Psichikos ligų kilmės priežastys kiekvienu atveju individualios, įvairios ir labai sudėtingos. Spartėjantis gyvenimo tempas, augantys krūviai ir viršvalandžiai iki tam tikro nervinio išsekimo gali privesti net labai savo jėgomis pasitikintį tvirto charakterio darbuotoją.
„Kai į krūvą susikrauna daug dirgiklių, o stresas tampa nuolatine būsena, atsiranda tam tikros pasekmės: kai kuriose organizacijose gali padaugėti susirgimų ar net nelaimingų atsitikimų skaičius, prastėja darbuotojų efektyvumas, o tada – ir įmonės rezultatai“, – teigė konsultacinės bendrovės „OVC Consulting“ vyresnioji konsultantė Mirolanda Trakumaitė.
Streso sąnaudas galima nesunkiai paskaičiuoti: įmonėje prasideda darbuotojų kaita, net geriausi darbuotojai neišlaiko tempo ir ima nedarbingumo lapelius.
Su ja portalas 15min.lt kalbėjo apie streso valdymą įmonės viduje ir darbdavių pastangas pavaldiniams sukurti kuo palankesnę darbo atmosferą.
– Ar šiuolaikinėje visuomenėje iš esmės įmanoma dirbti be įtampos?
– Tam tikras streso lygmuo yra netgi būtinas. Jei darbuotojas nesusiduria su iššūkiais, jo veiklos efektyvumas nėra aukštas, stringa asmenybės tobulėjimas, o galiausiai dingsta ir motyvacija.
Svarbiausia siekti optimalaus streso lygio, tačiau jį nustatyti sudėtinga, nes kiekvienas žmogus į tam tikras aplinkybes reaguoja individualiai. Todėl darbuotojais besirūpinančios organizacijos vis dažniau kreipiasi į konsultantus, prašydamos parengti programas, galinčias padėti sumažinti pavaldinių patiriamą stresą.
Dirglumas, svyruojanti nuotaika, pablogėjusi sveikata – pirmieji pervargimo simptomai. Jei žmogus nesusivokia ir nepradeda savimi rūpintis, jis gali atsidurti ties vadinamojo perdegimo riba.
Streso sąnaudas galima nesunkiai paskaičiuoti: įmonėse, kuriose dėl tam tikrų veiklos ypatumų darbuotojai nuolat patiria stresą, padidėja darbuotojų kaita, darbuotojai dažniau serga ir ima nedarbingumo lapelius arba stengiasi atsigauti nemokamų atostogų sąskaita.
 |
– Vadinasi, tokiu būdu tarsi norima nuslėpti kamuojančias problemas?
– Problemos dažniausia slypi ne organizacijoje, bet kiekviename iš mūsų. Dažnai galvojama: stresas, kas gi čia tokio, juk visi jį patiria! Vadinasi, nieko blogo ir man nenutiks. Jauniems darbuotojams atrodo, kad jie viską ištvers. Jie ambicingi, nori kopti karjeros laiptais, todėl prisiima papildomų pareigų, prieš tai neapsibrėžę tikrųjų savo galimybių ribų.
Dabar madingiau puoselėti savo išorę, kurti įvaizdį ir pasiduoti darboholizmo bangai, kuri neretai nubloškia į išsekimą, kai absoliučiai nieko nebenorima.
Mūsų visuomenėje dar nesusiformavo įprotis rūpintis savimi, stebėti savijautą. Dabar madingiau puoselėti savo išorę, kurti įvaizdį ir pasiduoti darboholizmo bangai, kuri neretai nubloškia į išsekimą, kai absoliučiai nieko nebenorima.
– Kaip tai įveikti?
– Pirmiausia pravartu sužinoti, kaip valdyti stresą ir susidoroti su patiriama įtampa, kokias streso įveikimo priemones naudoti. To galima išmokti specialiuose seminaruose, kuriuos darbdaviai vis dažniau siūlo savo pavaldiniams.
