Socialiniame tinkle „Facebook“ platinamas lietuviškai įgarsintas vaizdo įrašas, kuriame prieštaringais pasisakymais garsėjantis JAV katalikų kunigas Danielis Nolanas kalba apie anksčiau vykdytus mokslinius eksperimentus su žmonėmis.
Pamokslo metu dvasininkas vardija su etika prasilenkiančius biomedicininius bandymus, dalis kurių buvo vykdyta negavus aiškaus ir informuoto tiriamųjų sutikimo.
Taip siekiama pateikti paralelę, esą vakcinacija nuo COVID-19 galėtų būti dar vienu tokiu eksperimentu.
Tačiau toks situacijos vertinimas nėra teisingas – kunigo priminti eksperimentai buvo vykdomi dar prieš priimant Niurnbergo kodeksą.
Be to, visos vakcinos nuo COVID-19 prieš patenkant į rinką ir pradedant masinę vakcinaciją buvo išbandytos su savanoriais, kurie tyrimuose dalyvavo laisva valia, o jų rezultatai buvo išsamiai peržiūrėti ir atidžiai įvertinti daugybės mokslininkų.
Vaizdo įraše kalbėdamas apie neetiškus tyrimus, kunigas ima pasakoti apie 1932 metais JAV pradėtą vykdyti Taskigio (angl. Tuskegee) sifilio eksperimentą.
Jungtinių Valstijų visuomenės sveikatos tarnyba (angl. United States Public Health Service, arba USPHS), 1932 metais pradėjo tyrimą, pavadinimu „Taskigio sifiliu sergančių negydomų juodaodžių vyrų tyrimas“ (angl.„Tuskegee Study of Untreated Syphilis in the Negro Male“).
Jame dalyvavo 600 juodaodžių vyrų – 399 jų sirgo sifiliu, 201 buvo sveiki. 1932 metais, kai buvo pradėtas šis tyrimas, gydymas nuo sifilio dar nebuvo atrastas, o eksperimento dalyviai nepasirašė sutikimų dalyvauti eksperimente.
Norėdami išsamiau ištirti šią ligą, studijos sumanytojai tiriamiesiems atlikdavo įvairius sveikatos būklės tyrimus, o mainais už tai dalyviai gaudavo maisto ir nemokamą laidojimo draudimą.
Didžiosios depresijos laikotarpiu daugeliui žmonių tokie pasiūlymai buvo pernelyg patrauklūs, kad jų atsisakytų.
Praėjus kiek daugiau nei dešimtmečiui nuo eksperimento pradžios – 1943 metais – sifilio gydymui skirtas medikamentas penicilinas jau buvo plačiai prieinamas, tačiau eksperimento dalyviams nebuvo pasiūlytas gydymas.
Užuot stebėję ir fiksavę gydymo efektyvumą, tyrėjai dalyviams melavo ir stebėjo, kaip sifilis nekontroliuojamai progresuoja žmonių organizmuose.
Viskas iškilo viešumon po to, kai 1972 metais „Associated press“ publikacijoje buvo paviešintos šio makabriško tyrimo aplinkybės.
Tai pagaliau nutraukė Taskigio eksperimentą. Tačiau iki tos akimirkos, kai išaiškėjo tiesa, gyvi buvo likę tik 74 šio tyrimo dalyviai. Taip pat sifiliu užsikrėtė ir dalyvių žmonos, šeimose gimė vaikų, paveiktų šios ligos.
JAV kunigas, pasakodamas apie šį eksperimentą pamokslo metu, neužsiminė apie tai, kad 1947 metų Niurnbergo kodeksas ir 1964 metų Helsinkio deklaracija buvo svarbūs teisės aktai, užkirtę kelią tokiems nežmoniškiems tyrimams.
Kalinius užkrėtė maliarija
Pamokslo metu kunigas D.Nolanas užsimena ir apie kitą biomedicininį eksperimentą, kuriuo buvo siekiama atrasti vaistus nuo maliarijos.
