Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 1d. 13:09 , Atnaujinta: 2020 rugsėjo 1d. 15:28

A.Veryga: Lietuva nesilaiko Švedijos strategijos, bet nėra kriterijų, kada reiktų grąžinti karantiną

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienio spaudos konferenciją pradėjo pareiškęs, kad visi abejojantys COVID-19 egzistavimu turėtų pasinaudoti interneto paieška ir prisiminti, kas vyko Italijoje, kai žmones laidoti tekdavo vežti naktimis. Esą tam buvo pasiruošusi ir Lietuva, tačiau vagonų-šaldytuvų viruso aukoms gabenti neprireikė. Rugpjūtį Lietuvoje fiksuota vos vos mažiau atvejų nei balandį, tačiau apie antrąją koronaviruso bangą ministras nekalba. Nekalbama ir apie karantino įvedimą, tačiau ministras neigia, kad Lietuva ėmė laikytis švediškos strategijos, ir nesitiki, kad visuomenėje susiformuos „bandos imunitetas“.

Spaudos konferenciją, kurioje dalyvauja sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos vadovas Aurelijus Veryga, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė ir Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai Mjr. Tomas Balkus, galite stebėti čia:

Sveikatos apsaugos ministras spaudos konferencijos pradžioje pareiškė, kad rinkimų kampanija didina melagingų žinučių apie COVID-19 kiekius.

Jis kreipėsi į „abejotojus“, ar virusas egzistuoja ir ragino juos paieškoti informacijos apie Italijoje buvusią situaciją.

„Jūs galite pasižiūrėti dokumentiką, ką teko išgyventi šalims, kurioms, deja, bet labiau nepasisekė nei Lietuvai. Ir kurios savo piliečius turėjo gabenti į kapines kariniais sunkvežimiais naktimis, nes dieną tas keldavo gyventojams, matyt, tikrai didelį stresą. Kai kurioms šalims teko netgi ledo arenas pritaikyti kūnams, nes jų nebuvo kur laikyti. Galiu tik priminti, kad Lietuva tokiam scenarijui ruošėsi ir buvo susiskaičiavusi, kiek turi vagonų-šaldytuvų geležinkelyje, jei toks scenarijus įvyktų, bet mums to neprireikė“, – kalbėjo A.Veryga.

Jis kvietė žiūrėti ne Baltarusijos nacionalinę televiziją, ne vaizdo įrašus su pseudomokslininkų pasisakymais, o nepriklausomus televizijos kanalus. Ministras taip pat prašė nesidalyti nepatikrinta informacija, vaizdo klipais, kuriuose pasisako teisti asmenys.

„Su viena tokia melagiena teko susidurti man“, – teigė ministras ir minėjo matęs puslapį, kuriame buvo teigiama, esą Gates'ų fondas finansuoja kovą su koronavirusu.

Su rinkimais A.Veryga siejo ir kreipimusis į teismus, ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo Sauliaus Čaplinsko kritiką.

„Jam nelabai svarbu, ką ginti, svarbu prieštarauti ministerijai“, – apie S.Čaplinską pasisakė ministras ir ragino jo pasisakymus vertinti kaip politiko rinkimų agitaciją.

Tačiau ir pats ministras dalyvauja Seimo rinkimuose. Ar jis mano, kad gąsdinti visuomenę primenant mirusiuosius Italijoje dera ir ar kasdienės spaudos konferencijos nėra paties ministro rinkimų agitacija?

Ministras sako, kad jo tokiose spaudos konferencijose esą niekas negalėtų pakeisti.

„Aš ir norėdamas nelabai galėčiau išvengti komunikacijos. Galiu pabandyti, bet, spėju, kad turbūt susilauktume visiškai priešingos reakcijos, jei nekomunikuotume, jei neaiškintume. Manau, kad mano prievolė yra, kaip šiuo metu einančio pareigas ministro, operacijų vadovo, tiesiog pačiam paaiškinti kai kuriuos dalykus“, – teigė ministras ir pridūrė, kad pasikviečia ir NVSC atstovų, specialistų.

Antra banga – tik žodžiai ar realybė?

A.Veryga tikino, kad situacija Lietuvoje šiuo metu dar nėra labai bloga, nes eksponentiškai naujų atvejų skaičiai neauga.

„Situacija yra daugiau mažiau stabili“, – teigė A.Veryga, nors pridūrė, kad rizikų visgi yra. Jos susijusios, anot ministro, su darbus atnaujinančiomis mokyklomis, į miestus plūstančiais studentais, kurie norės ir pašvęsti, ir susiburti.

Visgi D.Razmuvienė tikino, kad rugpjūtį fiksuota beveik tiek pat atvejų kaip balandį, kuris buvo laikomas koronaviruso epidemijos piku Lietuvoje.

Rugpjūtį fiksuoti 836 atvejai. Palyginus su liepa, atvejų padaugėjo tris kartus, o palyginus su birželiu – beveik 6 kartus. Balandį, kuris laikomas koronaviruso piko mėnesiu, NVSC skaičiavimu, registruoti 880 atvejų.

„Mes lėtu žingsneliu, bet grįžtame prie pavasario sergamumo“, – teigė NVSC atstovė.

