Liepą atidaryta Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo technikos ekspozicija iškart tapo tikru hitu – vasarą žmonės stovėjo eilėse, kad apžiūrėtų čia išrikiuotus tankus, lėktuvus, radiolokatorius, torpedų paleidimo aparatus, šarvuotus transporterius. Į kai kuriuos – net ir patys įsiropštų. Gidams vasarą teko dirbti be atokvėpio, kad norintiems aprodytų daugiau nei 150 eksponatų. Iš jų daugiausia dėmesio sulaukiantys – Lenkijos padovanoti tankai T-55 ir T-72 bei ant pylimo iškeltas bombonešis Su-7B.
Juliaus Kalinsko nuotr.
2020 metais Lietuva gavo daug progų geriau pažinti Lietuvos žydų kultūrą, istoriją ir paveldą. Šiemet šalis minėjo Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus. Šia proga Lietuvoje vyko daug supažindinti su žydų kultūra ir istorija skirtų renginių, žiniasklaidoje pasirodė daug publikacijų, nemaža dalis Lietuvos visuomenės pirmąkart daugiau sužinojo apie tokią asmenybę kaip Vilniaus Gaonas ir apie jo nuopelnus.
Žygimanto Gedvilos nuotr.
Kovo 11-ąją Lietuva minėjo ypatingą šventę – valstybės atkūrimo 30-metį. Visoje šalyje vyko šventiniai renginiai: koncertai, eisenos, vakare kai kurių miestų padanges nušvietė fejerverkai. Vilniuje nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų švenčiantys žmonės geopolitiniu stebuklu vadino tai, kas įvyko prieš trisdešimt metų, ir džiaugėsi, kiek daug Lietuvai pavyko pasiekti. Atsižvelgusi į situaciją dėl koronaviruso, Seimo valdyba iškilmingą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjimą istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje nukėlė į gegužę, tačiau keliasdešimt Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarų vis tiek susirinko parlamento rūmuose. Tiesa, taip jau sutapo, kad Pasaulinė sveikatos organizacija kovo 11 dieną COVID-19 protrūkį paskelbė pandemija.
Arno Strumilos nuotr.
Rugsėjį Lietuvoje lankėsi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tai – pirmasis Prancūzijos vadovo vizitas Lietuvoje beveik per du dešimtmečius. E.Macronas susitiko su Lietuvos vadovais, Rukloje aplankė prancūzų karius, Vilniaus universitete, kuriame skaitė paskaitą, jam buvo įteiktas garbės daktaro vardas. Vienas pagrindinių Prancūzijos lyderio tikslų buvo susitikti Vilniuje su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.
Juliaus Kalinsko nuotr.
Lietuvą atradusi kino milžinė „Netflix“ per šiuos metus ne kartą prisidėjo prie šalies vardo garsinimo. Itin populiaraus serialo „Keistesni dalykai“ („Stranger Things“) filmavimo grupė metų pradžioje darbavosi uždarytame Lukiškių kalėjime, kur nufilmavo ketvirtąją kultiniu vadinamo serialo dalį.
Tiesa, filmavimo komanda Lietuvoje tikėjosi sniego, tačiau, kadangi jo nebuvo, teko pasitelkti specialiuosius efektus. Serialo režisierius Shawnas Levy pripažino, kad Lietuvoje filmuoti itin patogu dėl mokestinių lengvatų, išskirtinių filmavimams tinkančių vietų.
Su „Netflix“ šiais metais buvo galima sieti ir lietuvių aktorių Juozą Budraitį. Jis suvaidino itin populiariame seriale „Karalienės gambitas“ („The Queen's Gambit“). Į kino juostą aktorius pateko pakviestas atrankų agentūros. Kaip sako aktorius, jį atsirinko pagal nuotrauką, o tada dėl filmavimo teko išvykti už Lietuvos ribų.
Luko Balandžio nuotr.
