„Raketa“ – keleivinis laivas ir inžinerinė legenda, nuo septintojo dešimtmečio vaizdingiausiais Nemuno vingiais į sentimentalias keliones plukdžiusi ne vieną keliautojų kartą. Šią vasarą, po 9 metų pertraukos, nostalgiją kelianti „Raketa“ vėl išplaukė maršrutu Kaunas–Nida–Kaunas. Prieš 57-erius metus pagamintas laivas bemat sulaukė didelio populiarumo tarp keliautojų po Lietuvą – už bilietus buvo negailima ir daugiau nei po 50 Eur, iš viso „Raketa“ plaukė beveik 5 tūkst. žmonių. 240 km Nemunu per Kuršių marias iki Nidos besidriekiantį maršrutą „Raketa“ įveikia per 4 val.
Žygimanto Gedvilos nuotr.
Vilniaus muziejaus įkūrimui pagaliau pritarta ir prasidėjo judesys ta kryptimi – tam gegužę pritarė Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Laikinai muziejus įsikurs Vokiečių gatvėje, vėliau planuojama muziejui rasti nuolatines patalpas. Šiuo metu patalpos remontuojamos, muziejaus atidarymas numatomas kitais metais. Planuojama, kad muziejus kaups, moksliškai tyrinės ir šiuolaikiškai pristatys Vilniaus istoriją, kultūrą, urbanistiką ir architektūrą, socialinius ir demografinius procesus, bendruomenės ir kitus miesto gyvenimo aspektus, su tuo susijusias žinias ir artefaktus, skatins domėjimąsi Vilniaus praeitimi, dabartimi ir ateitimi bei puoselės aktyvų pilietiškumą. Taip pat muziejus rengs parodas, vykdys mokslinius tyrimus, organizuos konferencijas, paskaitas.
Sauliaus Žiūros nuotr.
Meno mėgėjai šiemet galėjo žavėtis šios parodos eksponatais. Pirmąjį kartą prestižinė paroda buvo surengta garsiajame Orsė muziejuje Paryžiuje. Ji buvo surengta 2018 metais, trims Baltijos valstybėms minint savo valstybingumo šimtmetį. Anuomet ji sulaukė daugiau nei 230 tūkstančių žiūrovų, o šiemet pagaliau pasiekė ir Lietuvą. Jos kuratorius – žymus simbolizmo tyrinėtojas Rodolphe‘as Rapetti, Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailę pamatęs kitu kampu.
Žygimanto Gedvilos nuotr.
Eurolygoje Kauno „Žalgirio“ krepšininkai nustebino savo gerbėjus, kai jie to nelaukė. Pernai po Kalėdų nutraukę 9 nesėkmių seriją, žalgiriečiai nuostabiai rungtyniavo ir 2020 metų pradžioje, laimėję 9 iš 12 mačus. Eurolygos sezonas dėl pandemijos nutrūko „Žalgiriui“ stovint ant atkrintamųjų varžybų slenksčio. Nors vasarą klubą paliko Šarūnas Jasikevičius, su naujuoju treneriu Martinu Schilleriu Kauno krepšininkai Eurolygoje startavo keturiomis pergalėmis, o greta komandos lyderių – Mariaus Grigonio, Luko Lekavičiaus, Thomaso Walkupo atsiskleidė 19-metis Rokas Jokubaitis.
Eiko Ovčarenko nuotr.
Lietuvos verslas, jau ne kartą išgyvenęs įvairias krizes, savo lankstumą ir dosnumą pademonstravo ir per pademijos įkarštį. Kai pavasario pradžioje Lietuvoje pritrūko apsaugos priemonių medikams ir gyventojams, greitai perorientavusios veiklą į pagalbą suskubo įmonės: siuvyklos siuvo medicinines kaukes ir chalatus, plastiko gamintojai ir baldininkai konstravo medicininius skydelius, kosmetikos ir alkoholio gamintojos ruošė dezinfekcinį skystį. Bendrovės tvirtino, kad tai jas ne tik gelbėjo finansiškai ir leido suprasti, kaip per kelias savaites sukurti inovatyvius produktus, bet ir įkvėpė kolektyvus, padėjusius šaliai sunkiu metu. Pandemijos metu Lietuvos verslas taip pat pademonstravo neįtikėtiną susitelkimą ir socialinę atsakomybę: restoranai nemokamai maitino priešakinėse linijose su virusu kovojančius medikus, pavežėjai – veždavo namo, o viešbučiai nemokamai kvietė apsigyventi ligoninių personalą, kuris turėjo saviizoliuotis.
Arno Strumilos nuotr.
