Ekonominis žiniasklaidos sunkmetis
Konstatuodama, kad smurtas prieš žurnalistus labiausiai patraukia dėmesį, RSF teigia, kad vis dėlto šiuo metu destruktyvesnis ir klastingesnis veiksnys yra ekonominės sąlygos, kuriomis dirba žiniasklaidos priemonės. 2025 m. Indekso ekonominis rodiklis pasiekė precedento neturintį, istoriškai žemiausią lygį. Žiniasklaidos ekonominio sunkmečio dėmenys:
- nuosavybės koncentracija,
- reklamos užsakovų ir finansinių rėmėjų spaudimas,
- ribojama, neteikiama arba neskaidriai skiriama valstybės pagalba.
Žiniasklaidos finansinė nepriklausomybė yra būtina sąlyga, siekiant užtikrinti laisvą ir patikimą informaciją, kuri tarnauja visuomenės interesams. Pasak RSF atstovų, kai žiniasklaida patiria finansinių sunkumų, ji įsitraukia į lenktynes dėl auditorijos pritraukimo. Aukodama turinio kokybę, žiniasklaida gali tapti oligarchų bei valstybės institucijų auka.
Besitęsianti žiniasklaidos uždarymo banga
RSF teigimu, dėl ekonominių sunkumų naujienų agentūros užsidaro beveik trečdalyje pasaulio šalių. Taip yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (57 vieta, nukrito per 2 pozicijas, palyginti su ankstesniu Indeksu), Tunise (129 vieta, nukrito per 11 pozicijų) ir Argentinoje (87 vieta, nukrito per 21 poziciją).
Trisdešimt keturios šalys išsiskiria masiniu žiniasklaidos priemonių uždarymu, dėl kurio pastaraisiais metais žurnalistai emigruoja. Tai pasakytina apie Nikaragvą (172 vieta, nukrito per 9 pozicijas), Baltarusiją (166 vieta), Iraną (176 vieta), Mianmarą (169 vieta), Sudaną (156 vieta), Azerbaidžaną (167 vieta) ir Afganistaną (175 vieta), kur ekonominiai sunkumai prisideda prie politinio spaudimo.
Žiniasklaidos koncentracija ir internetinių platformų dominavimas
Silpną žiniasklaidos ekonominę būklę dar susilpnino tokių technologijų gigantų kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“ ir „Microsoft“ dominavimas informacijos sklaidos srityje. Šios iš esmės nereguliuojamos platformos sugeria vis didesnę reklamos pajamų dalį, kuri, jei nebūtų minėtų platformų, papildytų redakcijų pajamas.
Žiniasklaidos nuosavybė yra labai koncentruota 46 šalyse, o kai kuriais atvejais ją visiškai kontroliuoja valstybė. Tai dar vienas veiksnys, neigiamai veikiantis Indekso ekonominį rodiklį. Tai akivaizdu Rusijoje (171 vieta, nukrito per 9 pozicijas), kur spaudą valdo valstybė arba su Kremliumi susiję oligarchai, ir Vengrijoje (68 vieta), kur vyriausybė slopina jos politiką kritikuojančius leidinius nevienodai paskirstydama valstybines viešinimo lėšas.
Identiška tendencija ir šalyse, kuriose „užsienio įtakos“ įstatymai naudojami nepriklausomai žurnalistikai užgniaužti, pavyzdžiui, Sakartvele (114 vieta, nukrito per 11 pozicijų), Tunise (129 vieta, nukrito per 11 pozicijų), Peru (130 vieta) ir Honkonge (140 vieta), kur valstybės subsidijos dabar nukreipiamos provyriausybinei žiniasklaidai. Net ir aukštą reitingą turinčiose šalyse, tokiose kaip Australija (29 vieta), Kanada (21 vieta) ir Čekija (10 vieta), žiniasklaidos koncentracija yra didelė. Prancūzijoje (25 vieta, nukrito per 4 pozicijas) didelę nacionalinės spaudos dalį kontroliuoja keli turtingi savininkai. Didėjanti nuosavybės koncentracija riboja žurnalistinio darbo įvairovę, didina savicenzūros riziką ir kelia rimtą susirūpinimą dėl redakcijų priklausomybės nuo jų akcininkų ekonominių ir politinių interesų.
