Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 02 02, 10:19

Rimantas Jokimaitis: Dar keli Lietuvos istorijos karo metais epizodai iš Vokietijos archyvų

Ulmo proceso dokumentai rodo, kad Jurbarko policininkai 1941 m. liepos 3 d. ėjo sargybą, bet suimtųjų nešaudė. Teisme liudijęs jau minėtas St., prieš karą buvęs Jurbarko evangelikų kunigas, pasakojo, kad 1941 m. pabaigoje kalbėjosi su Jurbarko burmistru Höpfneriu, kurio teigimu, žydus suėmė esesininkai iš Smalininkų, padedami prastos reputacijos lietuvių. (Es sei ihm berichtet worden, dass SS-Leute aus Schmalleningken zusammen mit schlecht beleumundeten Litauern die Festnahmen durchgeführt haben). Burmistras buvo labai gerai informuotas apie visa tai, nes pats dalyvavo pirmuose pasitarimuose su Carstenu.
Vokiečių kariai žengia į degantį kaimą. Tik prenumeratoriams
Vokiečių kariai žengia į degantį kaimą.

Stahleckeriui ir RSHA pranešta, kad 1941 m. liepos 3 d. Georgenburge nužudyti 322 žmonės, tarp jų 5 moterys. Nušautų vaikų neminėjo.

Po pirmosios akcijos likusius gyvus Jurbarko žydus iki spalio sunaikino, grupėmis išvesdami už miesto. Teismas nustatė, kad už tas žudynes atsakingi Carstenas ir Böhme, būtent jų nurodymu buvo apginkluoti lietuviai, dalyvavę žudynėse aplinkiniuose miškuose.

Aptariami ir „spontaniški“ lietuvių išpuoliai prieš žydus. Dokumente rašoma, kad, prisiekusiųjų teismo įsitikinimu, antižydiškos akcijos vyko, skatinant gestapui. (Nach der Überzeugung des Schwurgerichts sind diese „spontanen“ Selbstaktionen der Litauer jedoch allein auf das Drängen der Gestapo zurückzuführen, wie es sich aus dem Stahlecker-Bericht vom 15.10.1941 eindeutig ergibt.)

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Kultūros barai
Kultūros barai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min