Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 4d. 09:00 , Atnaujinta: 2019 lapkričio 5d. 11:42

Gerų santykių su Lenkija kaina – milijonai naftos koncernui ir parama premjero aplinkai

Sauliaus Skvernelio Vyriausybė priėmė ne vieną sprendimą, naudingą naftos gigantui „Orlen Lietuva“. Be kita ko, šis koncernas iš valstybės gavo milijoninių užsakymų, kurių sąlygos prieš tai buvo pakeistos pagal šio koncerno pageidavimus. Po to „Orlen Lietuva“ finansiškai parėmė krepšinio klubus, valdomus S.Skvernelio aplinkos verslininkų.

Lenkijos valstybės koncernas „Orlen Lietuva“, turintis naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, yra pati didžiausia įmonė Baltijos šalyse – pernykštė apyvarta siekė apie penkis milijardus eurų. Tačiau koncernas turėjo ir rimtų problemų.

Ne vienerius metus „Orlen Lietuva“ savavališkai valstybei nemokėjo dalies privalomų mokesčių už elektrą ir krovinių gabenimą geležinkeliais, todėl prikaupė milijoninių skolų. Daug metų dėl to vyko teismai.

Ginčus buvo bandoma spręsti ir taikiai. Lietuvos politikai ir naftos koncerno atstovai ne kartą sėdo prie derybų stalo, bet susitarti nepavykdavo. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės atstovai tvirtino, esą sutikusi su „Orlen“ reikalavimais Lietuva būtų patyrusi didelių nuostolių.

Tačiau Vyriausybės pozicija pasikeitė, kai premjeru tapo Saulius Skvernelis.

Suprasti akimirksniu

  • S.Skvernelis du kartus slapta susitiko su Lenkijos politikos lyderiu J.Kaczynskiu
  • Jiedu kalbėjo ir apie naftos koncerno „Orlen Lietuva“ problemas ir skolas
  • Po to S.Skvernelio Vyriausybė šiam koncernui suteikė šimtamilijoninių nuolaidų
  • „Orlen Lietuva“ gavo milijoninių užsakymų, kurių sąlygos buvo pritaikytos įmonei
  • Tada koncernas parėmė S.Skvernelio aplinkos verslininkų krepšinio klubus
  • Paramą gavo D.Gudelio Vilniaus „Rytas“ ir A.Bieliausko Panevėžio „Lietkabelis“
  • Taip pat ir Regionų krepšinio lyga, kurią valdė D.Gudelis ir T.Pačėsas

S.Skvernelis kelis kartus slapta susitiko su galingiausiu Lenkijos politiku Jaroslawu Kaczynskiu. Po šių susitikimų, per kuriuos buvo kalbama apie „Orlen“ problemas, naftos koncernas iš Lietuvos gavo šimtamilijoninių nuolaidų ir milijoninių valstybės užsakymų, kurie buvo pritaikyti pagal šio naftos koncerno prašymus.

Po to „Orlen Lietuva“ skyrė finansinę paramą krepšinio klubams Vilniaus „Rytas“, Panevėžio „Lietkabelis“, taip pat Regionų krepšinio lygai – visos šios organizacijos susijusios su S.Skvernelio aplinkos verslininkais.

Pats premjeras 15min teigė, kad naftos koncernui naudingi jo Vyriausybės sprendimai pagerino verslo aplinką ir Lietuvos bei Lenkijos santykius. Tačiau S.Skvernelis neigė, kad jo aplinkos žmonės valdo krepšinio klubus, gavusius „Orlen Lietuva“ paramą.

Naftos koncernas „Orlen Lietuva“ bemaž pusę metų žadėjo pateikti atsakymus į 15min klausimus, bet to nepadarė iki šiol.


Milijoninės skolos – už elektrą ir krovinius

Galima išskirti tris pagrindines problemas, kurios per pastaruosius metus kilo naftos koncernui „Orlen Lietuva“.

