Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 12 31, 19:02

Keisčiausios ir juokingiausios 2021 metų melagienos: kuo patikėjo lietuviai

Lietuvoje jau antrus metus iš eilės tebesitęsiant COVID-19 pandemijai, kartu su ja nesibaigia viešumoje vis pasirodančios sąmokslo teorijos ir melagienos. Kai kurios jų – itin keistos ir neretai prasilenkia su elementaria logika.
Internete plinta daugybė melagienų
Internete plinta daugybė melagienų / Unsplash.com nuotr.

1. Smegenis praduriantys pagaliukai

Šių metų kovą socialiniuose tinkluose imta uoliai platinti senovės egiptiečių piešinio fragmentą. Buvo tvirtinama, kad tai neva yra „pagaliau atrastas įrodymas“ to, kad PGR testai gali pažeisti smegenis.

Sąmokslo teorijos kūrėjai aiškino, kad piešinyje pavaizduotas siužetas, kuriame į nosį kišamas pagaliukas – senovės bausmė, kuri buvo laikoma nuobauda ir bausme vergams, taip esą buvo pažeidžiamos jų smegenys.

„Šiandien ši procedūra vadinama COVID testu ir aiškinama, kad taip siekiama apsaugoti jus ir aplinkinius“, – rašoma sukurtoje melagienoje.

Sąmokslo teorijų skleidėjai atrado ryšį tarp Senovės Egipto meno ir COVID-19 testų, bet suklydo
Sąmokslo teorijų skleidėjai atrado ryšį tarp Senovės Egipto meno ir COVID-19 testų, bet suklydo

Kad PGR testo metu galima pradurti smegenis, kartojo ir kiti melagienų kūrėjai. Tačiau tai – netiesa.

Melagienai sukurti panaudotame papiruso fragmente išties vaizduojama senovės Egipto laikų medicininė apžiūra – vizitas pas akių gydytoją.

Tai – Tėbų nekropolyje atrastos freskos fragmentas, vėliau perkeltas ant papiruso. Kūrinys priskiriamas XIX dinastijos valdymo laikotarpiui.

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Neurochirurgijos centro vadovas, habilituotas medicinos mokslų daktaras Saulius Ročka paaiškino: melagienoje minimas hematoencefalinis barjeras – ypač sunkiai pasiekiama vieta.

„Ar galima įdurti į smegenis, kišant pagaliuką į nosį? Tokia pati tikimybė, kaip, badant pagaliuku bet kokią galvos vietą, įdurti į smegenis – tai įmanoma tik tokiu atveju, jei ten yra skylė.

Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena
Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena

Jis paaiškino, kad galimybė PGR testo metu pažeisti smegenis galėtų egzistuoti nebent tuo atveju, jei žmogus turėtų apsigimimą.

„Nosies struktūra su smegenimis neturi jokio ryšio. Ten, viduje, dar yra kaulas. Tokiu atveju, jei būtų apsigimimas ir ten nebūtų kaulo, gal ir būtų galima.

Tačiau turinčių tokius apsigimimus yra gal du ar trys žmonės visoje Lietuvoje. Net labai giliai testo pagaliuką kišant, smegenų pažeisti neįmanoma“, – akcentavo medikas.

2. Kaukėse „atrado“ kirminų

Kovo pabaigoje socialinius tinklus užplūdo vaizdai, kuriuose buvo filmuojamos po mikroskopu pakištos medicininės kaukės.

Kaukę ar COVID-19 testo pagaliuką pakišę po mikroskopu žmonės ten rado judančių siūlelių ir pavadino juos kirminais.

Buvo skleidžiamas melas, esą šie „kirminai“ ar nanodalelės patenka į smegenis.

Polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testai aptinka SARS-CoV-2 genetinę medžiagą. Iš nosiaryklės paimtą tepinėlį laboratorijoje įdėjus į specialų tirpalą, jei žmogus yra užsikrėtęs, pasigamina milijonai viruso RNR kopijų. Taip randamas užkratas.

Atliekant PGR testą, į smegenis neįterpiamos nei nanodalelės, nei mikroschemos, jos nepažeidžiamos, nes pagaliuku nėra pasiekiamos.