19 proc. rugpjūčio atvejų nepavyko atsekti šaltinių.

Trečdalis sirgusių rugpjūtį buvo jaunimas iki 30 metų, 30–50 metų – beveik 40 proc., garbaus amžiaus ligonių – vos keli pavieniai atvejai.

A.Veryga tikino, kad nors bendra situacija primena balandį, klausimas, ar čia jau antroji koronaviruso banga, ar tebesitęsia pirmoji, tėra semantinis.

„Dėl bangų skaičių, tai ne kartą esu minėjęs, kad čia toks labai semantinis dalykas, kaip vadinti tas bangas. Vienų ekspertų vertinimu, tai yra pirmosios bangos tęsinys, kitų – antroji banga. Juo labiau kad bendrai užsikrėtusiųjų skaičius jau praktiškai pasiekęs yra balandžio lygį. Aišku, per dieną naujų atvejų užfiksuojama mažiau, pikinių skaičių nėra pasiekęs, kaip buvo balandį, kai kilimas buvo labai staigus“, – kalbėjo ministras.

Rodiklių karantinui grąžinti nėra

A.Veryga pripažino, kad Lietuva jau viršijo beveik visus rodiklius, kurie buvo užsibrėžti imantis vasarą atšaukti karantiną, tačiau kokie rodikliai turėtų būti pasiekti, kad karantinas sugrįžtų, ministro teigimu, neapsibrėžta.

„Fiksuoto rodiklio, kada galėtų būti skelbiamas karantinas, nėra Lietuva apsibrėžusi“, – teigė ministras.

A.Verygos tikinimu, dabar stengiamasi visais būdais išvengti karantino, nes jis reikštų didelius ekonominius suvaržymus.

„Dabar yra sudėliota šiek tiek kitokia veiklos strategija, reagavimo strategija, labiau orientuojamasi į vietines priemones, stebimi konkretūs miestai, rajonai ir stengiamasi aktyviau reaguoti lokaliai ir tikimės, kad visuotinio karantino pavyks išvengti“, – sakė jis.

Ministras tikino, kad Švedijos, kuri, priešingai nei kitos šalys, pavasarį neskelbė karantino, strategijos Lietuva nesiima.

„Mes tikrai nesiekiame Švedijos scenarijaus įgyvendinimo. Juo labiau kad tas grupinis imunitetas yra, panašu, nepasitvirtinusi priemonė. Ir nelabai realu yra jo sulaukti. Tai mes ir norėdami nelabai galėtume tą švedišką scenarijų įgyvendinti“, – sakė jis.

Toliau perkamos apsaugos priemonės, bus tiriami mokytojai

Antradienį mokyklų darbuotojams išdalyta 50 tūkst. greitųjų koronaviruso testų. Ministro teigimu, artimiausiu metu mokytojai galės pradėti tirtis. Tiesa, jei greitojo serologinio testo rezultatai bus teigiami, mokytojui reikės izoliuotis ir skubiai darytis PRG tyrimą, nustatantį, ar sergama šiuo metu, ar jau persirgta.

Pasak ministro, Lietuva toliau užsakinėja apsaugines priemones, taip pat jau gautos „Intersurgical“ pagamintos veido kaukės.

„Tokių priemonių buvo užsakyta apie milijoną, pasiekė paskutinė partija“, – teigė A.Veryga.

Antradienį ministras ketina su Baltijos šalių ministrais susitarti, ar keliaujantiems lietuviams reikės saviizoliuotis nuvykus į Latviją ar Estiją ir kokios priemonės bus taikomos pasienyje.

Jis pripažino, kad Lietuva taip pat planuoja peržiūrėti atvykstančių užsieniečių saviizoliacijos taisykles.

Pirmadienį ministras kalbėjo su ligoninių vadovais apie būtinybę ruošti lovų rezervą COVID-19 pacientams. Ligoninėms pateikti siūlymai, kaip organizuoti darbą, laukiama jų atsiliepimų. A.Verygos teigimu, kol kas ligoninių vadovai labiausiai nerimavo dėl apmokėjimo už paslaugas.

Plinta židinys kariuomenėje

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 23 nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius siekia 2929, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Daugiausia naujų atvejų per parą – 11 – nustatyta Lietuvos kariuomenės didžiojo kunigaikščio Kęstučio bataliono Tauragės rajone šauktiniams.

T.Balkaus duomenimis, antradienį, batalione iš viso jau buvo nustatyti 26 atvejai. Iš viso dalinyje – apie 450 šauktinių.

„Kariai, kuriems nustatytas koronavirusas, gyvena atskirose patalpose, jiems organizuojamas maitinimas, jie iš patalpų ir teritorijos išeiti negali“, – teigė T.Balkus.

Pasak jo, sergantys kariai simptomų nejaučia, tačiau yra stebimi kariuomenės medikų.

Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 973 asmenys, 1857 pasveiko.

Nuo COVID-19 iš viso mirė 86 asmenys, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.

Izoliacijoje yra 5115 žmonių.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuotas 191 įvežtinis atvejis.

Per praėjusią parą laboratorijose ištirta 4660 ėminių, iš viso iki šiol ištirti 643 tūkst. 704 ėminiai.

Komentarai: 29

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

06:21
03:10
54:39

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min