Sigito Strazdausko („Santarvė“) nuotr./Išardytas geležinkelio Rengė-Baugainiai ruožas
Sigito Strazdausko („Santarvė“) nuotr./Išardytas geležinkelio Rengė-Baugainiai ruožas

Pirmoji problema: vadinamasis Rengės ruožas.

2008-aisiais „Lietuvos geležinkeliai“ išardė bėgius tarp Mažeikių rajone esančių Bugenių ir Latvijos pasienyje esančios Rengės. Viešai buvo teigiama, esą geležinkelį reikėjo remontuoti, bet „Orlen Lietuva“ tai suprato kaip spaudimą – taip buvo apribotos koncerno galimybės gabenti savo naftos produktus į kaimyninę Latviją ir naudotis kaimyninių geležinkelių paslaugomis.

Šią problemą 2017-aisiais išsprendė Europos Komisija, skyrusi Lietuvai 27 milijonų eurų baudą ir įpareigojusi atstatyti išardytus bėgius.

Antroji problema: „Orlen Lietuva“ buvo skolinga už krovinių gabenimą geležinkeliais.

2014-aisiais Lietuvos Vyriausybė padidino mokestį už pavojingų krovinių vežimą geležinkeliais. Naftos produktai taip pat yra laikomi pavojingais kroviniais, todėl mokesčiai padidėjo ir „Orlen Lietuvai“.

Tačiau naftos koncernas atsisakė mokėti padidintus mokesčius. „Orlen Lietuva“ savavališkai už savo krovinių pervežimą mokėjo gerokai mažesnę sumą, nei buvo nurodyta koncernui siunčiamose „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitose.

Per kelerius metus „Orlen Lietuva“ prikaupė milijoninių skolų. Dėl to abi pusės kreipėsi į teismus.

„Orlen“ nuotr./„Orlen“ įmonių grupė
„Orlen“ nuotr./„Orlen“ įmonių grupė

Trečioji problema: „Orlen Lietuva“ yra skolinga valstybei už elektrą.

Lietuvos elektros vartotojai moka vadinamąjį VIAP mokestį, kuriuo skatinama žalioji energetika. Šį mokestį moka ir gyventojai, ir įmonės. Tačiau didžiausias Baltijos šalyse koncernas „Orlen Lietuva“ dalies šio mokesčio už savo pasigamintą elektrą savavališkai nemoka nuo 2011-ųjų. Taip pat tokio paties mokesčio nemoka ir kitos įmonės: „Achema“ bei „Lifosa“.

Per aštuonerius metus „Orlen Lietuva“ sukaupė maždaug 12 milijonų eurų skolą. Ją koncernas ginčija teisme.

Tokios buvo pagrindinės „Orlen Lietuva“ problemos. Padėtis ėmė taisytis po slaptų susitikimų Varšuvoje.


Slapto susitikimo tema – „Orlen“ problemos

2016-ųjų rudenį, per Seimo rinkimus, kai aukščiau išvardintos „Orlen Lietuvos“ problemos vis dar buvo aktualios, kandidatas Saulius Skvernelis susitiko su galingiausiu Lenkijos politiku Jaroslawu Kaczynskiu.

Pokalbis vyko Varšuvoje, privačioje aplinkoje, gurkšnojant alų. Susitikimą organizavo verslininkas, buvęs krepšinio treneris Tomas Pačėsas, turėjęs įtakingų ryšių Lenkijoje.

Tuo laiku S.Skvernelis neužėmė jokių oficialių pareigų, todėl apie šį susitikimą viešai skelbta nebuvo. Į viešumą tai iškilo vėliau, kai Lenkijos naujienų portalas Fakt.pl paviešino nuotrauką, kurioje matyti S.Skvernelis, J.Kaczynskis, T.Pačėsas ir Lenkijos Senato vicepirmininkas Adamas Bielanas.

Kadras iš Fakt.pl/Sauliaus Skvernelio ir Jaroslawo Kaczynskio susitikimas prie alaus
Kadras iš Fakt.pl/Sauliaus Skvernelio ir Jaroslawo Kaczynskio susitikimas prie alaus

T.Pačėsas tvirtino suorganizavęs ir dar vieną susitikimą. „Buvo du susitikimai su Kaczynskiu“, – sakė T.Pačėsas, duodamas išskirtinį interviu 15min tyrimų knygai „Kabinetas 339“.