Johnso Hopkinso ligoninės (JAV) Medicinos departamento slaugių vadovė Neysa Ernst šį vaizdo įrašą įvertino kaip melagingą. Anot jos, tamponėliuose nėra jokio minėtos ligos užkrato.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įrašų ir nuotraukų apie tariamai rastus kirminus rinkinys
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įrašų ir nuotraukų apie tariamai rastus kirminus rinkinys

3. Dirbtinio intelekto suklaidinti

Gegužę socialinių tinklų vartotojai ėmė dalytis vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip Rusijoje sukurto virtualaus balso asistentės „Alisa“ klausiama, kas yra pandemija.

Nors ši pagalbininkė užprogramuota perskaityti vartotojui populiariausius rezultatus iš „Yandex“ paieškų sistemos, dalis internautų patikėjo, kad tai – geriau už žmones tiesą žinantis dirbtinis intelektas.

Interneto vartotojai buvo įsitikinę, kad „Alisa“ – autonomiškai veikiantis dirbtinio intelekto kūrinys, gebantis pats analizuoti informaciją ir pateikti išvadas, „nepasiekiamas žmogaus protui“. Tai nėra tiesa.

„Facebook“ nuotr./Socialiniuose tinkluose platinama dezinformacija
„Facebook“ nuotr./Socialiniuose tinkluose platinama dezinformacija

„Yandex Alisa“ yra virtuali balso asistentė, kurią sukūrė Rusijos kūrėjai. Tai nėra autonomiškai veikiantis dirbtinis intelektas, kaip klaidingai mano kai kurie interneto vartotojai.

„Alisa“ randa tinkamiausius atsakymus internete, vadovaudamasi duotu algoritmu. Taigi, atsakydama į vartotojo užklausą apie orą, „Alisa“ savarankiškai nedaro prognozės, o tik skelbia internete rastą rezultatą.

Virtualaus balso asistentų algoritmas dažniausiai konstruojamas taip, kad pateikus užklausą, šis perskaitytų vartotojui labiausiai ją atitinkantį atsakymą.

„Yandex“ sukurta virtuali balso asistentė ieško atsakymų būtent šioje paieškos sistemoje.

Koronaskeptikų platinamo vaizdo įrašo pradžioje girdėti, kad „Alisa“ aiškiai pasako, kad atsakymą rado rusiškame socialiniame tinkle „Vkontakte“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos interneto kompanija „Yandex“
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos interneto kompanija „Yandex“

4. Atgimę „chemtreilai“

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, informaciniame lauke atgijo daugybė jau primirštų sąmokslo teorijų. Jas imta sieti su COVID-19.

Viena tokių melagienų sukurta aiškinant, kad COVID-19 iš tiesų yra „chemtreilų“ sukeltas cheminis pneumonitas.

Socialiniame tinkle „Facebook“ platinama žinutė skelbė, kad lėktuvų paliekamuose kondensato pėdsakuose yra medžiagų, galinčių sukelti plaučių ligą – cheminį pneumonitą.

„Chemtreilų“ sąmokslo teorija skelbia, neva pasaulio vyriausybės dalyvauja slaptoje programoje, kurios metu iš keleivinių bei krovininių orlaivių į atmosferą purškiami nuodingi chemikalai.

Teorijos skleidėjai savo žodžius grindžia tuo, kad praskridę lėktuvai po savęs palieka pėdsakus – jie ir vadinami „chemtreilais“.

„Facebook“ nuotr./Socialiniuose tinkluose platinama melagiena
„Facebook“ nuotr./Socialiniuose tinkluose platinama melagiena

Pavadinimas „chemtreilai“ yra pakeista lėktuvų paliekamo kondensacijos pėdsako „contrail“ (angl. condensation + trail) forma.

Šiai sąmokslo teorijai – daugiau nei dvidešimt metų. Tačiau iki šiol šalininkai nesiejo jos su užkrečiamųjų ligų platinimu.

„Chemtreilų“ sąmokslo teorijos sklaidą analizavusių Harvardo universiteto mokslininkų teigimu, dažniausiai lėktuvų paliekami neva pavojingi pėdsakai buvo siejami su tariamu siekiu sterilizuoti gyventojus, trumpinti gyvenimo trukmę, paveikti klimatą.

Nė vienas šių teiginių neatitinka tiesos.

