Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aklo vaikino kaimynai stojo mūru jį gindami nuo darbdavio: pradėtas tyrimas dėl galimo išnaudojimo

Neregys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Neregys
Šaltinis: 15min
5
A A

Kai aklas, tačiau komunikabilus ir puikiai savimi pasirūpinantis jaunuolis kreipėsi į kaimynus, prašydamas pagalbos, šie pradėjo aiškintis, kodėl dirbantis žmogus nesugeba susimokėti net komunalinių mokesčių. Tuomet ir paaiškėjo daugybė keistenybių, susijusia su jo darbo sutartimi. Specialistais neslepia apmaudo ir tikina, kad tokie dalykai civilizuotoje valstybėje neturėtų vykti.

Kuriozas – aklas žmogus įdarbintas patalpų tvarkytoju

Aklo vaikino padėtimi susirūpino kaimynai, kai šis atėjo prašyti paskolinti pinigų, kad susimokėtų už komunalinius mokesčius, nors dirba. Tuomet ir paaiškėjo, kad UAB „Lasilita“, kuri skelbėsi siekianti socialinės įmonės, įdarbinančios neįgalius žmones, statuso, šešis mėnesius dirbantis vaikinas jau gerus du mėnesius negauna atlyginimo. Įmonė jam siunčia įvairių firmų kontaktus, o šis, programų neregiams dėka puikiai valdantis kompiuterį, bendrauja su klientais, siūlydamas valymo paslaugas.

Kai paprašėme parodyti sutartį, labai nustebome, kadangi, pamatėme, kad jo pareigybė – patalpų tvarkytojas, nors jis visiškai aklas ir akivaizdu, kad tvarkymu užsiimti negali.

„Kai paprašėme parodyti sutartį, labai nustebome, kadangi, pamatėme, kad Vilniuje gyvenantis žmogus įdarbintas Kaune registruotos įmonės administracijoje ir jo pareigybė – patalpų tvarkytojas, nors jis visiškai aklas ir akivaizdu, kad tvarkymu užsiimti negali. O ir dirba visai kitokio pobūdžio darbą – kaip konsultantas. Dar įdomiau, kad pirmame sutarties lape nurodytas jo vardas ir pavardė, o paskutiniame – jau visai kito asmens, moteriškas vardas ir pavardė. Ar tai nepanašu į dokumentų klastojimą?

Sutartyje įrašytas darbo užmokestis taip pat visiškai nesuprantamai įvardintas. Skambinomės į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM), bet ir ten mums negalėjo paaiškinti, kas tai yra. Paprastai sutartyje įvardijama suma, o čia keistas raidžių derinys – VNMVA. VMA galėtų reikšti vidutinį mėnesinį atlyginimą, kuris Lietuvoje yra apie 630 eurų, tačiau žmogus gauna tik apie 200 eurų. Kur dingsta dar 400 eurų? Atitenka kažkam kitam?“ – svarstė į redakciją paskambinęs neregio kaimynas.

Beje, žinant lietuviškus atlyginimus, už 6 valandas per savaitę (sutartyje nurodytas darbo laikas – dvi darbo dienos po tris valandas per savaitę), 200 eurų – dideli pinigai. Tačiau pats nukentėjęs vaikinas patikino, kad iš tiesų dirba penkias dienas per savaitę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Palietus ekraną, programa garsiai perskaito tekstą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Palietus ekraną, programa garsiai perskaito tekstą

Sutartyje nurodytas darbo laikas – fiktyvus

„Iš pradžių direktorius mane skubino pradėti darbą dar be sutarties, bet aš nesutikau. Tuomet vieną dieną jis man paskambino, pasakė, kad yra Vilniuje ir gali atvažiuoti pas mane, kad pasirašyčiau sutartį. Viskas vyko labai greitai. Patirties aš neturiu, todėl ir nepagalvojau, kad reikia pasikviesti kitą asmenį, kad pažiūrėtų, po kuo pasirašau. Nors bandžiau sakyti, kad man reikėtų su sutartimi susipažinti, direktorius tikino, kad yra labai užsiėmęs, turi daug reikalų, todėl paprašė tiesiog greitai pasirašyti. Dar perklausiau, ar gausiu atlyginimą, ar tikrai viskas gerai nurodyta sutartyje. Ir tiesiog pasitikėjau.

Vėliau jis man atsiuntė ir elektroninį sutarties variantą. Aš jį perklausiau. Nepasirodė man viskas gerai, bet pagalvojau – darbas yra darbas. Neregiui rasti darbą yra sudėtinga, todėl numojau ranka, kad sutartyje nurodytas ne tas darbo laikas, nors pats direktorius žodžiu man nurodė, kad darbas yra penkias dienas per savaitę ir per dieną turiu įvykdyti normą – padaryti 30 skambučių. Tai man užima maždaug apie tris valandas. Kad sutarties pabaigoje nurodyta kita pavardė klausydamas tiesiog neatkreipiau dėmesio“, – pasakojo jaunuolis.

