Viena „Instagram“ vartotoja pasidalijo tariamai iš kosmoso nukritusių palydovų nuotraukų koliažu. Komentare ji paaiškino, esą palydovai nukrenta visą laiką ir iš tiesų yra pritaisyti prie balionų, o ne skrieja kosmose.
„Žiniasklaida visada iškraipo istoriją, kad atitiktų jų pasakojimą. Kaip ir filme „Vyrai juodais drabužiais“, jie jums pasakys, kad tai, ką matėte, nėra tai, ką matėte. Palydovai niekada nebūna kosmose, nes tokio dalyko nėra“, – skelbiama įraše.
Nufotografuota kas kita
Pasinaudojus atvirkštine nuotraukų paieškos sistema galima rasti publikacijų, kuriose aprašomi nuotraukose užfiksuoti incidentai. Dauguma šių nuotraukų iš tiesų vaizduoja ne palydovus, o kitokius mokslinius prietaisus, kurie balionus naudojo pakilimui.
Vienoje nuotraukoje užfiksuotas nepasisekęs NASA mokslinio oro baliono paleidimas 2010 m. balandį netoli Alice Springs miesto Australijoje.
Šio įvykio metu iš dalies buvo sunaikintas 2 mln. JAV dolerių kainavęs Kalifornijos universiteto Berklyje branduolinis Komptono teleskopas.
Šis prietaisas buvo skirtas moksliniams tyrimams viršutiniuose atmosferos sluoksniuose atlikti, tačiau 3 100 kg sveriantį prietaisą ir 2 200 kg svorio prie jo pritaisytą įrangą oro balionas nunešė pavėjui 150 metrų – žiūrovų grupės link. Pranešimų apie sužeistuosius po šio įvykio negauta.
Kitoje nuotraukoje matomas jau nebeįgyvendinamam „Google“ projektui „Loon“ priklausęs interneto balionas. 2016 m. jis nusileido Čilėje. Šis ir kiti tokie prietaisai yra skirti užtikrinti aukštos kokybės interneto prieigą kaimo bei kitose atokiose vietovėse, nuo stichinių nelaimių nukentėjusiose vietose.
Pasak „Google“, šis incidentas buvo suplanuotas ir balionas nusileido sėkmingai užbaigęs bandomąjį skrydį.
Trečioje nuotraukoje matomas 2019 m. Meksikoje nukritęs dar vienas projektui „Loon“ priklausęs interneto balionas.
Paskutinėje nuotraukoje pavaizduotas įrenginys iš tiesų buvo „Samsung“ „kosminės asmenukės“ projektui naudotas balionas.
2019 m. spalį „Samsung“ į kosmosą paleido modelio Caros Delevingne asmenukę, kuri turėjo tapti pirmąja asmenuke, išsiųsta į kosmosą. Tačiau šis projektas žlugo, nes tam skirtas įrenginys greitai nusileido atgal į žemę ir pataikė į Mičigane (JAV) esančią fermą.
Balionai ir palydovai nėra tas pats
Kaip ir neseniai JAV pastebėtas Kinijos šnipinėjimui skirtas balionas, šie prietaisai ir palydovai nėra tas pats.
Stebėjimo balionai buvo naudojami jau nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šiuolaikiniai balionai paprastai sklando maždaug 25-35 km aukštyje. Palydovai aplink Žemę skrieja maždaug 160-2000 km atstumu.
Balionai išsilaiko ore dėl juose esančių dujų, kurios yra lengvesnės už aplink esantį orą. Jam kylant į viršų, išorinis oras retėja, dėl to balionai ir jų kroviniai galiausiai tampa per sunkūs.
Lengviausi balionai gali pakilti į apatinę stratosferos dalį, bet ne aukščiau. Kinijos stebėjimo palydovas skrido maždaug 17 km virš žemės – žemutinėje stratosferos dalyje.
Palydovai skrieja aplink Žemę iš inercijos. Objektas išlieka stabilioje orbitoje aplink planetą, jei jo „horizontalioji“ inercija atitinka gravitacinę trauką. Dėl to, užuot nukritęs, jis kristų „aplink Žemę“.
Jeigu palydovo inercija pralenktų gravitacijos trauką, jis atsidurtų tolimesnėje orbitoje arba išskristų į kosmosą.
Palydovai skrieja aplink Žemę dešimteriopai ar daugiau kartų didesniu atstumu nuo paviršiaus, palyginti su tuo, kokiame aukštyje skrenda oro balionai. Be to, jie juda daug greičiau.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