„Fotolia“ nuotr./Plaučiai
„Fotolia“ nuotr./Plaučiai

Cheminis pneumonitas, kuriuo taip gąsdina sąmokslo teorijų kūrėjai, gali išsivystyti ne nuo lėktuvų paliekamų kondensato pėdsakų, o dėl įvairių į kvėpavimo takus patekusių dirgiklių.

Paprastai pneumonitu laikoma būklė, kai į kvėpavimo takus patenka sterilūs, tiesioginį toksinį poveikį kvėpavimo takams turintys skys­čiai, pavyzdžiui, skrandžio sultys.

Aspiracinė pneumoni­ja paprastai siejama su bakterine infekcija, pateku­sia į kvėpavimo takus aspiracijos būdu.

Cheminį pneumonitą gali sukelti kai kurios pavojingos medžiagos, jei yra įkvepiamos dideliais kiekiais, arba jomis kvėpuojama pavojingai ilgą laiką.

123RF.com nuotr./Lėktuvai
123RF.com nuotr./Lėktuvai

5. Vakcinuojantys vabzdžiai – robotai

Artėjant vasarai, sąmokslo teorijų kūrėjai atsigręžė į gamtą. Informacinėje erdvėje imta platinti nuotraukas, kuriose tariamai užfiksuoti uodais apsimetantys robotai – dronai.

Sąmokslo teorijų kūrėjų teigimu, įrenginys esą sukurtas tam, kad galėtų nepastebimai paimti žmogaus DNR mėginį, taip pat jį sekti ir netgi vakcinuoti be asmens sutikimo.

Mokslininkai daugybę kartų bandė sukurti kuo mažesnes autonomines skraidykles, primenančias vabalus, tačiau nė viena jų kol kas nepasižymi melagienoje minimomis charakteristikomis.

2012 m. Johno Hopkinso universiteto inžinieriai paskelbė tiriantys drugelių skrydį, siekdami pritaikyti šiuos stebėjimus konstruojant mažuosius orlaivius.

2018 metais Vašingtono universiteto mokslininkams pavyko sukurti itin pažangų, vabzdžio skrydį imituojantį droną. Dvigubai didesnė už musę skraidyklė sugebėjo pakilti į orą ir jame išsilaikyti net kelias minutes.

Drono-uodo prototipo, gebančio atlikti tokias sudėtingas operacijas, kaip vakcinacija ar DNR mėginių paėmimas, mokslininkams kol kas sukurti nepavyko.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Uodas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Uodas

6. Nuodingi pūvančių bulvių garai

Šių metų gegužę visuomenę imta bauginti istorija apie tariamai nuodingus pūvančių bulvių garus.

„Visa šeima mirė po paprastos klaidos namuose! Tai taip baisu! Neleiskite, kad tai pasikartotų ir jums!“ – skelbė melagingo straipsnio antraštė.

„Jei namuose turite bulvių, kurios ilgai gulėjo nenaudotos, turėtumėte jas išmesti. Perskaitykite, kad sužinotumėte baisią priežastį!“ – taip buvo bauginami patiklūs interneto vartotojai.

Socialiniame tinkle „Facebook“ šia nuoroda pasidalinta daugiau nei 700 kartų.

Melagieną lydėjo išgalvota istorija, kurioje buvo pasakojama apie šeimą, kurią neva pražudė nuodingi bulvių garai.

Buvo tikinama, kad iš visos šeimos – mamos, tėvo, senelės ir brolio – išgyventi pavyko tik vienai mažylei, nes ji nesileido į rūsį. Tvirtinama, kad vėliau ją įsivaikino giminaičiai.

„Bulvių glikoalkaloidų kiekis padidėja, nes jos vis pūva, todėl išskiria toksiškas ir pavojingas dujas. Šios mirtinos dujos yra tai, kas ir nužudė Marijos šeimą“, – rašoma publikacijoje.

„Facebook“ nuotr./Socialiniuose tinkluose platinama dezinformacija
„Facebook“ nuotr./Socialiniuose tinkluose platinama dezinformacija

VU Chemijos katedros profesoriaus Albino Žilinsko teigimu, bulvėse esantys glikoalkaloidai gali būti kenksmingi, tačiau garais nevirsta.

