Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 5d. 18:57

Birutė Davidonytė: Premjeras, neleidžiantis koncernams valstybės vairuoti nuo galinės sėdynės

Birutė Davidonytė Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį per spaudos konferenciją sulaukė daugybės klausimų apie savo žmonos įsidarbinimą lenkų naftos koncerno „Orlen Lietuva“ įmonėje. Premjeras aiškino nematantis interesų konflikto ir sakė: „Nepadariau jokio sprendimo nei aš, nei Vyriausybė išimtinai šitai įmonei arba įmonių grupei“. Premjere, gal jau gana meluoti?

15min tyrimas ir knyga „Kabinetas 339“ atskleidė, kad Vyriausybė ir jai pavaldžios įmonės bei ministerijos priėmė ne vieną sprendimą, naudingą „Orlen Lietuvai“. Štai tie sprendimai:

  1. Sutartis dėl krovinių vežimo. 2014-aisiais Lietuvos Vyriausybė padidino mokestį už pavojingų krovinių, taip pat naftos produktų vežimą geležinkeliais. Mokesčiai padidėjo ir „Orlen Lietuvai“, tačiau koncernas atsisakė juos mokėti ir per kelerius metus prikaupė milijoninių skolų. Dėl to abi pusės kreipėsi į teismus.

    Premjeras oficialiai ir slaptai susitikinėjo su Lenkijos politikais ir koncerno „Orlen“ atstovais (beje, tai yra įmonė, su kurios atstovais premjeras per savo kadenciją susitikinėjo bene dažniausiai). Po to, 2017-ais metais, Vyriausybės rūmuose stebint premjerui, susisiekimo ministrui ir kitiems svečiams „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuvos“ atstovai pasirašė taikos sutartį.

    Šiuo susitarimu valstybė koncernui suteikė milijoninių nuolaidų už krovinių pervežimą. Pats koncernas savo dokumentuose nurodė, jog vien per trejus metus dėl šio susitarimo sutaupė 26 milijonus eurų. Sutartis galioja devynerius metus. Taigi, remiantis ta pačia proporcija, per visą sutarties galiojimo laiką koncernui suteiktų nuolaidų suma gali siekti apie 80 milijonų eurų.
    AFP/„Scanpix“ nuotr./„Orlen Lietuva“
    AFP/„Scanpix“ nuotr./„Orlen Lietuva“
  2. Sukurta VIAP mokesčio (t. y. specialaus mokesčio už elektrą) lengvata. Vyriausybė pasiūlė ir Seimas patvirtino lengvatą, kuri dideliems elektros vartotojams leis kiekvienais metais iš valstybės susigrąžinti 85 procentus sumokėto mokesčio. Už šią stambiesiems koncernams skirtą lengvatą mokės visi kiti Lietuvos elektros vartotojai, taip pat ir jūs.

    Premjeras sako, kad ši lengvata buvo sukurta ne tik „Orlen Lietuvai“, o visam stambiam verslui. Tai tiesa. Bet „Orlen Lietuva“ yra viena didžiausių elektros vartotojų ir būtent „Orlen Lietuva“ su dar dviem stambiom įmonėm visuomet siekė šio mokesčio nemokėti. „Orlen Lietuva“ savavališkai nusprendė dalies šio mokesčio nemokėti. Ir taip nuo 2011-ųjų metų įmonė sukaupė maždaug 12 milijonų eurų skolą valstybei, kurią ginčija teisme.

    „Orlen Lietuva“ kol kas negali ta lengvata pasinaudoti dėl savo milijoninės skolos už elektrą. Tačiau koncernas paskelbė svarstantis skolą grąžinti. Jeigu taip nutiks, „Orlen Lietuva“ kasmet iš valstybės biudžeto galės gauti maždaug po milijoną eurų.
  3. Prie koncerno norų priderinti aukcionai. Valstybė privalo turėti elektros rezervą tam atvejui, jeigu, ištikus nelaimei ar incidentui, šalyje dingtų elektra. Todėl Energetikos ministerijai pavaldi „Litgrid“ kasmet skelbia rezervo aukcionus.

