Dabar populiaru
Publikuota: 2016 spalio 1d. 18:02

Paulius Jurkevičius: Ir vis tik – maistas yra vaistai ar nuodai?

Paulius Jurkevičius Atsakymas į šį klausimą vertas maždaug milijono eurų. Arba smagios galimybės praleisti keletą papildomų metų šioje ašarų pakalnėje. Ką valgyti ir ko nevalgyti, kad ilgai gyventume, šiuo metu yra tokia pati politinė problema, kaip pabėgėliai arba „Brexit“. Tik „Brexit“ baigsis, o mitybos klausimas liks ant stalo.

Ant mūsų ir viso nebadaujančio pasaulio stalo. Stalas lyg ir tas pats, bet kalbos užstalėje – skirtingos. Ir kalbėtojai – skirtingi. Mūsų vyrai gyvena maždaug dešimt metų trumpiau už graikus, ispanus, italus, bet apie tai nekalba. Na, kartais gal šiek tiek kalba, – kai infarktas nukerta tą, kuris privalėjo gyventi, gyventi, gyventi. Palinguoja galvą, pavartoja žodį „stresas“ ar panašų. Ir toliau seka pasaką apie senelį ir senelę, kurie kasdien valgė lašinius ir nugyveno šimtą metų.

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas profesorius Rimvydas Šlapikas prieš keletą dienų ištarė žodį „epidemija“! Turime net 56 proc. daugiau širdies ir kraujagyslių sistemos ligonių už visą likusią ES. Ir ką? Nieko... Tarsi kalba eitų apie peršalimo ligų arba gripo epidemiją. Profesorius lyg tarp kita ko užsimena, kad infarktų priežastis yra mityba, cholesterolio koncentracija kraujyje. Ir pataria: „Apskritai planuojant savo mitybą reiktų vadovautis ne parduotuvėse dalinamais lankstinukais, o gydytojų rekomenduojamais bendrais mitybos principais, kuriuos išsamiai gali paaiškinti šeimos gydytojas“.

Prognozė: jeigu laimės premjero partija, galimas daiktas, bus sumažintas PVM tiems produktams, kurių racioną stengiasi mažinti premjero kolegos Europoje.

Profesoriau, jūs juokaujate? Ar tikrai žmonės, pastovėję poliklinikoje ilgoje eilėje prie gydytojo kabineto ir galiausiai patekę vidun, kalbasi apie mitybą? Apie tai, kuo skiriasi kietųjų ir minkštųjų kviečių makaronai, apie tai, kuris sūris yra riebesnis – mocarela ar „Džiugas“ arba apie tai, kokie paukščiai yra antioksidantai?

Apie sveiką mitybą Europoje kalba valstybių vadovai, aukščiausiojo ešelono politikai, nes ir ten žmonės serga, ir ten ne laiku miršta, ir ten vyksta aštrios visuomenės diskusijos, ir spauda daug rašo. Pas mus spauda rašo apie tai, kaip greičiau „numesti“. Kelis kartus per metus aštriai pasisako kardiologijos profesoriai. Kartais, porą kartų per kadenciją, į maisto problemą nukrypsta premjero Butkevičiaus patarėjų žvilgsnis. Nukrypsta į mėsą ir PVM šiam produktui. Prognozė: jeigu laimės premjero partija, galimas daiktas, bus sumažintas PVM tiems produktams, kurių racioną stengiasi mažinti premjero kolegos Europoje. Nes ką ten ta Europa peza, juk premjero patarėjų seneliai ir senelės mėsytę valgė ir šimtą metų nugyveno...

Apie maisto ir sveikatos santykį nuolat, be perstojo kalba, rašo, transliuoja privatūs dietologai. Jie privačiai tvarko tą sritį, kurią profesorius Šlapikas įvardino kaip nacionalinę epidemiją. Dietologai kuria tuo pačiu principu kaip ir mados dizaineriai. Yra „haute couture“ dietos – vienetinės, „sukirptos“ vienam vartotojui. Ir yra „pret-a-porter“ tipo – masinės dietos. Jas, kaip ir rūbų spintos turinį tenka nuolat atnaujinti, nes patys suprantate – juk negali šiuolaikiškai valgantis žmogus ištisus metus apsieiti su viena dieta. Tai būtų siaubingai nešiuolaikiška.