Daugiau nei pusėje vertintų šalių ir teritorijų (92 iš 180), respondentų teigimu, žiniasklaidos savininkai visada arba dažnai ribojo savo leidinių redakcinę nepriklausomybę. Libane (132 vieta), Indijoje (151 vieta), Armėnijoje (34 vieta) ir Bulgarijoje (70 vieta, nukrito per 11 pozicijų) esminis faktorius leidiniams išlikti dažnai yra finansavimas iš politinių ar verslo interesų turinčių asmenų. Dauguma respondentų 21 šalyje, įskaitant Ruandą (146 vieta), Jungtinius Arabų Emyratus (164 vieta) ir Vietnamą (173 vieta), teigė, kad žiniasklaidos savininkai visada kišosi į redakcijų darbą.
Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionas žurnalistams išlieka pavojingiausias pasaulyje
Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionas žurnalistams išlieka pavojingiausias pasaulyje. Spauda ten yra įstrigusi tarp autoritarinių režimų vykdomų represijų ir nuolatinio ekonominio nestabilumo. Visose regiono šalyse, išskyrus Katarą (79 vieta), spaudos laisvės situacija yra „sunki“ arba „labai rimta“.
Sisteminę žiniasklaidos kontrolę autoritariniuose režimuose dažnai įkvepia Kinijos (178 vieta) propagandos modelis. Kinija vėl pateko į indekso apatinį trejetuką, aplenkdama Šiaurės Korėją (179 vieta).
Užsachario Afrikoje spaudos laisvė patiria nuosmukį. Eritrėja (180 vieta) išliko paskutinėje pozicijoje. Ekonominis laisvės įvertinimas pablogėjo 80 proc. regiono šalių. Kongo Demokratinėje Respublikoje (133 vieta, nusmuko per 10 pozicijų), kur ekonominiai rodikliai smarkiai smuko, žiniasklaidos veikimą stabdo nuolatinė poliarizacija ir represijos. Panašūs veiksniai stebėti ir kitose konfliktų zonose, tokiose kaip Burkina Fase (105 vieta, nusmuko per 19 pozicijų), Sudane (156 vieta, nusmuko per 7 pozicijas) ir Malyje (119 vieta, nusmuko per 5 pozicijas). Redakcijos yra priverstos taikyti savicenzūrą arba užsidaryti.
Didžiojoje daugumoje Amerikos žemyno šalių (22 iš 28) ekonominiai Indekso rodikliai suprastėjo. Jungtinėse Amerikos Valstijose (57 vieta) antroji Trumpo kadencija atnešė nerimą keliantį spaudos laisvės pablogėjimą. Argentinoje (87 vieta) prezidentas Javieras Milei iš esmės panaikino biudžeto paramą visuomeninei žiniasklaidai (pvz., naujienų agentūroms). Spaudos laisvė susilpnėjo Peru (130 vieta) ir Salvadore (135 vieta), ją varžė propaganda ir išpuoliai prieš valdžios atstovus kritikuojančią žiniasklaidą. Meksikos (124 vieta), pavojingiausios žurnalistams regiono šalies, ekonominis balas smarkiai sumažėjo.
Didžiausią bendrą nuosmukį pasaulyje patyrė šios Rytų Europos ir Vidurinės Azijos regiono valstybės:
- Armėnija,
- Azerbaidžanas,
- Baltarusija,
- Kazachstanas,
- Kirgizija,
- Rusija,
- Sakartvelas,
- Turkmėnistanas,
- Ukraina,
- Uzbekistanas.
Apibendrindama ekonominę žiniasklaidos situaciją, RSF teigia, kad tarp regionų geriausi rodikliai yra ES ir Balkanų zonoje, tačiau ir čia maždaug 70 proc. zonos šalių (28 iš 40) ekonominis balas sumažėjo. Padėtis ypač blogėjo Portugalijoje (8 vieta), Kroatijoje (60 vieta) ir Kosove (99 vieta). Ši teritorija nėra vienalytė – didėja ES šalių atotrūkis nuo kitų zonos šalių ir viso pasaulio.
Norvegija (1 vieta) išlieka vienintelė pasaulio šalis, turinti „gerą“ įvertinimą pagal visus penkis indekso rodiklius. Ji išlaikė aukščiausią vietą devintus metus iš eilės. Estija pakilo į 2-ąją vietą iš 6-osios, nuo jos nedaug atsiliko Nyderlandai (3 vieta), kurie pasaulio pirmajame trejetuke aplenkė Švediją (4 vieta).
