2025-08-10 12:20

Gediminas Karoblis. Surogatinė motinystė

Sprendžiant bliūkštančios demografijos problemą dažnai pasigirsta balsai, kad nesvarbu kokiais būdais – pvz. dirbtinai apvaisinant su „donorų“ pagalba, naudojant surogatinę motinystę ir t.t. – valstybės turėtų leisti bet kokias priemones ir bet kokia kaina remti tuos, kurie nori vaikų, net ir apeidami gamtos ir moralės nustatytas ribas.
Prof. Dr. Gediminas Karoblis
Prof. Dr. Gediminas Karoblis / Lukas Balandis / BNS nuotr.

„Mažėjant įvaikinimų, auga tarptautinės surogatinės motinystės paklausa“, – rašo The Economist 2025 metų sausio 30-tą dieną. Beje, pagrindinė surogatinę motinystę „eksportuojanti“ šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos – ne tik Henrio Fordo, bet ir fermerių kraštas. Prieš mūsų akis tikrovėje skleidžiasi Aldous Huxley „Puikus naujas pasaulis“ (1932) – vaikų fabrikų ar fermų distopija.

Vaikas „kainuoja“ virš 100 tūkst. dolerių, o surogatinė motina gauna tik apie trečdalį šios sumos. Įspūdingas biznis. Moterys, nepaisant jų savanoriško sutikimo, dėl savo finansinio ir socialinio silpnumo išnaudojamos surogatinei motinystei. Vaikai tampa brangia vartojimo preke ir hedonizmo objektu.

Geriau oriai išmirti, nei „skatinti“ gimstamumą žmogaus orumą paminančiomis priemonėmis, įsitikinusi Italijos premjerė Giorgia Meloni. 2024 spalio 17 d. Italijos dešinioji vyriausybė priėmė teisės aktą, pagal kurį naudojimasis surogatine motinyste Italijoje laikomas nusikaltimu.

Naudojimasis surogatine motinyste Italijoje laikomas nusikaltimu.

Italijoje gyvenantiems asmenims, kurie naudojosi surogatine motinyste bet kurioje pasaulio vietoje, gali būti skiriama iki 1 mln. eurų bauda arba įkalinimas iki dvejų metų.

Panašiu, nors galbūt ne tokiu griežtu keliu galų gale suka ir Norvegija. Kol kas surogatinė motinystė Norvegijoje neleidžiama, tačiau norvegams nedraudžiama pasinaudoti surogatinėmis motinomis kitose pasaulio šalyse. Dėl to vyksta aršios diskusijos.

Prieš kelis metus skaičiau ypatingai pagražintą Ingrid Tinmannsvik ir Cicilie S. Andersen žurnalistinį reportažą apie surogatinę motinystę – jį būtina pamatyti su nuotraukomis. Štai citata iš šio reportažo pavadinto „Ørjan (50) sumokėjo 1,4 mln. kronų, kad gautų vaiką“ (2022):

„Pakeliui automobilyje fone niūniavo roko muzikantas. Ørjanas šiek tiek nusijuokia pagalvojęs apie paskutinį posmą: "It’s now or never". 2021 m. Norvegijoje beveik kas ketvirtas 50 metų amžiaus vyras buvo bevaikis, o kiek jų yra ne savo noru, nežinome. Heteroseksualusis Ørjanas jau seniai norėjo vaikų. Būtent tai galiausiai ir privertė jį priimti prieštaringai vertinamą sprendimą: susilaukti vaikų pačiam. Padedant surogatinei motinai, kuri jam išnešios kūdikį JAV.“

Straipsnyje toliau skaitome, kaip žurnalistės vyko kartu su vyru į Ameriką, kaip stebėjo jo susitikimą su surogatine motina Vanessa (30), jos vyru (jie turi du savus vaikus) ir jos pagimdyta mergaite, kurią norvegas parsiskraidino į Norvegiją. Visa tai aprašyta kaip graži istorija.

Bandoma įtikinti skaitytoją, kad surogatinės motinos pagrindinis motyvas nėra finansinis, nors ji gavo apie 30 tūkst. dolerių. Iš kai kurių straipsnio detalių (Vanessos sūnus autistas ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra) galima spręsti, kad šiai motinai būdingas neprieraišumas prie savo pačios pagimdyto vaiko iš tiesų nėra visiškai sveikas.

Atmetus gražų istorijos apipavidalinimą, telieka plikas moters silpnumo išnaudojimo faktas.

Todėl atmetus gražų istorijos apipavidalinimą, telieka plikas moters silpnumo išnaudojimo faktas. Pasak profesorės Eivor A. Oftestad nacionalinės žiniasklaidos (NRK) žurnalistės parengė jausmus žadinantį reportažą, kuris „padeda propaguoti surogatinės motinystės įteisinimą kiek išsklaidytoje vaivorykštinėje paradigmoje“ (minerva.no).

2024 m. rugpjūtį aštuoni iš penkiolikos Norvegijos biotechnologijų patariamosios tarybos narių balsavo rekomenduodami bausti tuos, kurie keliauja į užsienį, kad susilauktų vaikų pasinaudodami surogatine motinyste (bioteknologiradet.no).

Taigi nedidelės daugumos persvara Norvegijos biotechnologijų patariamoji taryba mano, kad tokiu būdu neturėtų būti įmanoma apeiti Norvegijos įstatymus ir už tai nebūti nubaustiems.

Ar mes dar galime kalbėti apie progresyvumą ir konservatyvumą, kai ginčijamės tokiais klausimais?

Ar mes dar galime kalbėti apie progresyvumą ir konservatyvumą, kai ginčijamės tokiais klausimais?

Pasaulyje vyksta sveiku protu sunkiai suvokiami procesai.

Sakysite, sveikas protas yra konservatyvus? O tada nesveikas – progresyvus?

Prof. Dr. Gediminas Karoblis – Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto (NMTU) Muzikos instituto profesorius, filosofas

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą