Vaidotas Beniušis. Dirbtinis intelektas keičia žurnalistų kasdienybę

Pernai 15min redakcijoje dalyvavau darbo pokalbyje su Evelina. Pabaigoje pasiteiravau, ar ji turi klausimų. Evelina paklausė: „Kokia 15min praktika dėl dirbtinio intelekto naudojimo?“. Atsakiau du dalykus. Pirmiausia, kad pasinaudojau dirbtinio intelekto patarimais pasirengti darbo pokalbiui. O antrąja atsakymo dalimi dabar pasidalysiu kiek plačiau su portalo skaitytojais.
Vaidotas Beniušis. Kaip dirbtinis intelektas keičia žurnalistų kasdienybę
Vaidotas Beniušis. Kaip dirbtinis intelektas keičia žurnalistų kasdienybę / 15min montažas

Praktinis panaudojimas

Mūsų redakcijoje dirbtinis intelektas yra asistentas žurnalistams.

Pirmiausia, dirbtinį intelektą pasitelkėme tekstų šifravimams ir vertimams.

Vėliau jį ėmėme naudoti vaizdo įrašams tvarkyti. Dirbtiniu intelektu paremtos programėlės padeda subtitruoti vaizdus, juos montuoti, analizuoja svarbiausius objektus vaizdo įrašuose ir perkilnoja kadrus, pagal vaizdo dinamiką ir pateiktą muziką sumiksuoja garso takelius.

Klausiame dirbtinio intelekto patarimų kurdami scenarijus dokumentiniams filmams.

Dirbtinis intelektas padeda kurti iliustracijas. Esame iliustravę kelis portalo tekstus, kūrybiškai jį įdarbinome leisdami kasmetinį žurnalą „Penkiolika“ apie knygas. Praėjusiais metais dirbtinio intelekto paprašėme sukurti rašytojų portretus jų pasirinktuose istoriniuose laikotarpiuose.

Metų pabaigoje redakcinėje sistemoje įdiegėme kalbos redaktoriaus įrankį – geltonas mygtukas su užrašu „Tikrinti klaidas su AI“ padeda aptikti rašybos klaidų, kurias praleidžia žmogaus akis.

Kuo toliau, tuo labiau dirbtinį intelektą naudojame dirbti su duomenimis.

Kai kolegos aiškinosi Lietuvos miškų būklės pokyčius, jie pasitelkė dirbtinį intelektą analizuoti palydovų pateikiamus vaizdus ir lyginti juos su kitais duomenimis.

Dirbtiniu intelektu paremtos veidų atpažinimo programos leido nustatyti riaušėse prie Seimo nufilmuotų žmonių tapatybes.

Dabar diskutuojame, kaip pasitelkti dirbtinį intelektą vystant personalizacijos įrankį, kad skaitytojams ir žiūrovams geriau parinktume jiems aktualų turinį.

Dirbtinis intelektas atgaivins kūrybiškumą

Tai – teigiamas pokytis. Galime apdoroti daugiau duomenų. Galime palikti dirbtinio intelekto programoms daryti taisyklėmis ir žiniomis pagrįstas rutinines užduotis.

Palikę dirbtinio intelekto programoms rutininį darbą, taupome reikšmingą dalį žurnalistų laiko. Kai kurie tyrimai rodo, kad apie 60 proc. vidutinio žurnalisto darbo laiko skiriama techninėms, o ne kūrybinėms užduotims.

Sutaupę laiko, jį galime skirti tam, kas yra žmonių stiprioji pusė, lyginant su dirbtiniu intelektu. Pirmiausia tai yra smalsumas ir vaizduotė.

Smalsumas ir vaizduotė yra kūrybiškumo pagrindas. Taigi galime sugrąžinti kūrybiškumą į žiniasklaidą.

Žurnalistikoje vienas iš liūdnesnių vaizdų būna spaudos konferencijose, kai žurnalistai, užuot sutelkę dėmesį į kalbėtojus ir galvoję jiems aštrius klausimus, visą energiją skiria skrebenimui kompiuteryje.

Jie tai daro dėl redaktorių spaudimo žinias pranešti pirmiems, nes konkurencijai svarbi kiekviena sekundė.

Tikiu, kad šį skrebenimo darbą galėsime palikti dirbtiniu intelektu pagrįstoms programoms.

