Psichologo Kevino Lehmano (g. 1943) „Knyga apie gimimo tvarką: kodėl esi toks, koks esi“ (pirmasis leidimas 1985 m.) detaliai tyrinėja, kaip gimimo eiliškumas šeimoje – ar esi vyriausias, vidurinis, jauniausias ar vienturtis – gali turėti įtakos tavo asmenybei ir gyvenimo pasirinkimams.
Gimimo tvarka daro didelę įtaką tam, kaip mes bendraujame su kitais, kokius santykius kuriame ir kokie siekiai mus motyvuoja.
Lehmanas teigia, kad gimimo tvarka daro didelę įtaką tam, kaip mes bendraujame su kitais, kokius santykius kuriame ir kokie siekiai mus motyvuoja. Knygoje jis aprašo tipinius gimimo eiliškumo bruožus.
Pavyzdžiui, vyriausias vaikas dažniausiai apibūdinamas kaip atsakingas, perfekcionistas, mėgstantis vadovauti ir būti pavyzdžiu kitiems. Vidurinysis vaikas paprastai būna tarpininkas, lankstesnis ir dažnai jautresnis santykiuose su kitais žmonėmis, nes nuolat ieško savo vietos tarp brolių ir seserų; kartais tokios vietos neranda ir atsitraukia nuo šeimos.
Jauniausias vaikas dažnai apibūdinamas kaip linksmas, komunikabilus, mėgstantis būti dėmesio centre ir pratęs gauti tai, ko nori. Vienturtis vaikas dažnai turi vyriausiojo vaiko bruožų, bet taip pat gali būti labiau ego-centriškas, dažnai brandesnis nei jo bendraamžiai.
Lehmanas šią informaciją pateikia su praktiniais patarimais ir pavyzdžiais iš savo kaip šeimos santykių konsultanto ir verslo konsultanto patirties. Svarbu suvokti gimimo tvarkos įtaką, tačiau neprisirišti prie stereotipų.
Daugelis žmonių sutiktų, kad šiuose apibūdinimuose yra daug tiesos. Pridėkime prie jų paprastą demografinį faktą, kad pasaulyje gimstamumas yra 2,3 vaiko vienai moteriai, o daugelyje šalių jis vos viršija vienetą arba net nesiekia vieno vaiko moteriai.
Absoliuti dauguma žmonių ateities pasaulyje negalės susiformuoti viduriniojo vaiko charakterio.
Tuomet būsime priversti daryti išvadą, kad absoliuti dauguma žmonių ateities pasaulyje negalės susiformuoti viduriniojo vaiko charakterio, nes augs arba vieno, ar geriausiu atveju dviejų vaikų šeimose.
Vyriausiųjų vaikų reikšmė pasaulyje išliks, ypač tarp tų žmonių, kurie turės jaunesnį brolį ar jaunesnę seserį. Tačiau skirtingai nei žmonės buvo pratę praeities pasaulyje, daug didesnė dalis žmonių bus arba vieninteliai gimę vaikai šeimoje arba vyriausieji, ir rečiau – antrieji pagal gimimą, t. y. jaunėliai. Trečiųjų ir t. t. vaikų bus visiška mažuma.
Pasaulyje neišvengiamai sumažės gimimų eile pagrįsta įvairovė. Susitraukusi šeima, likus tik tėvams (vienam iš tėvų) ir vienam ar dviem vaikams, formuos (jau formuoja!) būsimo pasaulio charakterį pagal susiaurėjusį gimimo eiliškumą.
Ateities pasaulyje daug labiau vyraus vyresniųjų ir vienturčių vaikų bruožai – perfekcionizmas, savarankiškumas, polinkis vadovauti.
Pridėkime prie to dar kitą demografinį faktą, kad moterys yra linkusios vis vėliau susilaukti vaikų – Eurostat duomenimis šis amžius jau 30 metų. O vyresnės ir labiau patyrę moterys (kaip ir jų vyrai) jau savaime labiau linkusios auginti vaikus perfekcionistiškai ir reikliai.
Šiek tiek linksmumo ir atsipalaidavimo galima bus sulaukti tik iš tų jaunėlių, kurie bus gimę praėjus ne daugiau kaip penkeriems metams po pirmgimio. Didelis tarpas tarp vaikų gimimo eilę pradeda iš naujo.
Visi šie apmąstymai verčia daryti išvadą, kad ateities pasauliui labai truks tarpininkų ir lanksčių žmonių.
Visi šie apmąstymai verčia daryti išvadą, kad ateities pasauliui labai truks tarpininkų ir lanksčių žmonių.
Jis bus skilęs į dvi dalis: pirmgimių ar viengimių vaikų dominuojamą rimto pernelyg rimto darbo pasaulį (pvz. Joe Bidenas, Viktoras Orbánas, Emmanuelis Macronas, Friedrichas Merzas) ir jaunesniųjų vaikų dominuojamą linksmybių ir pramogų pasaulį (pvz. Eddie Murphy, Whoopi Goldberg, Steve‘as Martinas, Jimas Carrey, Dave Chappelle, Gabriel “Fluffy” Iglesias).
Tas pasaulis jau tarp mūsų.
Prof. Dr. Gediminas Karoblis – Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto (NMTU) Muzikos instituto profesorius, filosofas