„Glikoalkaloidai nėra lakūs. Jie tikrai nepereina į garus. Nebent nuoviro išgertų žmogus, tuomet gal tikrai kažkas blogo gali nutikti“, – paaiškino profesorius.

A.Žilinskas pabrėžė, kad glikoalkaloidai negali virsti garais.

„Lygiai tas pats, jei kas jums paaiškintų, kad verdant arbatą ar kompotą, pridėjus daug cukraus, jis pereina į garus ir šie tampa saldūs. Taip juk nebūna“, – paaiškino chemijos specialistas.

„Nežinau, kas sugalvoja tokias nesąmones, gal žmonės, kurie prastai mokėsi mokykloje“, – pridūrė A.Žilinskas.

123RF.com nuotr./Bulvės
123RF.com nuotr./Bulvės

7. UAB „Lietuva“

Rusijoje populiari sąmokslo teorija apie tai, kad esą SSRS nežlugo ir tebeegzistuoja iki šiol, ėmė skintis kelią ir Lietuvoje.

Šios teorijos skleidėjai teigia, kad Lietuva yra ne respublika, o uždaroji akcinė bendrovė. Tokios kalbos tėra manipuliacija, tačiau pasekėjų esama ne tiek ir mažai.

Teiginiai, kad SSRS tebegyvuoja, atsirado Rusijoje. Šios sąmokslo teorijos šalininkai, save laikantys SSRS piliečiais, aiškina, kad šiuolaikinė Rusijos Federacija nėra valstybė, o privati įmonė, Sovietų Sąjunga niekada nežlugo, o tikroji tiesa slepiama nuo žmonių.

Pasak „SSRS piliečių“, byrant Sovietų Sąjungai jiems nebuvo pasiūlyta pakeisti pilietybę iš SSRS į Rusijos, dėl šios priežasties jie negali būti laikomi Rusijos piliečiais.

Rusijoje šis judėjimas turi apie 150 tūkst. sekėjų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sovietinės nostalgijos įvaizdžių komplektas: laiminga pionieriška vaikystė, „skaniausias pasaulyje“ plombyras ir Lenino stabas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sovietinės nostalgijos įvaizdžių komplektas: laiminga pionieriška vaikystė, „skaniausias pasaulyje“ plombyras ir Lenino stabas

Jie kelia nemažai galvos skausmo valstybės institucijoms, nuolat reikalaudami pripažinti juos SSRS piliečiais, įtraukti Sovietų Sąjungą į oficialius dokumentus – pasą, draudimo polisus, net teismo nutartis.

„SSRS piliečiai“ neretai atsisako mokėti mokesčius, negrąžina pasiimtų kreditų, o kai bylos patenka pas antstolius, aiškina šiems, kad nemokės skolų neegzistuojančiai valstybei.

Pagrindiniu „įrodymu“, kad Rusijos Federacija iš tiesų yra ne šalis, o privatus juridinis asmuo, „SSRS piliečiai“ laiko internetinio įmonių registro upic.de puslapyje pateikiamą informaciją.

Šiame tinklalapyje įvedus paieškos frazę „Rusijos Federacija“ paieškos sistema pateikia daugybę rezultatų, kuriuose nurodomos Rusijos vietos ir centrinės valdžios institucijos.

„SSRS piliečiai“ aiškina, kad šalis negali būti įtraukta į įmonių registrą ir jos buvimas jame įrodo, kad Rusija – įmonė.

Šį registrą įkūrė JAV bendrovė „Dun & Bradstreet“. Kaip skelbia pati bendrovė, paieškos sistemoje gali būti įrašytos ne tik įmonės.

Akcentuojama, kad ši sistema padės rasti verslo partnerių kontaktus.

Valstybinės institucijos taip pat gali turėti ryšių su verslu, tad jų buvimas registre visiškai neįrodo, kad paieškos rezultatuose pateikiamos tik įmonės.

Šiuo įmonių registru remiasi ir Lietuvos sąmokslo teorijų skleidėjai, analogiškai aiškinantys, kad Lietuva nėra valstybė, o uždaroji akcinė bendrovė.

„Facebook“ nuotr./Socialiniuose tinkluose platinama melagiena
„Facebook“ nuotr./Socialiniuose tinkluose platinama melagiena

„UAB „Lietuva“, kuri registruota tarptautinių įmonių (company) registre „Dun & Bradstreet Corporation“, – priduriama tame pačiame įraše.