Jis teigė pasiskaitęs internete atsiliepimus apie šią įmonę, jie – ne patys geriausi, tačiau nusprendė išbandyti pats. Esą ką gali žinoti – gal patys žmonės prastai dirba, o po to rašo neigiamus atsiliepimus. Dėl aklumo vyro darbingumas siekia tik 10 proc. ir darbo galimybės labai ribotos, tad gauti darbą, kuris patiktų, – didelė sėkmė. Jaunuolis tikino, kad darbas jam patinka ir mielai jį dirbtų, jei būtų mokamas atlyginimas. Beje, koks jis bus, įmonės vadovas prieš sutarties pasirašymą konkrečiai taip ir nepasakė.

123rf.com/Pinigai
123rf.com/Pinigai

Atlyginimo negauna jau du mėnesius

„Kai paklausiau apie algą, direktorius atsakė, kad tikrai sutarsime. Tuo viskas ir baigėsi. O aš nusprendžiau, kad mane tenkins bet kokie papildomi pinigai, kuriuos galėčiau prisidurti prie neįgalumo pašalpos. Tai buvo mano pirmas darbas, iki šiol neturėjau jokios darbo patirties, todėl kabinausi į jį, sutikdamas su visomis sąlygomis. Man svarbiausia buvo gauti darbą.

Kai atidirbau mėnesį ir nesulaukiau atlyginimo, siųsdamas darbo ataskaitą užklausiau apie pinigus. Direktorius teisinosi, kad dar negavo iš kažko pinigų. Kai paklausiau, kada tikėtis atlyginimo, atsakė negalintis pasakyti, bet pažadėjo, kad savaitės bėgyje pinigai bus. Kai 10 dienų jų nesulaukiau, parašiau, kad gal jam atrodo, kad esu tinkamas dirbti tik už dyka, tačiau aš toliau dirbsiu tik gavęs atlyginimą. Ir iš tiesų savaitę nedirbau, kol pagaliau negavau algos. Po to kelis mėnesius pinigai pasiekdavo pakankamai laiku“, – toliau pasakojo neregys.

Prieš du mėnesius jam vėl teko darbdaviui priminti apie įsipareigojimą mokėti atlyginimą. Tačiau jis gavo tik naujų įmonių kontaktus, kuriais reikia perskambinti. Tuomet dar kartą pasiteiravo, kad bus sumokėtas atlyginimas, tačiau darbdavys nuo birželio antros pusės tiesiog tyli.

Prašomas pasiaiškinti direktorius išsiuntė į teismą

Jaunuolio kaimynas, pamatęs tokią keistą sutartį, iškart susisiekė su įmonės direktoriumi, tačiau šis iš pradžių esą aiškino, kad toks žmogus pas jį nedirba, o jeigu jis mano esąs apgautas, tegu kreipiasi į teismą.

„Kai norėjome pasitikslinti daugiau dalykų, esančių sutartyje, direktorius visą dieną nereagavo į mūsų skambučius“, – tikino pašnekovas.

Tuomet buvo kreiptasi į SADM – specialistai patikino, kad įvykis bus ištirtas, nors, kita vertus, žmogus turi žinoti, po kuo pasirašo. Pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) atstovų, neregiai turi teisę pasirašyti popierius. Tiesiog jų ranka uždedama ant reikiamos lapo vietos, kurioje turi būti parašas. Suprantama, jie turi būti sąžiningai supažindinti su dokumento tekstu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Brailio raštas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Brailio raštas

Girdėjo ne vieną istoriją, kaip socialinės įmonės įdarbina fiktyviai

LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė dėl šios situacijos neslėpė apmaudo. „Labai skaudu ir sunku girdėti tokias istorijas. Ypač, kai kalbama apie jauną, talentingą neregį, kuris svajojo dirbti ir pagaliau darbą susirado, ir džiaugėsi tuo darbu kur kas labiau nei džiaugtųsi sveikas žmogus. Deja, pasitaiko nesąžiningų darbdavių... Iš savo narių esame girdėję istorijų, kad kai kurios neįgaliųjų socialinės įmonės neįgaliuosius įdarbina fiktyviai – dirbti žmogui nereikia, „dirba“ popieriai, generuodami darbdaviui nuolatinį valstybės paramos srautą. Tačiau šiuo atveju bent jau pats neįgalusis žino, kad įsivelia į aferą, ir sutinka su tokiomis žaidimo taisyklėmis.

Kai kurios neįgaliųjų socialinės įmonės neįgaliuosius įdarbina fiktyviai – „dirba“ tik popieriai, generuodami darbdaviui nuolatinį valstybės paramos srautą. Tačiau šiuo atveju bent jau pats neįgalusis žino, kad įsivelia į aferą.