Nors jis sako, kad šis tyrimas buvo vykdytas su psichikos ligoniais, negavus jų sutikimo, tai nėra tiesa. Iš tiesų tyrimas vyko kalėjime, o jame dalyvavę vyrai buvo savanoriškai užkrėsti maliarija.
Antrojo pasaulinio karo metu Amerikos kariuomenei Ramiojo vandenyno regione operacijas sklandžiai vykdyti trukdė maliarija ir kitos tropikų ligos.
Siekiant ištirti šį susirgimą ir atrasti tinkamiausius vaistus jam gydyti, Ilinojaus valstijos kalėjime buvo pradėtas Maliarijos tyrimų projektas.
Gydytojai iš Čikagos universiteto 441 savanorį kalinį užkrėtė maliarija. Mainais už dalyvavimą eksperimente kaliniams buvo pasiūlytas bausmių sutrumpinimas.
Jo metu buvo atliktas pirmasis bandymas su žmonėmis, tiriant „Primaquine“ preparato poveikį. Šis preparatas iki šiol naudojamas gydant maliariją ir pneumocistinę pneumoniją.
Nors kaliniai buvo informuoti ir tyrime dalyvavo savo noru, etinė šios studijos pusė kėlė daug klausimų. Analizuojant šio eksperimento etikos aspektus vėliau buvo tobulinamos biomedicininių tyrimų su žmonėmis etikos gairės.
Radiacija besilaukiančioms moterimis
Praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje Vanderbilto universiteto mokslininkų surengtame eksperimente 751 nėščiai moteriai buvo duota „vitaminų“, kurie, kaip joms buvo pasakyta, neva pagerins jų kūdikių sveikatą.
Iš tiesų juose buvo radioaktyvios geležies, ir tyrėjai norėjo patikrinti, kaip greitai radioaktyvieji izotopai pereina per placentą.
Eksperimento metu besilaukiančios moterys patyrė spinduliuotę, panašią į gaunamą rentgeno tyrimų metu.
Joms skirtos radiacijos dozės tuo metu nebuvo laikomos nesaugiomis.
1960 metais vykdytos posteksperimentinės analizės metu nustatyta, kad mažiausiai trys tiriamosioms gimę vaikai vėliau mirė nuo įvairių onkologinių ligų.
Toliau pamoksle kunigas pasakoja apie 1957 metais Nevadoje vykdytus branduolinio ginklo bandymus, po kurių daliai juose dalyvavusių karių buvo nustatyti onkologiniai susirgimai.
Tačiau branduolinių ginklų bandymus atliko ne medikai ir ne biologai, tad kunigas neteisingai juos priskiria prie medicinos eksperimentų.
Bandymų ir klaidų keliu
Medicinos mokslą galima būtų pavadinti bandymų mokslu, per tūkstantmečius pagrįstu žmogaus kovos su ligomis ir negalia patirtimi.
XX a. pasaulyje vykdyti neetiškus biomedicininiai tyrimai su žmonėmis paskatino tarptautinę bendruomenę pradėti juos reglamentuoti atitinkamais moraliniais kodeksais ir teisės aktais, kad nebūtų piktnaudžiaujama tiriamų asmenų pažeidžiamumu.
Apie tai yra rašę Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto mokslininkai Irena Paukštytė ir Eugenijus Gefenas.
1945 metų Niurnbergo karo nusikaltimų tribunole buvo teisiami 23 nacių gydytojai ir valdininkai, kurie Antrojo pasaulinio karo metu vykdė nusikalstamus „medicininius bandymus“.
Atskleisti faktai sukrėtė žmoniją ir tarptautinė bendruomenė pripažino etinių principų, reguliuojančių tyrimus su žmonėmis, būtinybę.
Taip 1947 metų Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas priėmė Niurnbergo kodeksą.
Dabar šis kodeksas yra plačiai žinomas kaip pirmasis tarptautinis tyrimų etikos dokumentas, kurio dešimt punktų skelbia priimtinus tyrimų su žmonėmis kriterijus.