Kaip keisis žurnalistai

Tad kokios tendencijos laukia žurnalistų darbo?

Dirbtinio intelekto pagrindu sukurtos programėlės sumažino vertėjų poreikį. Jos mažina rutininio šifravimo darbo poreikį.

Dabartinės tendencijos tik patvirtinta, kad kaip ir kitose sferose, taip ir žurnalistikoje dirbtinis intelektas sumenkins mažiau kvalifikuoto darbo vaidmenį.

Tam, kad susikurtume gerus asistentus, turime juos mokyti. Tam, kad juos geriau mokytume, gali prireikti daugiau techninių žinių, nei dauguma žurnalistų turi dabar.

Su tuo pernai susidūrė mūsų kolegos tiriamosios žurnalistikos seminare Rygoje. Per vieną seminarą jie kūrė žurnalisto asistentą populiarioje duomenų analizės programoje „Dataiku“. Jai reikėjo jam duoti kodus – instrukcijas programavimo kalba.

Kodus „Dataiku“, žinoma, kūrė taip pat dirbtinis intelektas, tam buvo pasitelktas populiarusis „Chat GPT“. Per seminarą tapo akivaizdu, kad minimalios žinios apie programavimą žurnalistams būtų labai pravertusios.

Taigi seksis tiems žurnalistams, kurie bus kūrybingi ir atviri techninių žinių plėtimui. Ne visiems tai bus lengva. Tikriausiai padidės dalies kvalifikacijos nekeliančių žurnalistų bedarbystė, o kvalifikuotų darbuotojų gali imti stigti.

Etikos dilemos

Labai svarbu, kad dirbtinis intelektas iš asistento netaptų sprendimų priėmėju. Redakcija privalo užtikrinti, kad žurnalistas turi priimti galutinį sprendimą dėl turinio. Žurnalistas ir jo redaktorius prisiima visą atsakomybę.

Kai kuriais vertinimais, jau dabar „ChatGPT“ gali kurti tekstus geriau nei vidutinis žmogus, jis supranta žodžių reikšmes ir moka logiškai konstruoti argumentus.

Tai reiškia, kad neblogai sukurto turinio tik daugėja.

Neseniai ieškojome autorių rašyti sveikatos temomis. Viena su medicina susijusi moteris mums atsiuntė labai operatyviai daug straipsnių pavyzdžių. Straipsniai buvo neblogi, bet bendravimo būdas mano kolegei redaktorei sukėlė abejonių. Galiausiai autorė pripažino, kad straipsnius parašė „Chat GPT“.

Internetą užtvindė išmaniosios vaizdo klastotės, kurių plika akimi neatskirsi. Rusai naudoja dirbtinį intelektą perdirbti BBC straipsnius pagal jų propagandinį naratyvą. Dėl šių tendencijų faktų tikrinimas užima vis svarbesnę vietą mūsų portale ir kitose Lietuvos redakcijose.

Vis dažniau dirbtinio intelekto sukurtas klastotes bando identifikuoti kitas dirbtinis intelektas. Yra įrankių, kurie seka dezinformaciją apie sveikatą jutube.

Gaisrą kartais reikia malšinti gaisru. Tačiau galutinai užgesinti turi žmogus – kaip ir galutinį sprendimą dėl turinio tikrumo turi priimti žmogus.

Kitas svarbus klausimas – kaip deklaruoti, kad turinys sukurtas naudojant dirbtinio intelekto programas?

Mes apie tai diskutavome peržiūrėdami savo Etikos kodeksą. Apie tai kalbame ir portalus vienijančioje Interneto žiniasklaidos asociacijoje.

Įvertinus tai, kad dirbtinis intelektas yra tik asistentas, kaip kad koks nors žodynas ar enciklopedija, mes nutarėme, jog prie kiekvieno straipsnio jo pasitelkimo deklaruoti nebūtina, tačiau apskritai kaip redakcija turime skaitytojams nurodyti, kokius asistentus pasitelkiame kurdami turinį ir kiek galime juos pasitelkti.

Štai kaip skamba mūsų redakcijos sutartos taisyklės, įtvirtintos Etikos kodekse:

„15min redakcija gali pasitelkti dirbtinio intelekto programas kurdama, redaguodama ir platindama turinį.

