15min be reklamos
Publikuota 2022 01 05, 12:27

Lazdijų degalinėje susmukusio vyro mirtis klaidingai siejama su trečiąja doze

Įsibėgėjus vakcinacijai sustiprinančiu skiepu, socialiniuose tinkluose pasipylė šiurpios istorijos apie tariamas komplikacijas ir net mirtis. Skiepų priešininkų tvirtinimu, prieš pat naujuosius metus Lazdijų degalinėje susmukęs vyras buvo ką tik gavęs trečią dozę ir neva mirė nuo jos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), registruojanti nepageidaujamus šalutinius poveikius po skiepų, Lietuvoje mirčių nei po pirmųjų dviejų, nei po sustiprinančių skiepų nenustatė.
Žvakelė (asociatyvi nuotrauka)
Žvakelė (asociatyvi nuotrauka) / Anne Nygård nuotr./ Unsplash nuotr.

„Anadien kaimynės švogeris nuvažiavo 3 dozės, pasiskiepino, iš daktarės važiuodamas užvažiavo į degalinę kuro ir degalinėj numirė. Va tau ir skiepas. Žmogui 57 metai, iki tol sveikata nesiskundė“, – tokia žinute socialiniame tinkle „Facebook“ jau pasidalijo per 900 vartotojų (kalba netaisyta).

Šia dezinformacija imta dalytis dar prieš Naujuosius metus. 15min pavyko išsiaiškinti, kad tokia nelaimė išties įvyko, tačiau ji nesiejama su vakcinacija.

VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktorė Jolita Gruzinskienė 15min patvirtino, kad iškvietimas Kauno miesto GMP dispečerinėje dėl įvykio degalinėje buvo gautas praėjusių metų gruodžio 29 dieną ir iš karto perduotas Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties brigadai, esančiai Lazdijų pastotėje.

Nors į iškvietimą nuvykta laiku, degalinėje susmukusio vyro gyvybės išgelbėti nepavyko.

Mirtis su skiepais nesiejama

Nepageidaujamus šalutinius vakcinų poveikius registruojanti VVKT informacijos apie žmones, kurie būtų mirę dėl vakcinų nuo COVID-19, neturi.

„Per visą vakcinacijos laikotarpį esame gavę 28 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos, tačiau nė vienu atveju priežastinis ryšys tarp vakcinos ir mirties nebuvo nustatytas. Kol kas negavome pranešimų apie degalinėje neva po trečio skiepo mirusį vyrą“, – 15min informavo VVKT atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.

Kiek daugiau nei per 11 praėjusių metų mėnesių VVKT dėl vakcinų nuo COVID-19 šalutinio poveikio gavo daugiau nei 6,4 tūkst. pranešimų.

Dėl jų skundėsi visų amžiaus grupių paskiepytieji, pradedant 12–15 metų vaikais. Sunkiomis pripažintos 392 reakcijos.

Kaip paaiškino A.Tautvydienė, įtariamos nepageidaujamos reakcijos, taip pat ir mirties, priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus.

Kitaip tariant, vertinama, ar po skiepijimo buvo pasireiškę nepageidaujamo poveikio simptomų, ar nustatyta laboratorinių ar kitų tyrimų pakitimų, ar yra kitų duomenų, patvirtinančių, kad tai galėjo sutrikdyti asmens sveikatą ar net sukelti mirtį.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Skiepai nuo koronaviruso
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Skiepai nuo koronaviruso

„Jei patvirtinančių duomenų nenustatoma, tuomet svarbu įvertinti, ar yra kitų galimų mirties priežasčių ir ar mirtis tikėtina, atsižvelgiant į vakcinos veikimo būdą bei sukeliamus poveikius. Šiais atvejais ypač svarbi informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo, bei duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius“, – pabrėžė VVKT atstovė.

Pasak A.Tautvydienės, remiantis pateiktų pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas duomenimis, mirę asmenys priklausė vyresnio amžiaus grupei (pacientų amžiaus mediana – 70 metų).

Daugumoje atvejų mirties priežastys nurodytos kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ar kitos lėtinės ligos.

„Svarbu įvertinti ir tai, kad tai buvo senyvo amžiaus pacientai, sirgę lėtinėmis ligomis, kurios galėjo lemti mirtį“, – paaiškino specialistė.

Atsparumą stiprinantis skiepas

Nuo praėjusių metų gruodžio 28 dienos įsigaliojus naujoms galimybių paso taisyklėms, šalies gyventojams, pasiskiepijusiems pagal pilną vakcinacijos planą daugiau nei prieš 7 mėnesius, galimybių pasas arba jam alternatyvūs dokumentai nustojo galioti.

Tam, kad būtų pratęstas galimybių paso arba Europos skiepų pažymėjimo galiojimas, gyventojai kviečiami skiepytis trečiąja – sustiprinančiąja – vakcinos doze.

Sustiprinančiąja vakcinos doze gali skiepytis visi gyventojai nuo 18 metų, kuriems po pilnos vakcinacijos praėjo daugiau nei 90 arba 120 dienų.

Sustiprinančiosios dozės terminas priklauso nuo pasirinktos vakcinos.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vakcinavimas Kauno „Akropolyje“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vakcinavimas Kauno „Akropolyje“

Gyventojai, kurie pasiskiepijo „Comirnaty“, „Spikevax“ arba „Vaxzevria“ vakcinomis pagal visą skiepijimo schemą, praėjus 90 dienų imuniteto sustiprinimui gali rinktis „Comirnaty“ arba „Spikevax“ vakciną.

Skiepijimas „Spikevax“ vakcina bus atliekama suleidžiant pusę įprastos šios vakcinos dozės.

Atnaujinta skiepijimo tvarka taip pat numato galimybę „Janssen“ vakcina pasiskiepijusiems gyventojams anksčiau gauti sustiprinančią tos pačios vakcinos dozę – tai padaryti jau galima ne po 120, o po 60 dienų. „Janssen“ vakcina pasiskiepiję gyventojai taip pat po 90 dienų gali rinktis „Comirnaty“ arba „Spikevax“ sustiprinančiąją dozę.

Sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze nepasiskiepiję asmenys nuo sausio 10-osios nebegaus galimybių paso, nepaisant to, kad turės antikūnų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Galimybių pasų tikrinimas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Galimybių pasų tikrinimas

Pasak Ingridos Šimonytės, Vyriausybės sprendimu siekiama, „kad kuo daugiau žmonių, kurie neturi persirgimu suformuoto imuniteto, turėtų šviežią skiepą“.

Tuo metu persirgusiems COVID-19 ir gavusiems teigiamą serologinio imunologinio tyrimo atsakymą gyventojams galimybių pasas ir toliau bus pratęsiamas 60 dienų.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min