Tarp šios teorijos šalininkų Lietuvoje yra teigiančių, kad SSRS niekada nenustojo egzistuoti.

Tačiau tai nėra tiesa.

1990 m. kovo 11-ąją buvo priimtas penkių dokumentų rinkinys. Svarbiausias šio rinkinio dokumentas – jau Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtas aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, kuris skelbė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, reikšdami „Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė“.

8. Arklių vaistai

Lapkritį socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo sąmokslo teorija apie neva „slepiamą“ antiparazitinio preparato – ivermektino – gebėjimą gydyti koronavirusinę infekciją.

Nepaisant specialistų įspėjimų, kad tokia savigyda gali būti pavojinga, visame pasaulyje sulaukta daugybės apsinuodijimų arkliams skirtais antiparazitiniais vaistais.

Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama dezinformacija
Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama dezinformacija

Ivermektinas yra antiparazitinis preparatas, kurį mokslininkai dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išskyrė iš bakterijų Streptomyces avermitilis auginimo terpės.

Nuo devintojo dešimtmečio jis pradėtas naudoti kaip antiparazitinis preparatas žmonėms, namų augintiniams ir ūkiniams gyvūnams.

Žmonėms ir gyvūnams gaminami skirtingi vaistai, todėl medikai įspėja, kad veterinarinių vaistų vartojimas gali baigtis rimtais sveikatos sutrikimais ar net mirtimi.

Lietuvoje šis preparatas daugiausiai naudojamas kaip prieškirmėlinis vaistas tablečių pavidalu, kitose valstybėse esama ir kitokių vaisto formų – losjonų ar kremų, kurie naudojami nuo utėlių.

Jis veikia paralyžiuodamas bestuburius parazitus.

Taip pat tai yra antros linijos vaistas nuo niežų ir rožės.

Ivermectin vaistai
Ivermectin vaistai

Prasidėjus dezinformacijos bangai dėl ivermektino, šį preparatą gaminanti JAV farmacijos įmonė – „Merck Sharp & Dohme“ (MSD) išplatino pranešimą, kuriuo paragino negydyti COVID-19 šiuo preparatu, nes jis nėra tam skirtas, o tokia savigyda gali būti pavojinga.

Dėl ivermektino Europos vaistų agentūra (EVA) yra išplatinusi pranešimą, kuriame nurodo, jog peržiūrėjo naujausius įrodymus apie šio preparato naudojimą COVID-19 profilaktikai ir gydymui ir padarė išvadą, kad turimi duomenys nepatvirtina jo naudojimo COVID-19 ligos gydymui ir profilaktikai.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) taip pat nėra patvirtinusi ivermektino kaip vaisto nuo koronaviruso.

Atvirkščiai, tarnyba įspėja, kad didesnės šio medikamento dozės gali būti pavojingos, o šalutinis poveikis gali pasireikšti svaigimu, vėmimu, viduriavimu, alerginėmis reakcijomis.

Įspėjama, kad kraštutiniais atvejais įmanomi priepuoliai, koma ir net mirtis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ivermektinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ivermektinas

9. Žmonės magnetai

Gegužės pabaigoje socialiniuose tinkluose imta kalbėti apie naują vakcinų nuo COVID-19 „šalutinį poveikį“: paskiepytų žmonių rankos tariamai ima traukti šaukštelius, šakutes, monetas, kitus metalinius daiktus, magnetus.

Sąmokslo teorijų kūrėjai net sugalvojo tam specialų terminą – „vakcinų magnetizmas“.

Tačiau mokslininkai ramino įsiaudrinusią skiepų priešininkų vaizduotę: po skiepo magnetais netampama, o „stebuklingas“ gebėjimas ant kūno išlaikyti metalinius daiktus gali atsirasti dėl riebios odos, kremo ar kokios nors gudrybės, pavyzdžiui, limpančios medžiagos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Metalinius daiktus traukiantis Nerminas iš Bosnijos ir Hercegovinos
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Metalinius daiktus traukiantis Nerminas iš Bosnijos ir Hercegovinos

Socialiniuose tinkluose pasipylė begalė panašių vaizdo įrašų. Panašu, kad dešimtys žmonių ėmė tikrinti, ar tikrai gali pritraukti metalinius daiktus arba magnetus. Be to, daliai net pavyko tai užfiksuoti.