Mobiliojo ryšio operatorius „Telia Lietuva“ šių metų lapkričio pradžioje trijuose didmiesčiuose įjungė 5G ryšį. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centruose naująją technologiją gali išbandyti ir gyventojai, ir verslas. Tiesa, dažniai šiuo metu naudojami nekomerciniu pagrindu, o komercines paslaugas operatoriai galės teikti įvykus 5G ryšiui reikalingų dažnių aukcionui. „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius tvirtina, kad prieš dvejus metus rinkoje beveik nebuvo įrenginių, kurie būtų leidę klientams pasinaudoti 5G ryšiu, o dabar situacija yra iš esmės pasikeitusi. „Jau šiandien tūkstančiai klientų gali turėti 5G ryšį palaikančius telefonus ir maršrutizatorius“, – sako A Šemeškevičius. Pagrindinis 5G ryšio privalumas – naudojant šią technologiją galima labai greitai perduoti itin didelius kiekius duomenų.
Luko Balandžio nuotr.
Santaros klinikose šiemet – proveržis medicinos srityje. Kraujagyslių chirurgijos skyriuje nuo rugsėjo atliekamos kraujagyslių operacijos, kurios išsaugo galūnes nuo amputacijos. Jų metu praplečiamos kojų kraujagyslės (įdedami kraujagyslių sieneles sutvirtinantys stentai) ir iš kraujagyslių pašalinamos aterosklerotinės plokštelės arba suformuojami šuntai. Tokios operacijos vadinamos hibridinėmis, nes vienu metu atliekamos kelios.
Šįmet Santaros klinikose atlikta dar viena ypatinga operacija – implantuotas širdies vožtuvas. Pritaikius inovatyvią technologiją, atlikta mitralinio vožtuvo implantavimo operacija be dirbtinės kraujo apytakos, nestabdant širdies veiklos. Ši technologija tausoja žmogaus organizmą, palengvina ir pagreitina sveikimą.
Juliaus Kalinsko nuotr.
Lapkričio pabaigoje Utenos rajono Papiškių kaime buvusioje Pinkevičių sodyboje surasta ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė. Ši slėptuvė unikali: jos sienos ne medinės, kaip įprasta, o sumūrytos iš akmenų. Taip pat įdomu, kad pirmiausia apie 1960-uosius buvo įrengta slėptuvė, o tik paskui ant jos sumūryta duonkepė krosnis. Slėptuvėje buvo galima ištiesti kojas. Taip pat buvo įrengta ventiliacinė sistema. A.Kraujeliui slėptuvė tarnavo kelerius metus, kol 1965 m. kovo 17 d. rytą jis buvo surastas saugumiečių ir nusižudė. 2019-aisiais A.Kraujelio-Siaubūno palaikai buvo surasti ir iškilmingai perlaidoti Antakalnio kapinėse.
LGGRTC nuotr.
Vasario 19 dieną popiežiaus Pranciškaus potvarkiu Kauno arkivyskupu metropolitu paskirtas buvęs Telšių vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas. Neslėpdamas, jog tai buvo gana netikėta, K.Kėvalas tuomet sakė, kad tai didelis pasitikėjimas, o kartu ir didžiulė atsakomybė, nes popiežius „patiki silpniems žmogaus pečiams dideles ir labai atsakingas pareigas“. „Jaunas žmogus turi dideles ambicijas gyvenime, bet kaip jam perduoti tūkstantmečių išmintį, kad nepadarytų savo gyvenimo eksperimentų lauku ir perduoti geriausią žmonijos išminties paketą? Čia yra didelis iššūkis, nes, pirmiausia, reikia kalbėti jaunimo kalba, jiems suprantama kalba“, – kalbėjo arkivyskupas, teigdamas, kad jo prioritetas yra tęsti pradėtus darbus ir prakalbinti tą visuomenės dalį, kuri į Bažnyčią ir jos misiją žiūri atsargiai.
Kauno arkivyskupijos nuotr.
Sausį fotografė Aistė Virketė Kaune atidarė išskirtinę vietą – pirmąjį Lietuvoje plantariumą, kuriame nuo žmonių palangių ar iš konteinerių atkeliavę „pavargę“ augalai „slaugomi“ ir prikeliami naujam gyvenimui, ten vedamos ir ekoterapijos žmonėms. Viskas prasidėjo nuo fotografės studijoje įkurtos „Gyvybės langelio“ augalų prieglaudos, kurioje per metus „reabilitaciją“ atliko apie 400 išgelbėtų augalų. Kol kas šis plantariumas yra vienintelis toks Lietuvoje, tačiau yra planų atidaryti panašias erdves ir kituose šalies miestuose.
Evaldo Virkečio nuotr.