Be to, pažangiausi, geriausi darbdaviai daug dėmesio skiria psichologiškai sveikos darbo aplinkos kūrimui. Stengiamasi užtikrinti, kad darbuotojai būtų įsitraukę į organizacijos tikslų siekimą, skatinamas tiek profesinis, tiek asmeninis darbuotojų augimas, rūpinamasi darbuotojų sveikata ir saugumu, padedama užtikrinti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninių įsipareigojimų,
Kad būtų išlaikomas balansas tarp darbo ir laisvalaikio, kai kurios organizacijos liberalizuoja darbo grafiką, suteikia galimybę bent kartais dirbti nuotoliniu būdu arba iš namų. Tam tikrose situacijose darbuotojams netgi sudaromos sąlygos dirbti ne pilną darbo dieną arba ne pilnu krūviu.
Didelis dėmesys rodomas ir darbuotojų sveikatai, socialiniam saugumui, todėl darbuotojai aprūpinami papildomu sveikatos draudimu, galimybe dažniau tikrintis sveikatą. Pridėtinę vertę darbuotojams įmonės kuria, visiškai ar iš dalies apmokėdamos abonementus sporto klubuose.
Bendros viso kolektyvo išvykos irgi didina bendrumo ir įsitraukimo jausmą.
Be to, ir Lietuvoje randasi organizacijų, kurios, siekdamos padidinti darbuotojų efektyvumą ypač sudėtingu ir įtemptu periodu, taiko kūrybiškus, netradicinius metodus, pavyzdžiui, į biurą pakviečia masažo ar jogos specialistus, kad pertraukėlių metu darbuotojai galėtų atsipalaiduoti.
 |
| Pervargusi moteris sporto salėje |
– Skamba gražiai, tačiau atrodo, kad tai viso labo pavienių darbdavių požiūris. Juk paprasčiau su krūvio nepatempiančiu pavaldiniu tiesiog atsisveikinti ir pakeisti kitu.
– Brandesnės ir ilgiau egzistuojančios organizacijos jau supranta, kad prarasti gerus darbuotojus labai brangu: naują kolektyvo narį reikia rasti, apmokyti, o tai kainuoja. Be to, kai reikia iš tikrųjų patyrusių specialistų, susiduriama su paradoksu: šalyje bedarbystės lygis aukštas, tačiau kvalifikuotų, motyvuotų, atsakingų, lojalių darbuotojų trūksta.
Brandesnės ir ilgiau egzistuojančios organizacijos jau supranta, kad prarasti gerus darbuotojus labai brangu.
Darbuotojų gerove rūpinasi ne tik užsienio, bet ir lietuviško kapitalo įmonės. Tam dėmesio skiria ir viešasis sektorius, darbuotojų mokymams panaudojantis ES paramą. Tiek privatus verslas, tiek valstybinės institucijos pradeda suvokti, kad, nors skamba banaliai, žmonės yra pagrindinis jų turtas. Be jų nebus kas dirba ir uždirba.
„OVC Consulting“ atliekamas geriausių darbdavių tyrimas (Best Employer Study – angl.) atskleidė, kad geriausių darbdavių organizacijose darbuotojai geriau sugeba suvaldyti su darbine aplinka susijusį stresą, jie yra labiau patenkinti pusiausvyra tarp darbo ir asmeninių įsipareigojimų.
– Kalbant apie darbdavio dėmesį psichologiniam darbuotojų komfortui sukurti turbūt dažniau turima minty protinį darbą, o ne gamybą?
– Taip, mūsų patirtis byloja, kad daugiau dėmesio kovai su stresu skiria įmonės, kurių darbuotojai atlieka intelektualinę veiklą. Tačiau gamyboje irgi yra specifinių streso faktorių, pavyzdžiui, įtampą gali kelti pamaininis darbas, netipiškos darbo valandos ir pan. Gamybinės įmonės irgi rūpinasi savo darbuotojais, nes nori išvengti nelaimingų atsitikimų darbe.
