Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Į Lietuvą atvykę lietuvių kilmės žydai ieško holokausto aukomis tapusių giminaičių pėdsakų

Žydas
Sauliaus Žiūros/BFL nuotr. / Žydas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Savaitei į Lietuvą atvykę lietuvių kilmės žydai iš Izraelio Vilniuje ir kitose šalies vietose ieško holokausto aukomis tapusių savo giminaičių pėdsakų.

Į Lietuvą šią savaitę atvyko apie pusšimtis žydų tautybės žmonių, daugiausia vyresnio amžiaus. Vieni jų sako atvykę siekdami susidaryti bendrą įspūdį apie Vilnių, kiti tikisi surasti savo tėvų ar senelių gyvenimo ir mirties vietas.

„Man buvo labai didelis siurprizas, kai atvykau į Vilnių. Matyti tokį Vilnių – labai gražų miestą ir labai malonius žmones. Aš nežinau, ko tikėjausi, tiesiog mano mama nenorėjo vykti, nenorėjo, kad ir aš vykčiau, bet aš nutariau atvažiuoti čia. Mano mama gimė čia, ji gyveno gete, dabar ji jau labai sena. Aš jai paaiškinsiu, papasakosiu apie visus naujus dalykus čia, naujus malonius žmones, viską. Mano mama net nenorėjo nieko pasakoti apie Vilnių“, – su BNS įspūdžiais dalijosi Zehava Tanne.

Priežastis, kodėl mes kalbame apie holokaustą, – mes norime, kad tai niekada nepasikartotų jokiai tautai, – sakė moteris.Pirmą kartą į Vilnių atvykusi moteris pažymi, kad jos mama prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno dar lenkams priklausiusiame Vilniuje, todėl jai nelengva atsekti vietas, kurias planavo aplankyti prieš atvykdama – nebėra jai girdėtų gatvių pavadinimų.

Aliza Ruth Florenthal per viešnagę Lietuvoje ieško savo senelių pėdsakų. Ji BNS pasakojo bandanti parašyti knygą apie močiutę. Nors, jos teigimu, knyga bus meninė, ne dokumentinė, ji nori močiutės gyvenimą Lietuvoje įsivaizduoti kuo tikriau.

„Aš ieškau ko nors pagal savo mergautinę pavardę Klebanov. Ieškau ko nors, susijusio su savo seneliu. Jis buvo vardu Hain Klebanov, jis gyveno mažame kaime netoli Babtų. Visas kaimas buvo išžudytas 1941 rugpjūtį ir aš važiuosiu ten, netoli Babtų. Ten nėra mano senelio asmeninio kapo, ten buvo bendras kapas. Aš nežinau, ko tikėtis, aš truputį bijau nieko nerasti“, – nuogąstavo moteris.

„Kaip ir kiti, atvažiavau čia turėdama mažai informacijos. Mano tėvas, kurio šeima buvo čia nužudyta, kai jis pats buvo išvažiavęs į Prancūziją, taip pat man beveik nieko nepasakojo. Jis papasakojo tik keletą linksmų istorijų apie savo mamą ir aš tas situacijas piešdavau būdama vaikas“, – prisiminimais dalijosi A.R.Florenthal.

Ji taip pat sakė, kad reikia kalbėti apie holokaustą, kad jis nepasikartotų.

„Priežastis, kodėl mes kalbame apie holokaustą, – mes norime, kad tai niekada nepasikartotų jokiai tautai“, – sakė moteris.

Litvakų kelionė į Vilnių pavadinta „Gyvųjų maršu“. Tai Izraelio ir Vilnijos žydų bendruomenės narių, išgyvenusių holokaustą ir jų vaikų kelionės į Lietuvą programa. Šiemet „Gyvųjų maršas“ Lietuvoje vyksta jau antrus metus.

„Gyvųjų maršo“ programoje numatyta aplankyti iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyvenusios žydų bendruomenės istorinį, religinį ir kultūrinį palikimą menančias vietas Vilniuje, Kaune ir kitose Lietuvos vietose, pagerbti holokausto aukų atminimą Aukštųjų Panerių memoriale, susitikti su Lietuvos jaunimu. Šią savaitę programos dalyvius priėmė Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir premjeras Andrius Kubilius.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai nužudė daugiau kaip 90 proc. Lietuvos žydų. Mūsų šalyje gyveno apie 200 tūkst. žydų.

Holokausto metu žuvo apie 6 mln. žydų tautybės žmonių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min