Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėstytojas iš Rytų Ukrainos Valerijus Kravčenko: rugsėjo 1-osios Donecke nebus

Konferencija Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Valerijus Kravčenko
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Donecko universiteto docentas Valerijus Kravčenka buvo priverstas palikti namus ir visą turtą bei bėgti į Kijevą. Jo duomenimis, rugsėjo pradžioje Donecke neveiks mokyklos ir universitetas. Kiti su juo Lietuvoje apsilankę ukrainiečiai sakė, kad užpulta Rusijos jų šalis tapo daug vieningesnė, bet jai reikia ne tik pagalbos ginklais, bet ir paramos atlaikant dezinformacijos atakas.

Lietuvoje lankosi 11 Ukrainos jaunimo organizacijų narių ir jų vadovų, rengiančių suartinančius Ukrainą ir NATO projektus. Delegacijos atstovai ketvirtadienį dalyvavo Kauno savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje.

Slegianti nežinia

9 metus V.Kravčenka dalyvavo projektuose artinančiuose Ukrainą prie NATO, dirbo Donecko universitete įkurtame bendradarbiavimo su NATO centre.

Pasak V.Kravčenkos, labiausiai Donecke slegia nežinia. „Kiek kalbėjau su ten likusiais žmonėmis, labiausiai visus veikia ne tiek karo veiksmai, kiek nežinia dėl rytojaus. Visi priversti gyventi šia diena, chaosas vis didėja“, – teigė jis.

„Dauguma studentų išvyko į Rusiją arba kitus Ukrainos regionus. Gali netgi būti, kad Donecko universitetą teks perkelti į Vakarų Ukrainą“, – pasakojo dėstytojas.

V.Kravčenko teigimu, rugsėjo 1-ąją Donecke visos mokyklos liks uždarytos. Taip pat neveiks ir universitetas. „Man sakė, kad galbūt mokslo metus pradėsime spalį. Tačiau dauguma studentų išvyko į Rusiją arba kitus Ukrainos regionus. Gali netgi būti, kad Donecko universitetą teks perkelti į Vakarų Ukrainą“, – pasakojo dėstytojas.

Tarp separatistų – ir liumpenai, ir inteligentai

Pasak V.Kravčenkos, dauguma Donecke nepalaiko paties konflikto, jo keliamo chaoso. „Tačiau daug kas palaiko Rusiją. Tokių apie ten 70 proc. Daugelis žmonių labai stipriai veikiami rusiškos propagandos, galvoja, kad Rusijoje viskas daug geriau nei savoje šalyje“, – kalbėjo jis.

Dėstytojas pasakojo, kad Rytų Ukrainos regionai yra skurdesni nei kiti. „Todėl ir ten ir separatistų nemažai. Tie, kas vakar buvo skurstantys girtuokliai, šiandien išdidžiai vaikšto su ginklais“, – aiškino V.Kravčenka.

Antra vertus, separatistus palaiko ir nemaža dalis inteligentijos. „Deja, pusė mano kolegų universitete palaiko separatistus ir yra įtraukti į jų veiklą. Man teko trauktis, palikti namus, automobilį, kitą turtą. Dabar glaudžiuosi Kijeve, bet man namai visada bus Doneckas“, – teigė V.Kravčenka.

Vladimiras Putinas sustiprino Ukrainą

Ivano-Frankivsko Priekarpatės universiteto politologijos dėstytojas Olegas Bilousas pabrėžė, kad Rusija labai daug dėmesio skiria propagandai. „Matome žiaurią propagandą, skirtą Ukrainai ir Vakarų Europos visuomenei. Jai priešpastatyti neturime daug pajėgų. Čia mums irgi svarbus Lietuvos palaikymas. Rytų Ukrainoje buvo išjungti visi Ukrainos kanalai. Dabar situacija keičiasi, daroma viskas, kad mūsų informacija pasiektų ir Rytų Ukrainos regionus“, – kalbėjo O.Bilousas.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Olegas Bilousas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Olegas Bilousas

Ukrainos – NATO lygos atstovė Oksana Grygorieva sakė, kad kol kas pasaulis nors ir palaiko Ukrainą, bet tai daro deklaratyviai. „Prašome jūsų inicijuoti konkretesnius žingsnius. Vienintelė išeitis Ukrainai – stoti į NATO. Ukraina dėjo pastangas būti kaip ir jūs NATO. Anksčiau nemažai žmonių dvejojo, ar mums verta stoti į šią organizaciją. Dabar daugiau kaip 50 proc. palaiko NATO. Galima sakyti, kad V.Putinas suvienijo Ukrainą, ji niekada nebuvo tokia vieninga ir stipri kaip dabar“, – įsitikinusi O.Grygorieva.

Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) valdybos ir Šaulių sąjungos narys Audrius Skaistys sakė, kad rudenį Lietuvos ambasada Ukrainoje rengs projektus, kuriuose bus mokoma kovoti informaciniame kare, ten bus kviečiami Lietuvos žurnalistai.

Dalyvavo jaunimo stovykloje

Nuo pirmadienio LATA ir Lietuvos kariuomenės mokykla jau 8 kartą organizavo stovyklą „Jaunimas ir krašto apsauga“. Pirmą kartą joje dalyvavo giminingų organizacijų atstovai iš Ukrainos.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Oksana Grygorieva
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Oksana Grygorieva

Pasak A.Skaisčio, šioje stovykloje jaunuoliai iš Kijevo, Donecko, Ivano-Frankivsko ir jų vadovai kartu su Lietuvos jaunimu diskutavo apie susidariusią situaciją Ukrainoje, būsimus šios šalies raidos scenarijus. Visiems buvo pasiūlyta įveikti NATO standartų kliūčių ruožą, supažindinama su vienos NATO valstybių – Lietuvos kariuomenės ginkluote ir pasirengimu ginti savo valstybės teritoriją.

Jaunuoliai įgijo naujų žinių apie NATO, taip pat ir draugų Lietuvoje, dalyvavo ekskursijose Lietuvos karo muziejuje, Kauno įgulos Lietuvos karininkų ramovėje ir Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.  

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min