Minėtas jaunuolis ieškojo darbo su geriausiais ketinimais, dirbo „iš dūšios“ ir atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Sveikas žmogus nusikeiks, nusispjaus, atsities ir eis toliau – į kitą darbą, pas kitą darbdavį. Neregys į tokią situaciją reaguoja kur kas asmeniškiau, kur kas skaudžiau, jam daug sunkiau išdrįsti bandyti dar kartą. Ir sunku bus jį įtikinti, kad dėl susiklosčiusios situacijos kaltas ne jo neįgalumas, o darbdavio amoralumas. Gal būsiu nesuprasta, bet man labiau gaila darbdavio. Ir ne tik dėl to, kad praranda motyvuotą, darbu besidžiaugiantį darbuotoją. Beje, Vilniuje yra fantastiškai dirbanti LASS įmonė, neįgaliųjų socialinių įmonių lyderė, kurios durys jaunuoliui plačiai atvertos. Ji gali tapti tiek nuolatine darboviete, tiek pirmuoju saugiu laipteliu, siekiant įsidarbinti atviroje darbo rinkoje“, – tikino pašnekovė.

Direktorius teigia, kad to negali būti

Tuo tarpu įmonės „Lasilita“ direktorius Sigitas Janulevičius neigė sakęs, kad vaikinas pas jį nedirba, patikino, kad žino apie situaciją ir paaiškino, kad pinigai jam nesumokėti todėl, jog už suteiktas paslaugas vėluoja atsiskaityti vienas klientas. Esą tai tik dienų klausimas, kaip pinigai darbuotojui bus sumokėti.

Paklaustas, kodėl sutartyje skiriasi darbuotojo, su kuriuo sudaroma sutartis, pavardės, teigė, kad to negali būti. „Ne, ši moters pavardė man nieko nesako. Negali to būti. Aš pats buvau pas jį nuvažiavęs, viską jam susakiau ir jis normaliai pasirašė sutartį“, – tikino S.Janulevičius, kai išgirdo, kokia pavardė sutartyje atsirado prie parašo skilties.

Beje, sutartį jis pasirašė dviem egzemplioriais, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, darbdavys jam atidavė sutartį be jo parašo. Joje yra tik paties S.Janulevičiaus parašas.

Ministerija: civilizuotoje valstybėje tokių dalykų neturėtų būti

Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) gavo skundą dėl minėtos situacijos ir persiuntė jį nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai.

„Inspekcija, išnagrinėjusį skundą, atsakymą pateiks pačiam pareiškėjui ir ministerijai. Šiuo atveju padarysime viską, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės ir išspręsta situacija – tokie dalykai neturi vykti civilizuotoje valstybėje“, – teigė pašnekovė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eglė Radišauskienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eglė Radišauskienė

Siekiant išvengti tokių atvejų, ji rekomendavo, pasirašant darbo sutartį, pasikviesti patikimą žmogų, kuris galėtų perskaityti, išsiaiškinti teisinius niuansus. Taip pat visada galima kreiptis dėl konsultacijos į Valstybinę darbo inspekciją.

„Įmonė „Lasilita“ neturi socialinės įmonės statuso. Lietuvos darbo birža neteikė subsidijos nurodytam asmeniui įdarbinti ir šioje įmonėje neįdarbino nė vieno negalią turinčio žmogaus. Lietuvos darbo biržos duomenys rodo, kad šių metų vasario 1 dieną asmuo pradėjo dirbti UAB „Lasilita“, profesijų grupė – biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbininkai.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, nuo 2013 m. Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijoje buvo gauti 3 prašymai išnagrinėti individualius darbo ginčus dėl įmonės UAB „Lasilita“. Visi trys prašymai susiję su nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų susijusių su darbo santykiais išmokų išieškojimu. Du prašymus (po vieną 2015 ir 2017 m.) atsisakyta nagrinėti pareiškėjui atsisakius savo reikalavimų iki Darbo ginčų komisijos posėdžio. Trečiasis ginčas išspręstas pasirašius taikos sutartį tarp darbdavio ir darbuotojo“, – pasakojo viceministrė.

Taip pat dėl UAB „Lasilita“ 2015 m. buvo gautas anoniminis pranešimas dėl nelegalaus darbo, pagal kurį buvo atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu informacija dėl nelegalaus darbo nepasitvirtino, bet buvo nustatyti kiti darbo įstatymų pažeidimai. Už juos darbdaviui buvo surašytas reikalavimas pašalinti pažeidimus. Valstybinė darbo inspekcija 2016 m. šioje įmonėje taip pat atliko planinį inspektavimą dėl nelegalaus darbo, kurio metu pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo metu buvo pasirinkta tikrinti ne pati buveinė, o įmonės paslaugų atlikimo vieta.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min