Kai kurie ne atsitiktinai pastebėjo tariamai įgiję naują savybę, o sąmoningai prisijungė prie „magneto iššūkio“ ir tikrino, ar tikrai pritraukia metalinius daiktus arba magnetus. Tam net buvo sukurta grotažymė #magneticchallenge.

Įrašais pasidaliję žmonės tvirtino, kad eksperimento dalyviai neseniai buvo paskiepyti nuo COVID-19. Savybę pritraukti daiktus jie esą įgijo dėl vakcinose tariamai esančių mikroschemų su magnetais.

Tačiau nė vienas iš šių įrašų nepatvirtina magnetinės reakcijos, nei to, kad vakcinose esama mikroschemų.

Ekspertų teigimu, tokiam atsakui sukelti reikėtų gerokai didesnio kiekio metalo, nei būtų galima sutalpinti į mažytę vakcinos dozę. Anot jų, visi žmonės yra šiek tiek magnetiški, nes organizme yra nedidelis kiekis geležies. Bet, ištirpusi vandenyje, ji nesunkiai atstumia magnetą.

Ekrano nuotr. iš rumble.com/Ant rankos tariamai po skiepo laikėsi ne vienas metalinis daiktas
Ekrano nuotr. iš rumble.com/Ant rankos tariamai po skiepo laikėsi ne vienas metalinis daiktas

10. Atjungti elektrą

Sąmokslo teorijų kūrėjas, Rusijos verslininkas Germanas Sterligovas garsėja mokslui prieštaraujančiais pareiškimais. Jo mintys įgauna vis didesnį populiarumą ir tarp Lietuvos interneto vartotojų.

Štai ir „Belarus info“ tinklalaidei duotas verslininko interviu kupinas prieštaringų bei keistokų teiginių, tačiau sulaukė mūsų šalies žiūrovų simpatijų ir palaikymo.

Daugiau nei 18 tūkst. kartų peržiūrėtas G.Sterligovo interviu tapo itin populiariu lietuviškose „Facebook“ paskyrose, kuriose įprastai platinama dezinformacija apie skiepų žalą ir visuotinius sąmokslus.

Vaizdo įraše G.Sterligovas teigė, kad koronaviruso pandemija sukurta pasaulio gyventojų skaičiui mažinti. Neva jų tapo per daug.

Facebook.com/Germanas Sterligovas
Facebook.com/Germanas Sterligovas

„Londono karališkosios bendrijos satanistai – Didžiosios Britanijos mokslų akademija – jie nieko geriau nesugalvojo, kaip išspręsti planetos problemas, tik utilizuoti didžiąją dalį pasaulio gyventojų“, – interviu metu ugningai kalbėjo G.Sterligovas.

Rusijos verslininko aiškinimu, žmonija buvo naikinama ir anksčiau – bereikalingomis operacijomis, vaistais, organų transplantacija, kurią jis vadina „kūno išniekinimu“.

G.Sterligovas aiškino, kad COVID-19 neplinta oro lašeliniu būdu, o esą greičiausiai yra perduodamas per testus.

Tai nėra tiesa. PGR tyrimo mėginiui paimti naudojamas sterilus pagaliukas, o tepinėlis paimamas steriliais vienkartiniais įrankiais.

Žurnalistui G.Sterligovas atskleidė siūlęs spręsti pasaulio ekologines problemas visuotiniu elektros atjungimu, tačiau, pasak jo, šia idėja nesusigundė Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos.

„Kadangi jūs visi esate prieš elektros atjungimą, Anglijai nieko kito nelieka, kaip jus, avinus, utilizuoti“, – vaizdo įraše į žiūrovus kreipėsi G.Sterligovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Germanas Sterligovas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Germanas Sterligovas

Jo manymu, tik elektrą atjungusios šalys gali tapti suverenios.

Tokį sprendimą jis siūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

G.Sterligovo vertinimu, V.Putino nenoras palikti šalį be elektros yra „visiškai nepateisinamas“.

Įdomu tai, kad G.Sterligovas elektrą atjungti siūlė su žurnalistu kalbėdamas kompiuteriniu vaizdo ryšiu.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min