Antrą kartą S.Skvernelis ir J.Kaczynskis susitiko Varšuvos centre esančiame restorane „Brasserie Warszawska“. Tuo laiku S.Skvernelis jau ėjo premjero pareigas, bet apie susitikimą skelbta nebuvo.

Pokalbyje dalyvavęs T.Pačėsas pasakojo, kad tą kartą S.Skvernelis ir J.Kaczynskis kalbėjo apie „pragmatinius dalykus, kurie lemia investicijas“. Svarbiausias klausimas – „Orlen Lietuvos“ problemos.

„Buvo kalbėta, kad „Orlen“ klausimus reikia išspręsti, kad ta Mažeikių gamykla galėtų dirbti ir nešti naudą, – pasakojo T.Pačėsas. Jis sakė, kad galiausiai S.Skvernelis atsižvelgė į „Orlen“ prašymus ir norus.

„ORLEN Lietuva“ nuotr./S.Skvernelis ir „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Michalas Rudnickis
„ORLEN Lietuva“ nuotr./S.Skvernelis ir „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Michalas Rudnickis

Po slaptų susitikimų Varšuvoje S.Skvernelis ne kartą susitiko su kitais lenkų politikais, pareigūnais, taip pat – „Orlen“ atstovais. Kai kurie iš susitikimų buvo slapti. Pavyzdžiui, 2018-aisiais kovo 8-ąją, apie 23 val., Vilniaus viešbutyje „Radisson Blu Royal Astorija Hotel“ įvyko neskelbtas S.Skvernelio ir Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio susitikimas.

Pats S.Skvernelis 15min neigė, kad jo susitikimus organizavo T.Pačėsas ir tvirtino, jog tai daro oficiali premjero komanda: „Jūsų žiniai, premjero susitikimus organizuoja ne privatūs asmenys.“ Tiesa, anksčiau pats premjeras viešai tvirtino T.Pačėso gerų ryšių dėka susipažinęs su įtakingais Lenkijos politikais.

Premjeras S.Skvernelis 15min teigė nesulaukęs jokių prašymų dėl „Orlen Lietuvos“. Tačiau būtent jo Vyriausybė Lietuvos valstybės sąskaita ėmėsi spręsti naftos koncerno problemas.


Sąlygas pritaikė „Orlen Lietuvai“

Galima išskirti tris pagrindinius „Orlen Lietuvai“ naudingus sprendimus, kuriuos priėmė S.Skvernelio Vyriausybė ir jai pavaldžios įstaigos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen“ taikos sutarties pasirašymas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen“ taikos sutarties pasirašymas

Pirmas sprendimas: „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė taikos sutartį su „Orlen Lietuva“ dėl krovinių pervežimo, už kurį naftos koncernas buvo skolingas.

Taikos sutartį Vyriausybės rūmuose pasirašė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ir „Orlen Lietuvos“ generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara. Pagal susitarimą naftos koncernas gavo nuolaidų už krovinių gabenimą, o „ginčo suma“ buvo pasidalinta pusiau.

Svarbiausias klausimas: už kokią sumą nuolaidų gavo „Orlen Lietuva“? Tiek buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ tvirtino, esą ši taikos sutarties sąlyga yra konfidenciali.

15min šaltinis, savo akimis matęs dokumentą, teigė, kad „Orlen Lietuva“ gavo nuolaidų už maždaug 100 milijonų eurų (nuo tos sumos, kurią jai už krovinių gabenimą skaičiuodavo „Lietuvos geležinkeliai“). Kad ši suma atitinka tikrovę, 15min patvirtino dar trys nesusiję šaltiniai.

