Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Berlynas tada ir dabar: kaip miestas atrodė po kapituliacijos 1945-aisiais ir kaip – šiemet

Berlynas 1945 m. ir 2015 m.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Berlynas 1945 m. ir 2015 m.
Šaltinis: 15min
0
A A

1945-ųjų pavasarį Berlynas buvo karo zona. Įprastas gyvenimas Adolfo Hitlerio Trečiojo Reicho sostinėje tapo neįmanomu. Gatvės buvo bombarduojamos, nebuvo dujų ir elektros, kasdien teko kovoti dėl maisto. Naktimis kaukdavo sirenos, pranešančios apie bombų atakas, o civiliai nedelsiant bėgdavo slėptis.

Sąjungininkų pajėgos taip suintensyvino antskrydžius, kad didžioji dalis miesto virto griuvėsiais. Raudonoji armija artinosi ir Rytų – 2,5 mln. sovietų karių ir 6 250 tankų artėjo prie A.Hitlerio. 1945 gegužės 2 dieną Berlynas kapituliavo.

„Reuters“ fotografas Fabrizio Benschas apsilankė Karinės istorijos muziejuje Drezdene tam, kad išanalizuotų Rusijos armijos fotografo Georgijaus Samsonovo fotografijas, darytas sovietams įžengus į Berlyną. 70-ųjų Berlyno kapituliacijos metinių proga jis paskelbė nuotraukų seriją, kurioje sugretinti vaizdai iš 1945-ųjų balandžio pabaigos-gegužės pradžios Berlyno ir Vokietijos sostinės 2015-aisiais.

Fotografas pasakoja, kad surasti vietas, kurios užfiksuotos rusų kario nuotraukose, buvo labai nelengva. Nebuvo jokių nuorodų apie geografinę jų vietą, o miestas – itin pasikeitęs po bombardavimo, rašo ibtimes.co.uk.

Ilgai nagrinėjęs batalionų kelius, F.Benschas sudėliojo maršrutą, kuriuo sovietai įžengė į Berlyną. Tai jam padėjo nustatyti, kad dauguma nuotraukų buvo darytos Frankfurter Allee gatvėje ir aplinkiniuose rajonuose, kuriais iš šiaurės rytų Raudonoji armija ėjo miesto centro link. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Berlynas 1945 m. ir 2015 m.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Berlynas 1945 m. ir 2015 m.

„Naudojausi senomis adresų knygomis, žemėlapiais, nuotraukomis iš oro, panašiomis senomis nuotraukomis, “Google Earth„ ir “Streetview„, kad atrasčiau konkrečias vietoves. Nemiegodavau naktimis“, – apie savo darbą pasakojo fotografas. 

Tačiau kartais man pavykdavo pagauti lygiai tokį pat vaizdą – ir staiga G.Samsonovas grįždavo.

„Žiūrėjau į konkrečius G.Samsonovo nuotraukų aspektus – ieškojau parduotuvių pavadinimų, užrašų ant gatvių. Ar paprasta geležinkelio užkarda gali būti užuomina? Jeigu matyti bažnyčios bokštas – kokia tai bažnyčia? Kartą, kelias valandas nagrinėdamas vieną nuotrauką, 3 val. ryto suradau, kad nuotraukoje matoma bažnyčia nebeegzistuoja“, – pasakojo F.Benschas.

„Reuters“ fotografas ne tik fotografavo tas pačias vietoves, bet tai darė ir tokiu pat fotoaparatu. „Radau nuotrauką, kurioje – G.Samsonovas su FED kamera – sovietine Vokietijoje gamintos „Leica II“ kopija. „Ebay“ radau tokią pat ir nusipirkau“, – atskleidė jis.

Nuotraukų atkūrimas buvo sudėtinga užduotis – pastatai pasikeitę, gatvės pervadintos, eismas judrus. „Tačiau kartais man pavykdavo pagauti lygiai tokį pat vaizdą – ir staiga G.Samsonovas grįždavo. Aš galėdavau aiškiai įsivaizduoti aplink vykstantį karą, ginklų garsus, patrankas, matyti žuvusiųjų kūnus gatvėse, į miesto centrą mėginančius prasibrauti karius“, – sakė F.Benschas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min