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių situacija
Tiek RSF, tiek įvairių Lietuvos šaltinių komentaruose konstatuota, kad 2025 m. Indekse Lietuvos reitingo sumažėjimas vienu punktu susijęs su galimu politiniu spaudimu nacionaliniam transliuotojui LRT. Lietuvos viešojoje erdvėje diskusijos dėl LRT kilo, kai paaiškėjo, jog LRT taryba 2024 m. pabaigoje inicijavo nacionalinio transliuotojo politinio neutralumo auditą. Valstybės kontrolė ėmėsi LRT veiklos audito, kuris neapima politinio aspekto (rezultatai turėtų būti paskelbti 2025 m. lapkričio mėn.).
RSF 2025-ųjų Indekso ataskaitoje pateiktas detalesnis Lietuvos vertinimas. Toliau pateikiama jo santrauka.
Nepaisant teisinės sistemos trūkumų, finansinių problemų ir įtampos su vyriausybe, žurnalistai dirba gana palankioje aplinkoje.
Žiniasklaidos sferoje dominuoja visuomeninis transliuotojas LRT, TV3 grupė, kuriai priklauso devyni televizijos kanalai, trys radijo stotys kartu su mažesnėmis žiniasklaidos priemonėmis, ir LNK grupė, valdanti penkis televizijos kanalus. Vis didesnę jaunesnės auditorijos dalį patraukia daugybė internetinės žiniasklaidos priemonių, kai kurios iš jų daugiausia dėmesio skiria tiriamajai žurnalistikai.
Nors vyriausybės ir žurnalistų santykiams būdinga įtampa, kuri didėja su kiekviena nauja krize – ekonomine, socialine ar sveikatos – politiniai išpuoliai prieš žurnalistus yra reti. Tačiau žiniasklaidos priemonės dažnai susiduria su institucijų atsisakymu pateikti informaciją be paaiškinimo. Žiniasklaidos reguliavimo ir priežiūros institucijos yra gana laisvos nuo politinės įtakos, išskyrus LRT tarybą, kuriai nepavyko apsaugoti visuomeninės žiniasklaidos nuo politinio spaudimo.
Teisinei sistemai trūksta aiškumo ir ji ne visada užtikrina žurnalistų teisių apsaugą. Etikos klausimai yra savireguliacijos objektas. Teismai kartais teikia pirmenybę asmens duomenų apsaugai, o ne spaudos laisvei.
Vietinę žurnalistiką stabdo sistemingas finansavimo trūkumas, tačiau neseniai buvo atnaujintas finansavimo modelis. Naujai įsteigtas Žiniasklaidos rėmimo fondas žada sutelkti dėmesį į nepriklausomą ir kultūrinę žurnalistiką. Tačiau išlikti rinkoje vis dar labai sunku, ypač mažoms žiniasklaidos priemonėms.
Išskyrus tam tikras grupes, paveiktas sąmokslo teorijų, žurnalistai pelno visuomenės pagarbą. Nors nėra sistemingų bandymų cenzūruoti kokybišką žurnalistiką, žurnalistai, rašydami tam tikromis istorinėmis temomis ar aptardami lyčių problemas, gali cenzūruoti save. 2021 m. žodiniai išpuoliai prieš žurnalistus protestų dėl COVID-19 apribojimų metu sukėlė šoką šalyje, kurioje žurnalistams paprastai nekyla jokių grėsmių fiziniam saugumui.
Apskritai, Lietuvos ir Latvijos žiniasklaidos būklė 2013–2025 m. laikotarpiu įvertinta kaip „patenkinama“, Estijos – kaip „gera“ (išskyrus 2021 m., kai iki „geros“ situacijos pritrūko 0,2 balo, ir ji buvo įvertinta kaip „patenkinama“).
Apibendrindama žiniasklaidos laisvės būklę pasaulyje, RSF konstatuoja, kad daugiau nei dešimt metų Indekso rodikliai nuolat smuko. Pirmą kartą Indekso istorijoje žurnalistikos sąlygos yra bent „patenkinamos“ mažiau nei 25 proc. šalių, o daugiau nei pusėje pasaulio šalių jos yra „sunkios“ arba „labai rimtos“. „Labai rimta“ padėtis yra 42 šalyse, kuriose gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų. Jose visiškai nėra spaudos laisvės, o žurnalisto profesija kelia pavojų gyvybei. Bendra spaudos laisvės padėtis pasaulyje yra „sunki“ – tai pirmas kartas per visą Indekso skaičiavimo istoriją.