Prieš kelias dienas nuėjau į vieną gražiausių Europos teatrų – Turino „Teatro Stabile“. Mūsiškis Oskaras Koršunovas prieš keletą metų šioje scenoje rodė „Romeo ir Džiuljetą“. Šįsyk ant scenos pamačiau du pasaulinio garso atlikėjus – Kathleen Sykes, Vašingtono apygardos gerontologijos vyriausiąją specialistę, ir profesorių epidemiologą Franco Berrinį – Europos kovos su vėžiu kodo kūrėją. Drama vadinosi taip: „Kasdienis mūsų maistas – vaistai ar nuodai?“. Bilietas buvo nepigus, bet teatras buvo sausakimšas – eilinių žmonių, maisto blogerių, valdžios atstovų, medikų.

Pagalvojau: na, pagaliau! Amerikietės ir italo duetas ims galiausiai ir atsakys į milijono eurų vertą klausimą. Ir aš parašysiu, ir visa Lietuva sužinos. Bet tai, ką aš išgirdau Turino karališkajame teatre, buvo pernelyg paprasta. Pernelyg neįtikėtina ir tuo pat metu pernelyg sudėtinga, neįdomu, nespalvota, neasmeniška, iki galo nesukramtyta, neefektingai pateikta.

Profesorius Berrini teigia, kad šiuolaikinėje medicinos kultūroje nebeliko vietos mitybai. Medikai daug kalba apie patologijas ir vaistus. Labai mažai kalba apie patologijas ir mitybą. Jo nuomone, svarbiausias pavojaus rodiklis sveikatai yra metabolinis sindromas. Tai toks visiškas organizmo išsiderinimas, kurio viena svarbiausių priežasčių yra maisto produktai – nuodai. Tokiam maistui jis priskiria: transriebalus, koncentruotus sočiuosius riebalus, koncentruotus gyvulinės kilmės baltymus, padidintą druskos kiekį, bet kokį kalorijų persotintą maistą, alkoholį, saldžius gėrimus, „light“ tipo gėrimus.

Priešingoje barikadų pusėje yra maistas, mažinantis metabolinį sindromą. Arba maistas – vaistai. Jam priskiriami: natūralūs produktai, kuriuose yra daug „omega 3“ riebalų rūgšties, alyvuogių aliejus, visi maisto produktai, būdingi Viduržemio jūros dietai.

Stop. Visa kita yra užkeikimai ir magiškos formulės. Gąsdinimai ir drąsinimai. Sensacijos ir sensacijų paneigimai. Dietologų – modistų sezono atradimai.

Jeigu dietologas – modistas sako – „sukursiu jums individualią dietą“ – pasakykite „ačiū, nereikia“. Yra esminės sveikos mitybos kryptys, jos galioja visiems, nes yra patikrintos tiriant ne 500 ar 5000 savanorių, o dešimtis tūkstančių savanorių iš įvairių valstybių.

Jeigu dietologas modistas aiškins apie stebuklingus maisto produktus, kas mėnesį atras po naują stebuklingą produktą – netikėkite. Nėra stebuklingų produktų.

Jeigu dietologas modistas ištars „eureka“ – štai dar vienas maisto produktas, kuris labai kenkia sveikatai – šiek tiek tikėkite, bet nelabai. Dietų kūrėjams visada reikia priešų ir jie juos suranda.

Jeigu dietologas modistas sukalkuliuos, per kiek laiko nupirkę jo dietą sublogsite 5 kilogramais – šypsokitės ir paprašykite, kad sukalkuliuotų, per kiek laiko jie sugrįš į savo vietą.

Beje, pirmasis žmonijos istorijoje dietologas buvo Hipokratas. Jis prieš 2,5 tūkstančio metų sukūrė labai trumpą ir idealią mitybos formulę, kuri galioja ir šiandien: „Mūsų maisto medžiagos turi būti mūsų vaistai. O mūsų vaistai – mūsų maisto medžiagos“. Netikite?

TAIP PAT SKAITYKITE: Pasauliniame „Skonio salone“ – maistas, kuriam buvo lemta išnykti

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min