Žmonės kartais prastai jaučiasi ir dėl to, kad jų darbas yra labai monotoniškas, todėl stresas nėra vien protinį darbą atliekančių žmonių privilegija.
 |
| Taisyklingas kvėpavimas mažina nuovargį, gerina medžiagų apykaitą, stiprina ramybės ir harmonijos pojūtį. |
– Ar stresu galima užsikrėsti nuo kolegų?
– Tai, kad šalia yra nuolat prastai nusiteikęs, savo darbo krūviu besiskundžiantis žmogus, blogai veikia ir aplinkinius. Tai gali turėti neigiamos įtakos darbinės grupės ar net viso padalinio atmosferai. Tai natūralu: juk visada geriau jaučiamės, būdami tarp pozityvių, energingų, pakilia nuotaika trykštančių žmonių.
Pastebima, kad depresijos kamuojamiems žmonėms kolegos rodo vis daugiau tolerancijos ir supratimo. Vadovo pozicija irgi labai svarbi.
Tačiau pastebima, kad stresą patiriantiems kolegoms kiti darbuotojai rodo vis daugiau supratimo. Vadovo pozicija, palaikymas tokiu atveju irgi labai svarbus. Daug kas priklauso nuo įmonės kultūros, deklaruojamų vertybių, rašytų ir nerašytų taisyklių.
Ilgalaikis stresas gali lemti įvairias ligas, taip pat ir psichikos. Kai kurios psichikos ligos iš tikrųjų riboja žmogaus galimybes dirbti, tačiau tikrai ne visais atvejais tai yra negalia. Pavyzdžiui, šizofrenija sergantis žmogus gali ilgą laiką būti remisijoje ir pakankamai produktyviai dirbti.
Nesutarimai lieka povandeninėse srovėse
Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius portalui 15min.lt sakė nesusidūręs su darbuotojų, patiriančių diskriminaciją dėl savo psichinės sveikatos, skundais.
„Neabejoju, kad epizodinių atvejų, kai žmogus dėl savo emocinės būklės susiduria su neigiamu aplinkos vertinimu ir stereotipais, pasitaiko. Tačiau tai, matyt, ir lieka povandeninėse srovėse, nes per aštuonerius darbo metus oficialiai su tuo nesu susidūręs. Gyvenime susiklosto visokių situacijų, turbūt tokių konfliktų pasitaiko, tačiau jie neišeina į viešumą“, – kalbėjo J.Gricius.
Gavus darbuotojų skundą dėl specialiai sudaromų nepalankių darbo sąlygų bei neigiamo mikroklimato, inspekcija galėtų reikalauti darbdavio atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių įvertinimą.
„Už profesinę riziką ir jos vertinimą, už profesinės rizikos faktorių pašalinimą yra atsakingi darbdaviai. Jei nustatytume, kad darbuotojui buvo kuriamas vienokio ar kitokio pobūdžio psichologinis diskomfortas, jis betgi galėtų prisiteisti kompensaciją už padarytą žalą. Tokių bylų dar neturėjome, tačiau galimybė kreiptis yra“, – pabrėžė Valstybinės darbo inspekcijos atstovas ir akcentavo, kad darbuotojas negali būti diskriminuojamas dėl savo negalios.
 |
| 123RF nuotr./Nėščia darbuotoja |
Depresijos mastai auga
Bendrovės „IMS Health“ duomenimis, 2011 metais trečią ketvirtį Lietuvoje buvo parduota 197,7 tūkst. antidepresantų pakuočių, o tai maždaug 19 proc. daugiau nei tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu.
Lietuvos ligonių kasa kompensuojamiems antidepresantams per metus išleidžia 18–19 mln. litų. Pagal antidepresantų vartojimą Europoje pirmauja Portugalija ir Lietuva: šiose šalyse antidepresantus vartoja atitinkamai 15 ir 11 proc. suaugusių gyventojų, o tai dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