Redakcija užtikrina, kad galutinę atsakomybę už turinį prisiima žmonės, o ne dirbtinio intelekto sistemos. Visada esame atsakingi už medžiagos tikslumą, nepriklausomai nuo to, ar kurdami turinį naudojome dirbtinį intelektą, ar ne.

Jei iliustracijos ar vaizdo įrašai sukurti generatyvinio dirbtinio intelekto, redakcija užtikrina, kad žiūrovams nekiltų abejonių dėl vaizdo autentiškumo, o autorystė būtų aiškiai suprantama.

Redakcija nenaudoja dirbtinio intelekto įrankių kurti išmaniųjų vaizdo klastočių („deepfake“), nebent jie kuriami kaip iliustracija pademonstruoti šių įrankių galimybes ir gavus vaizduojamų žmonių sutikimą, tai aiškiai nurodant.“

Žmonės nori žmonių

Ar dirbtinis intelektas gali pakeisti žurnalistus? Ar dirbtinis intelektas gali pakeisti žiniasklaidos priemonę?

Pokalbių robotus, kurie atrinktų ir praneštų žinias, aktyviai siūlo didžiosios technologijų įmonės.

Iniciatyvų yra ir Lietuvoje. Kūrybininkas Tomas Ramanauskas neseniai paskelbė apie naujienų asistentę Aną, kuri pati pateiks žinias žmonėms.

Jei tokie produktai pasiteisintų, ar tai sumažintų tradicinės žiniasklaidos vartojimą? Ką tai reikštų žiniasklaidos verslui?

Šiuo metu dauguma žmonių apklausose sako, kad teikia prioritetą gyvo žmogaus kuriamam turiniui. Žmonės ypač nelinkę prenumeruoti dirbtinio intelekto sugeneruoto turinio. Turime pateisinti ir stiprinti šį pasitikėjimą.

Turime aiškinti, kuo žurnalisto darbas yra pranašesnis už dirbtinio intelekto masiškai tiražuojamą turinį.

Dirbtiniam intelektui vis dar smarkiai didinant beverčio ar melagingo turinio kiekius, turime stiprinti skaitytojų pasitikėjimą tradicinėmis žurnalistikos vertybėmis.

Turime parodyti, kodėl mes esame patikimesni dėl vadovavimo grandinės, kai žurnalistų darbą tikrina redaktoriai ir jie priima sąmoningus sprendimus dėl etikos.

Turime įtikinti, kad gyvas žurnalistas geriau supranta ir straipsnių kontekstą, ir skaitytojų emocijas, yra jiems empatiškas. Turime daugiau pasakoti apie autorius.

Žiniasklaidos verslas

Žiniasklaidos verslininkams kertiniais bus sprendimai dėl kompensavimo žiniasklaidai už tai, kad dirbtinis intelektas naudojasi jos ištekliais. Jau dabar vėluojame, ieškodami reguliavimo, kaip apsaugoti nuo dirbtinio intelekto autorių darbus, kurie cituojami ir apdorojami.

Teisingas atlygis autoriams yra dalis dar platesnio kertinio duomenų nuosavybės klausimo, kuris turbūt taps svarbiausiu politiniu mūsų laikų klausimu artimiausiais dešimtmečiais. Girdime, kad Europa sprendimus gali priimti per Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai 2027 metais.

Apibendrinant, kaip ir daugelyje kitų sričių, žiniasklaidos darbo rinkoje tikriausiai dominuos žmonių ir dirbtinio intelekto bendradarbiavimas.

Tačiau žurnalistai taip pat turės keistis, kad ateityje sėkmingai įveiktų darbo pokalbius, kaip įveikė apie dirbtinį intelektą manęs paklaususi Evelina.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„Moerie“ plaukų priežiūros priemonių veidu tapo K.Meschino: pamilau jas jau po pirmo galvos plovimo
Reklama
Jautienos troškiniai – tobulas maistas šaltajam sezonui: vos kelios taisyklės ir gaminsite lengva ranka
Reklama
Testas: Ką žinote apie elektrinius dantų šepetėlius? Spręskite ir laimėkite ypatingąjį „Sonicare Prestige 9900“!
Reklama
5 Graikijos kurortai – ką rinktis: salas ar sostinę?