Papildyta 2019-11-05: Pats koncernas „Orlen Lietuva“ antradienį išplatintame pranešime teigia, kad „ši suma labai pervertinta, tačiau dėl sutartyje įtvirtintų konfidencialumo sąlygų tikslios sumos atskleisti negali.“

„Suderėjus Lietuvai ypač naudingus tarifus <...> „Lietuvos geležinkeliai“ sugeba ir dividendus išmokėti didelius, ir dar kitus mokesčius į biudžetą sumokėti“, – vėliau kalbėjo S.Skvernelis. Jis sakė, kad taikos sutartis geležinkeliams atvėrė naujus verslo kelius.

15min šaltinis, savo akimis matęs dokumentą, teigė, kad „Orlen Lietuva“ gavo nuolaidų daugiau nei už 100 milijonų eurų

Buvęs susisiekimo ministras R.Masiulis nesutiko prieš 15min kameras pakomentuoti taikos sutarties, bet atsiuntė atsakymą raštu.

„Politiniu požiūriu ši sutartis tikrai suteikė daugiau stabilumo Lenkijos ir Lietuvos ryšiams, santykiai tarp šalių tikrai pagerėjo. Ekonomine prasme, „Lietuvos geležinkelių“ vertinimu, susitarimas suteikė daugiau ilgalaikės naudos nei potencialių praradimų“, – rašė R.Masiulis.

„Lietuvos geležinkeliai“ tvirtina, kad „tai nėra vienos šalies laimėjimas, o kitos pralaimėjimas, tai yra dviejų šalių susitarimas, kuris naudingas abiem pusėms“.

Tačiau netrukus po taikos sutarties pasirašymo, 2017-aisiais, „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė, kad jų nuostoliai išaugo dvigubai, o viena to priežasčių – taikos sutartis su „Orlen Lietuva“.

„ORLEN Lietuva“ nuotr./„ORLEN Lietuva“ gamykloje viešėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis
„ORLEN Lietuva“ nuotr./„ORLEN Lietuva“ gamykloje viešėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis

Antras sprendimas: sukurta lengvata elektros mokesčiui, už kurį skolinga „Orlen Lietuva“.

2017-ųjų lapkričio 13-ąją energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas susitiko su „Orlen Lietuvos“ direktoriumi I.Fąfara. Jie kalbėjosi apie vadinamąjį VIAP mokestį, kurio dalies „Orlen Lietuva“ savavališkai nemoka.

Ir jau kitą dieną Energetikos ministerija pranešė apie būsimą šio mokesčio lengvatą, kuri dideliems elektros vartotojams leis kiekvienais metais iš valstybės susigrąžinti 85 procentus šio mokesčio. Už šią stambiesiems koncernams skirtą lengvatą mokės visi kiti Lietuvos elektros vartotojai.

Konkurencijos taryba išsyk pareiškė, kad tai gali apriboti konkurenciją ir sudaryti išskirtines sąlygas „Orlen Lietuvai“ bei dar keliems koncernams, bet lengvata vis tiek buvo patvirtinta.

Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas nesutiko prieš kameras pakomentuoti savo sprendimų. Raštu pateiktuose atsakymuose teigiama, kad šia lengvata buvo siekiama gerinti investicinę ir verslo aplinką: „Panašias paramos schemas pramonės konkurencingumui užtikrinti yra įgyvendinusios dauguma Europos Sąjungos valstybių.“

Premjero S.Skvernelio atsakyme rašoma, kad mokesčio lengvata sukurta, siekiant pritraukti kuo daugiau naujų investuotojų. Jis teigė, kad 2019-aisiais lengvata pasinaudoti norėjo daugiau kaip trisdešimt įmonių: „Šis sprendimas <...> niekaip nėra nukreiptas tik į sąlygų bendrovei „Orlen Lietuva“ gerinimą.“

VIAP mokesčio savavališkai nemokėjusi „Orlen Lietuva“ kol kas negali ta lengvata pasinaudoti, nes turi 12 milijonų eurų skolą valstybei. Tačiau koncernas paskelbė svarstantis skolą grąžinti. Jeigu taip nutiks, „Orlen Lietuva“ kasmet iš valstybės biudžeto galės gauti maždaug po milijoną eurų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas ir Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas ir Saulius Skvernelis

Trečias sprendimas: pagal „Orlen Lietuvos“ norus rengiami elektros aukcionai, per kuriuos šis koncernas jau gavo apie 6 milijonus eurų.