2020 metais Lietuvos kino bendruomenė ir vėl buvo apdovanota „Sidabrinėmis gervėmis“. 2019 metais dėl susidariusių skolų Lietuvių kino akademija paskelbė bankrotą, tačiau šįmet organizavimą perėmė audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA ir nacionaliniai kino apdovanojimai pagaliau įvyko. Tiesa, po šio renginio kultūros bendruomenė turėjo renginiui pastabų, tačiau visgi džiaugėsi, kad rinkimai vėl vyksta.
Mariaus Žičiaus nuotr.
Po tamsos futbolo aikštėse 2017–2019 metais, Lietuvos futbolo rinktinė sugebėjo atgimti. Nors varžovai nebuvo elitiniai, visi reitinge rikiavosi aukščiau už Valdo Urbono treniruojamą komandą, kuri Tautų lygoje sugebėjo įveikti Albaniją, Kazachstaną, o kontrolinėse rungtynėse Estijos ir Farerų salų futbolininkus. Per 2020-uosius lietuviai laimėjo 4 mačus iš 8, pasiekė dvi lygiąsias, o tai statistiškai geriausias rezultatas per šalies futbolo istoriją. Dar svarbiau, kad V.Urbonui pavyko atrasti rinktinės branduolį ir su juo įdiegti drąsesnį futbolą. Sirgaliai ramiau lauks 2021-ųjų, kai į Lietuvą atvyks stiprių futbolo šalių komandos.
Žygimanto Gedvilos nuotr.
Nepaisant antrojo griežto karantino, Lietuva turėtų atsidurti tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, šiemet mažiausiai nukentėjusių nuo koronaviruso pandemijos. Europos Komisijos (EK) prognozėmis, šalies ekonomika 2020 metais smuks 2,2 proc. – mažiausiai visoje ES. Vos kiek didesnis (2,3 proc.) BVP susitraukimas prognozuojamas Airijai, tuo tarpu dauguma ES šalių nukentės gerokai smarkiau. Pavyzdžiui, nuo turizmo itin priklausomos Ispanijos BVP turėtų kristi net 12,4 proc., Italijos – apie 10 proc., Prancūzijos – 9,4 proc. Ekonomistų nuomone, Lietuvos ekonomikos atsparumą lėmė geros startinės pozicijos – maža skola, neperkaitusi ekonomika, taip pat gana mažas turizmo indėlis į biudžetą ir sėkmingas pirmosios bangos suvaldymas, lėmęs greitą vidaus vartojimo atsigavimą.
Ernestos Čičiurkaitės nuotr.
Balandžio pabaigoje Vilniaus vardas atsidūrė tarptautinės žiniasklaidos akiratyje. Siekiant padėti greičiau atsitiesti po pirmojo karantino atsidariusioms kavinėms ir restoranams, tuo metu galėjusioms veikti tik lauke, sostinės savivaldybė nemokamai leido statyti stalelius miesto skveruose, parkuose, kiemeliuose ir ant šaligatvių. Ši iniciatyva sulaukė didžiulio sostinės verslininkų susidomėjimo – per dieną dėl leidimo statyti stalelius viešosiose erdvėse kreipėsi apie 150 maitinimo įstaigų. O pasaulio žiniasklaidą Vilnių pakrikštijo didele kavine po atviru dangumi.
Žygimanto Gedvilos nuotr.
Naujuoju Vilniaus universiteto (VU) rektoriumi tapo istorikas Rimvydas Petrauskas. Dėl COVID-19 pandemijos rektorius prisiekė apytuštėje universiteto salėje. Tik pradėjęs kadenciją R.Petrauskas ėmėsi aktyvaus vaidmens – ištiesė pagalbos ranką Baltarusijos mokslininkams ir studentams, tęsė iniciatyvą stipendijomis remti studentus iš sunkiai besiverčiančių šeimų, priėmė Lietuvoje viešėjusį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną. VU atsivėrė visuomenei – aukštosios mokyklos mokslininkai prisideda prie COVID-19 pandemijos valdymo, visuomenės informavimo, įstaiga priėmė savo patalpose negalintį repetuoti Lietuvos nacionalinį dramos teatrą.
Žygimanto Gedvilos nuotr.