VU mokslininkų straipsnyje rašoma, kad Niurnbergo kodekso principai numato reikalavimą, kad asmuo išreikštų informuotą savanorišką sutikimą prieš prasidedant bandymui bei jam tęsiantis ir reikalavimą, jog būtų tinkamas laukiamos naudos ir žalos santykis.
Be šių dviejų – sutikimo ir žinojimo bei rizikos ir naudos pusiausvyros – principų Niurnbergo proceso teisėjai akcentavo ir kitus, tokius kaip eksperimento neišvengiamumo, eksperimentų atlikimo nuoseklumo ir žalos nedarymo principus.
-
Paskutinis Niurnbergo proceso liudininkas apie tai, kodėl reikia sustabdyti Vladimirą Putiną: Rusijos Dūmos posėdis priminė Hitlerio paradą
-
Rašytoja Aneta Anra: „Paleistuvės yra tos, kurios sugeba paleisti“
-
Vokietija mini 75-ąsias Niurnbergo proceso metines
-
Sąmokslo teorijų kūrėjai vakcinaciją prilygino nacių nusikaltimams
-
Sėdami paniką griebiasi išgalvotų citatų: Hermannas Göringas niekada to nesakė
-
Ekologe prisistatanti melagienų kūrėja pažėrė jų visą puokštę: gąsdina liūdna pabaiga
Eksperimento neišvengiamumo principas nurodo, kad tikėtinas eksperimento rezultatas nėra pasiekiamas įprastais tyrimo metodais.
Eksperimentų atlikimo nuoseklumo principas nurodo, kad eksperimentai su žmonėmis yra atliekami tik po to, kai jau yra surinkta informacija apie ligą ar kitą problemą, atlikus tyrimus su gyvūnais.
Žalos nedarymo principas, reikalauja, kad eksperimentas turi būti vykdomas taip, jog būtų išvengta nereikalingų psichinių ar fizinių kančių bei sužeidimų, jis negali būti vykdomas iš anksto žinant, kad tiriamajam gali sukelti sužalojimus ar net mirtį, o jį atlikti gali tik aukštos profesinės kvalifikacijos tyrėjai ir mokslininkai.
Katalikus ragina skiepytis
Šių metų sausio viduryje sakydamas kalbą prie Šventojo Sosto akredituotiems ambasadoriams, popiežius Pranciškus gana griežtai ragino žmones pasiskiepyti.
Pontifikas anksčiau skiepijimąsi yra pavadinęs „meilės aktu“ ir sakęs, jog skiepų atsisakymas yra „savižudiškas“.
„Dažnai žmonės leidžiasi paveikiami momentinės ideologijos, neretai paremtos nepagrįsta informacija ar prastai dokumentuotais faktais“, – Vatikano diplomatinio korpuso nariams sakė Pranciškus.
„Kita vertus, pandemija ragina mus imtis savotiškos „realybės terapijos“, verčiančios mus susidurti su problema ir imtis tinkamų priemonių jai spręsti“, – sakė popiežius.
Nors vakcinos „nėra stebuklinga gydymo priemonė“, jos yra „neabejotinai... protingiausias sprendimas ligos prevencijai“, pridūrė jis.
Kai kurie katalikai, įskaitant kai kuriuos konservatyvių pažiūrų JAV vyskupus ir kardinolus, tvirtino, kad vakcinos, pagrįstos tyrimais, kuriems buvo naudojamos abortuoto vaisiaus ląstelės, yra amoralios, ir atsisakė skiepytis.
Vatikano doktrinos biuras vis tik išaiškino, kad katalikams „morališkai priimtina“ skiepytis vakcinomis nuo COVID-19, kurių tyrimams buvo naudotos iš abortuotų vaisių gautos ląstelės.
Pranciškus ir popiežius emeritas Benediktas XVI yra pasiskiepiję bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