Lietuva privalo turėti elektros rezervą tam atvejui, jeigu, ištikus nelaimei ar incidentui, šalyje dingtų elektra. Todėl Energetikos ministerijai pavaldi „Litgrid“ kasmet skelbia rezervo aukcionus. Juos laimi tos įmonės, kurių elektrinės esant reikalui gali greitai įsijungti ir aprūpinti šalį elektra. Už tokias miegančias elektrines valstybė šioms laimėjusioms įmonėms moka milijonus eurų.

Pagal taisykles „Orlen Lietuva“ negalėdavo dalyvauti rezervo aukcionuose dėl savo milijoninės skolos valstybei už elektrą, tačiau 2017-aisiais naftos koncernas paprašė aukciono sąlygas pritaikyti specialiai jam – padaryti taip, kad valstybei skolingos įmonės vis tiek galėtų tiekti elektros rezervo paslaugą.

„Orlen Lietuvos“ prašymas buvo patenkintas. Suderinus su Energetikos ministerija, bendrovei buvo atvertas kelias dalyvauti rezervo aukcionuose. Koncernas iškart tapo laimėtoju ir per dvejus metus valstybė „Orlen Lietuvai“ jau sumokėjo 6 milijonus eurų.

Energetikos ministro atstovė Aurelija Vernickaitė patvirtino, kad aukciono sąlygos buvo pakeistos atsižvelgus į „Orlen Lietuvos“ prašymą.

„Tikslas – didesnė konkurencija tarp elektros energijos gamintojų, nes galinčių teikti rezervo paslaugas <...> skaičius yra labai ribotas“, – rašė A.Vernickaitė.

Panašiai teigė ir premjeras S.Skvernelis. Paklaustas, kokią naudą valstybei davė specialiai „Orlen Lietuvai“ pritaikytos rezervo aukciono sąlygos, premjeras rašė: „Klausime formuluojamas teiginys neatitinka tikrovės ir yra klaidinanti Jūsų paties arba Jūsų šaltinių interpretacija. <...> Buvo siekiama kuo didesnės konkurencijos, kad būtų užtikrinta mažesnė paslaugos kaina.“

Tai ir yra trys pagrindiniai S.Skvernelio Vyriausybės sprendimai, naudingi naftos koncernui „Orlen Lietuva“. Už visa tai sumokės Lietuvos mokesčių mokėtojai, o naftos koncernas gaus šimtamilijoninę naudą.


Paramą gavo D.Gudelio ir A.Bieliausko klubai

Iškart po palankių sprendimų 2018-aisiais ir 2019-aisiais „Orlen Lietuva“ pradėjo remti krepšinio klubus, kuriuos valdo S.Skvernelio aplinkos verslininkai: Vilniaus „Rytą“, Panevėžio „Lietkabelį“ ir Regionų krepšinio lygą.

Augusto Didžgalvio nuotr./Alvydas Bieliauskas
Augusto Didžgalvio nuotr./Alvydas Bieliauskas

Panevėžio „Lietkabelio“ klubo prezidentas yra buvęs kelių policininkas, dabar verslininkas, milijonierius Alvydas Bieliauskas. Jam priklauso laidų ir kabelių gamykla Panevėžyje, taip pat – Vilniaus Halės turgus. Jis yra Lietuvos kelių policijos veteranų asociacijos prezidentas.

A.Bieliauskas ir S.Skvernelis abu tarnavo kelių policijoje. Tai 15min patvirtino ir premjero patarėjas Tomas Beržinskas: „Tai buvęs premjero kolega, kurį jis pažįsta daug metų.“

Pats A.Bieliauskas 15min teigė ryšius palaikantis su Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu, bet su premjeru dabar nebendraujantis. Tuo galima suabejoti.

