių „vaiduoklių“ Kaune – nebaigtas statyti „Respublikos“ viešbutis. Miesto įvaizdį darkiusio betoninio „monstro“ vietoje 2020 metų rugsėjį iškilo didžiausias A+ klasės verslo centras Kaune – „Magnum“. Tai aukščiausias Naujamiesčio pastatas po Nepriklausomybės atkūrimo – A bokšto aukštis siekia 42,2 metro. Projektą įgyvendinusiai „Vičiūnų grupei“ tai atsiėjo apie 30 mln. eurų.
Eriko Ovčarenko nuotr.
Nuo koronaviruso pandemijos nuostolius patiriantis kultūros sektorius sulaukė pagalbos – jam skirta per 75 mln. eurų. Parama skirta kultūros ir meno organizacijoms (16,35 mln.), Kultūros ministerijos žinioje esančių įstaigų infrastruktūrai atnaujinti (18,986 mln.), savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimo projektams (26,3 mln. eurų) ir kino industrijai skatinti (6,2 mln.). Tai padėjo kultūros įstaigoms išgyventi šį labai sudėtingą laikotarpį.
Ernestos Čičiurkaitės nuotr.
Įvertinimai, kuriuos pelnė Karolio Kaupinio debiutinis filmas „Nova Lituania“, sunkiai suskaičiuojami. Pradedant triumfu šešiose „Sidabrinių gervių“ kategorijose, JAV akademijos patvirtinimu, kad šis filmas gali pretenduoti gauti „Oskarą“, Atėnų ir Rygos kino festivalių pripažinimu, baigiant dideliu kultūros lauko susidomėjimu.
Žygimanto Gedvilos nuotr.
Tai buvo trumpas, bet gaivus sezonas Ričardui Berankiui. Geriausias Lietuvos tenisininkas pirmąsyk iškopė į trečiąjį „U.S.Open“ turnyro etapą, uždirbęs 169 tūkst. dolerių, o „Roland Garros“ varžybose pasiekė pirmąją pergalę per karjerą (antrajame rate buvo sustabdytas Novako Džokovičiaus). 30-metis vilnietis metus baigė būdamas 69-oje pasaulio reitingo vietoje, su geromis galimybės patekti į 2021 m. olimpines žaidynes.
„Scanpix“ nuotr.