    „Orlen Lietuva“ tokiuose aukcionuose net nebūtų galėjusi dalyvauti, jei valdininkai nebūtų pakeitę aukciono taisyklių, sąlygas pritaikydami prie koncerno prašymų.

    Kelią dalyvauti aukcionuose „Orlen Lietuvai“ visuomet užkirsdavo jų milijoninė skolą už elektrą. Tačiau koncernas paprašė padaryti taip, kad valstybei skolingos įmonės vis tiek galėtų tiekti elektros rezervo paslaugą. „Orlen Lietuvos“ prašymas buvo patenkintas ir koncernas iškart tapo aukciono laimėtoju. Per dvejus metus valstybė „Orlen Lietuvai“ už tai jau sumokėjo 6 milijonus eurų.
„ORLEN Lietuva“ nuotr./„ORLEN Lietuva“ gamykloje viešėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis
„ORLEN Lietuva“ nuotr./„ORLEN Lietuva“ gamykloje viešėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis

Tai ir buvo trys pagrindiniai S.Skvernelio Vyriausybės sprendimai, naudingi naftos koncernui „Orlen Lietuva“. Už visa tai sumokės Lietuvos mokesčių mokėtojai, o naftos koncernas gaus šimtamilijoninę naudą.

Po visų šių Vyriausybės sprendimų „Orlen Lietuva“ finansiškai parėmė krepšinio klubus, valdomus premjero aplinkos verslininkų: buvusių bendražygių policijoje ir artimų viešųjų ryšių konsultantų.

O dabar premjero žmona Silvija Skvernelė iš visų įmanomų pasaulio įmonių darbui išrinko būtent šį koncerną. Jei tikėsime premjero žodžiu, tikrai visiškai atsitiktinai ir be jokių šešėlinių susitarimų.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Silvija Skvernelė ir Saulius Skvernelis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Silvija Skvernelė ir Saulius Skvernelis

Tačiau premjeras S.Skvernelis savo žodžiuose painiojasi ir prieštarauja pats sau. Dabar jis neigia priėmęs sprendimus, išskirtinai naudingus šiam koncernui, o štai pernai pats S.Skvernelis sakė, kad didžiuojasi išsprendęs „Orlen“ problemas.

„Mes sprendėme problemą, kuri buvo įšalusi tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orleno“ ir visas kitas problemas, susijusias su valstybine lenkų naftos perdirbimo įmone. <...> Mano kaip premjero uždavinys buvo padaryti viską, visas problemas išspręsti, tame tarpe ir šitas. <...> Ir aš išsprendžiau, ir aš tuo didžiuojuosi“, – 2019-ųjų lapkritį sakė S.Skvernelis.

Tada jis išsamiai komentavo kiekvieną jo Vyriausybės ir jai pavaldžių ministerijų bei įmonių sprendimą, susijusį su „Orlen“. Premjeras teigė, kad ginčai temdė Lietuvos ir Lenkijos santykius, o visi šie sprendimai atitiko Lietuvos valstybės interesus ir buvo jai naudingi.

Galima ilgai ginčytis ir diskutuoti, kiek visi šie sprendimai buvo naudingi valstybei, kiek tai pagerino Lietuvos ir Lenkijos santykius, kiek prisidėjo prie verslo plėtros, kiek atsipirko politiškai. Galima šiuos sprendimus vertinti įvairiai.

Tačiau vienas faktas yra visiškai akivaizdus – premjeras priėmė naudingus sprendimus koncernui, iš kurio dabar jo paties šeima gaus asmeninę finansinę naudą.

„ORLEN Lietuva“ nuotr./„ORLEN Lietuva“ gamykloje viešėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis
„ORLEN Lietuva“ nuotr./„ORLEN Lietuva“ gamykloje viešėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis

Likimo ironija, kad prieš mažiau nei metus, kandidatuodamas prezidento rinkimuose, S.Skvernelis teigė, kad „valstybė daugiau negali būti vairuojama nuo galinės sėdynės. Kokių nors koncernų ar kitų įtakingų interesų grupių“.

Ir teisingai, panašu, kad bent vienas koncernas jau sėdi priekinėje sėdynėje. Visai šalia premjero.

Komentarai: 30

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min