2016-aisiais per Seimo rinkimus A.Bieliauskas paaukojo 7 tūkst. eurų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, su kuria kandidatavo S.Skvernelis. Tų pačių metų pabaigoje, per buvusių policininkų kalėdinį renginį, premjeras kalbėjo apie savo politinę karjerą ir viešai dėkojo A.Bieliauskui už pagalbą „šiame gyvenimo etape“.

Būtent A.Bieliauskas supažindino S.Skvernelį su T.Pačėsu, vėliau organizavusiu slaptuosius premjero susitikimus Varšuvoje. T.Pačėsas apie savo pažintį su S.Skverneliu pasakojo: „Susipažinome per krepšinio rungtynes. Mus supažindino Alvydas Bieliauskas, jie artimai bendravo.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./T.Pačėsas „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ taikos sutarties pasirašyme
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./T.Pačėsas „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ taikos sutarties pasirašyme

A.Bieliausko paklausėme, ar jis aptarinėjo „Orlen Lietuvos“ paramą jo klubui su S.Skverneliu arba premjero komanda.

„Nesam aptarinėję su niekuo. Mes tik rašėm kažkokį raštą prieš porą metų. Rašėm raštą tiesiai į „Orlen“, – sakė A.Bieliauskas.

Paklaustas, kokia buvo paramos suma, A.Bieliauskas atsakė: „Ką gavom, tą ir išnaudojom. Neprisimenu, aš gi neužsiimu tiesioginiais klausimais.“

Tiesiogiai šiais klausimais užsiimantis „Lietkabelio“ klubo direktorius Martynas Purlys 15min tvirtino irgi nežinąs, kokio dydžio paramą iš „Orlen Lietuvos“ gavo jo vadovaujamas klubas.

„Sutartis yra atiduota į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl kito ikiteisminio tyrimo. Tai neturiu galimybės patikrinti ir pasakyti tiksliai“, – sakė M.Purlys.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Darius Gudelis ir Alvydas Bieliauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Darius Gudelis ir Alvydas Bieliauskas

Krepšinio klubo Vilniaus „Rytas“, kuris taip pat gavo „Orlen Lietuvos“ paramą, vienas iš stambiausių dalininkų yra viešųjų ryšių specialistas Darius Gudelis, ankstesniuose 15min tyrimuose vadintas slaptuoju premjero patarėju.

„Tai yra žmogus, su kuriuo susiklostė santykiai, draugiški santykiai“, – apie D.Gudelį „Žinių radijui“ sakė premjeras.

15min tyrimas parodė, kad D.Gudelis vien pernai 19 kartų lankėsi Vyriausybės rūmuose, kur susitiko su S.Skverneliu ir jo komanda. Jis tvirtino per susitikimus su premjeru kalbėdavęs „apie krepšinį, apie „Ryto“ reikalus, apie Regionų krepšinio lygą“.

Paklaustas, ar „Orlen Lietuvos“ parama jo krepšinio klubui „Rytas“ yra atsilyginimas už premjerui suteiktas konsultacijas, D.Gudelis atsakė: „Ne. Pati klausimo formuluotė šmeižikiška. Tęsiant šmeižto kampaniją, svarstysiu galimybę savo garbę ir orumą ginti teisinėmis priemonėmis.“

Buvęs klubo „Rytas“ direktorius Julius Sarapinas teigė, kad derybos dėl „Orlen Lietuvos“ paramos vyko „išimtinai klubo iniciatyva ir pajėgomis“.

Tiek D.Gudelis, tiek J.Sarapinas atsisakė 15min atskleisti, kiek pinigų „Rytas“ gavo iš naftos koncerno.

Regionų krepšinio lyga, taip pat gavusi paramą iš „Orlen Lietuvos“, yra susijusi su S.Skvernelio aplinka – šią organizaciją valdė tas pats D.Gudelis ir slaptuosius susitikimus su J.Kaczynskiu organizavęs T.Pačėsas. Panašu, kad Regionų krepšinio lygos paramos suma buvo mažiausia – 10 tūkstančių eurų.

Svarbu pabrėžti: nei „Lietkabelis“, nei „Rytas“ neatskleidė, kokio dydžio paramą gavo iš „Orlen Lietuvos“, nors tai padaryti juos įpareigoja įstatymas.

Papildyta 2019-11-07: Vėliau, jau publikavus šį tyrimą, Vilniaus miesto savivaldybė atkleidė, kad Vilniaus „Rytas“ iš „Orlen Lietuvos“ gavo 100 tūkst. eurų. Po dviejų dienų Panevėžio „Lietkabelis“ pranešė per Krepšinio paramos ir vystymo fondą iš „Orlen Lietuvos“ gavęs 150 tūkst. eurų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis, Arvydas Sabonis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis, Arvydas Sabonis

Kauno „Žalgiris“ buvo vienintelis krepšinio klubas, iškart įvardijęs iš „Orlen Lietuvos“ gautą pinigų sumą – šis klubas gavo 270 tūkstančių eurų.

„Žalgirio“ negalima sieti su S.Skvernelio aplinka, bet prieš pat prezidento rinkimus vykusiose Eurolygos rungtynėse „Žalgirio“ arenos pranešėjas viešai paskelbė padėką premjerui už tai, kad šis grąžino klubui skolą už dvidešimties metų senumo pergalę Eurolygoje – daugiau nei pusę milijonų eurų iš valstybės biudžeto. Tokią priešrinkiminę „Žalgirio“ padėką žiūrovai pasitiko garsiu švilpimu.

Premjero S.Skvernelio paklausėme: ar parama su juo susijusių verslininkų krepšinio klubams yra „Orlen Lietuvos“ atsidėkojimas už koncernui naudingus sprendimus? Atsakymas buvo lakoniškas: „Premjero aplinkos žmonės nevaldo krepšinio klubų. Klausime formuluojamas teiginys neatitinka tikrovės ir yra melagingas.“

Be kita ko, „Orlen Lietuvos“ paramą gavo ir oficialaus premjero patarėjo tautinių mažumų klausimais Arturo Liudkovskio vadovaujamas labdaros fondas „Vilniaus lenkų kultūros namai“. Šis fondas gavo 30 tūkst. eurų. A.Liudkovskis į 15min klausimus neatsakė.


Nėra neišsprendžiamų problemų

2018-ųjų balandį Vilniaus senamiestyje, Valdovų rūmuose, premjeras S.Skvernelis „Orlen Lietuvos“ direktoriui Michalui Rudnickiui įteikė ąžuolo formos apdovanojimą, pavadintą 100-mečio investicija.

Praėjus keliems mėnesiams Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis Krynicos ekonomikos forume įteikė S.Skverneliui prestižinį Metų žmogaus apdovanojimą.

Atsiimdamas šį prestižinį apdovanojimą, S.Skvernelis sakė: „Nėra neišsprendžiamų problemų, yra tik žmonės, kurie nemoka tų problemų spręsti.“

Apie tyrimą ir šaltinius

Šį tyrimą atliko 15min tyrimų žurnalistai Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas. Visa tyrimo medžiaga ir užkulisiai bus publikuoti knygoje „Kabinetas 339“, kuri knygynuose pasirodys lapkritį.

Rinkdami medžiagą bendravome su Vyriausybės, Energetikos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, „Litgrid“, „Baltpool“ ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovais. Taip pat rinkome viešai skelbiamą šių įstaigų informaciją.

Taip pat bendravome su Vilniaus „Ryto“, Panevėžio „Lietkabelio“, Regionų krepšinio lygos ir Kauno „Žalgirio“ atstovais.

Ruošdami šį tyrimą ne kartą kreipėmės į „Orlen Lietuva“ atstovus, prašydami jų pozicijos. Nors įmonės atstovė spaudai Kristina Gendvilė kelis kartus žadėjo atsakyti į 15min klausimus, bet per pusę metų, kai buvo atliekamas šis tyrimas, to nepadarė.

15min/15min tyrimų skyriaus knyga „Kabinetas 339“
15min/15min tyrimų skyriaus knyga „Kabinetas 339“

Komentarai: 81

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:17
01:26
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min