Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aplinkosaugininkas: Lietuva tampa ne tik krepšinio, bet ir žvejų šalimi

Palangos žvejus ant tilto priviliojo strimėlės
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Palangos žvejus ant tilto priviliojo strimėlės
Šaltinis: Lrt.lt
1
A A

Nuo 2013 metų, kuomet buvo sugriežtinta nelegalios žvejybos tvarka ir beveik iki 10 kartų padidintos baudos už neteisėtai sugaunamas žuvis, žmonės tapo daug pilietiškesni ir pradėjo dažniau įsigyti žvejo mėgėjo bilietus. Taip portalui LRT.lt teigia aplinkosaugininkas, buvęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Jo nuomone, dabartinė valdžia neturėtų švelninti numatytos tvarkos, be to, būtina dažniau tikrinti vandens telkinius.

Į žvejybą – tik su leidimais

Žvejo bilietas reikalingas neišnuomotuose vandens telkiniuose, kitur yra būtinas žvejo leidimas, o limituotai žvejybai privalomos žvejo kortelės. Ši tvarka galioja nuo 2005 metų, mat 2004-ųjų spalį Seime buvo priimtas Mėgėjų žvejybos įstatymas.

Kaip teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, panaši tvarka buvo ir iki šio įstatymo, nes leidimo reikėjo net ir sovietmečiu, tačiau 2004-aisiais įstatymas buvo iki galo sureguliuotas, taip pat keitėsi žvejybos leidimų kainos.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Jonauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Jonauskas

Pasak specialisto, per metus išduodama apie 380 tūkst. įvairių žvejybos leidimų, už kuriuos surinkti pinigai (taip pat ir už neleistiną žvejybą surinktos baudos) keliauja į Aplinkos apsaugos rėmimo programą ir yra panaudojami žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti.

Priimti nutarimai sugriežtino tvarką

Visgi aplinkosaugininko L. Jonausko teigimu, esminiai pokyčiai pradėjo vykti tik prieš kelerius metus, kuomet buvo sugriežtintos bausmės ir surinktų lėšų skaičius padidėjo net iki 10 kartų: „Nuo 2013 metų pinigų surinkimas stipriai išaugo, netgi galima sakyti, kad pakilo nuo visiško nulio. Anksčiau sumos iš viso buvo juokingos, būdavo surenkama vos po kelis tūkstančius litų. 2012 metais buvo šuolis, situacija pradėjo keistis, suma siekė apie 600 tūkst. eurų. Tačiau jau nuo 2013 metų sumos patrigubėjo ir dabar surenkamų pinigų vidurkis yra apie 1,7 mln. eurų per metus.“

Pašnekovas sako, kad tam prielaidas sudarė priimti itin svarbūs sprendimai. Vienas iš jų – bausmių už gamtai padaromą žalą didinimas, taip pat baudos už neteisėtai sugaunamas žuvis.

„Įtakos turi ir kiti projektai, pavyzdžiui, visiškas laisvos prekybos žvejybos tinklais uždraudimas. Nuo 2013 metų gegužės negalima laisvai nusipirkti tokio tinklo, o po šio sprendimo buvo vykdoma daugybė reidų, patikrinta ne viena turgavietė ir situacija iš esmės sutvarkyta. Dabar, norint įsigyti tinklą, reikia turėti krūvą leidimų ir vandens telkinį, kuriame galima žvejoti. Baudžiama ne tik už tinklo naudojimą, bet ir už jo turėjimą, vežiojimąsi automobilyje ir panašiai“, – aiškina L. Jonauskas.

Taip pat 2013 metais buvo įsteigta Aplinkosaugos dispečerinė, kuri garantavo, kad visi šalies piliečiai vienu numeriu gali skambinti ir visą parą pranešti apie vykstančius pažeidimus, nes anksčiau tai daryti buvo galima tik darbo dienomis ir valandomis.

„Jeigu anksčiau nebūdavo kam pranešti apie aplinkosaugos pažeidimus ir reikėdavo turėti inspektoriaus ar agentūros telefono numerį arba keliaujant po tam tikrą teritoriją žinoti, kokiai savivaldybei ji priklauso, tai dabar jau yra bendrasis numeris, į kurį galima skambinti nuolat“, – teigia L. Jonauskas.

Žuvų ištekliais pradėta rūpintis tik nuo 2013-ųjų

Buvęs aplinkos viceministras džiaugiasi, jog sugriežtinus tvarką ir surinkus daug daugiau lėšų, jas galima išnaudoti žuvų ištekliams atkurti, o jie kasmet sparčiai auga: „Anksčiau Aplinkos ministerija niekada neskirdavo tam pinigų ir nežuvindavo šalies vandens telkinių. Nuo 2013 metų didžioji dalis surenkamų lėšų skiriama įžuvinimo procesams. Kiekvienais metais įžuvinami didžiausi vandens telkiniai, kuriuose susirenka daugiausiai žmonių.“

Specialistas šiek tiek kritikos pažėrė ir dabartinei valdžiai, nes, jo nuomone, aplinkosaugos kontrolė yra gerokai susilpnėjusi.

Specialistas šiek tiek kritikos pažėrė ir dabartinei valdžiai, nes, jo nuomone, aplinkosaugos kontrolė yra gerokai susilpnėjusi. 2013 metais, sutvarkius inspektorių darbo grafikus, gamtoje jie dirbdavo ir tikrinimus vykdydavo apie 3–4 dienas per savaitę (iki 2013-ųjų – tik 1 dieną), tačiau dabar L. Jonauskas sako sulaukiantis vis daugiau skundų iš pilietiškų žvejų, kad situacija vėl galimai prastėja.

„Pats dirbdamas Aplinkos ministerijoje ir norėdamas žinoti tikrąją situaciją, savaitgaliais su vyrais važiuodavau į reidus. 2015 metai buvo rekordiniai, kuomet pats buvau surašęs apie 70 protokolų. Pareigūnų anksčiau gamtoje būdavo kur kas daugiau, o dabar socialiniuose tinkluose žvejai pradeda skųstis, kad nebesulaukia inspektorių ir pastebi vis daugiau neleistinų žvejybos atvejų“, – pasakoja L. Jonauskas.

Baudos gali siekti net keliasdešimt tūkstančių eurų

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo V. Graičiūno teigimu, baudos už žvejybą be bilieto pirmą kartą nėra didelės, tačiau vėliau sumos vis auga: „Pagal administracinių nusižengimų kodeksą, gresia įspėjimas arba bauda nuo 10–60 eurų. Tačiau žvejojant be bilieto arba leidimo, žala skaičiuojama ir už visas sugautas žuvis: už kiekvieną karšį, lyną, šapalą, žiobrį – po 60 eurų, už lydeką, sterką – po 145 eurus.“

Pasak L. Jonausko, yra buvęs ne vienas atvejis, kuomet sučiupti brakonieriai gaudavo ne tik baudas, bet būdavo konfiskuojami jų neteisėti įrankiai ir skiriamos net keliasdešimt tūkstančių eurų siekiančios baudos, kad pažeidėjai atlygintų gamtai padarytą žalą.

„Dėl bausmės neišvengiamumo ir pokyčių aplinkosaugoje žuvų išteklių klausimu, žmonės atsakingai įsigyja žvejo bilietus ir supranta jų svarbą. Jie iš tiesų jaučia, kad pokyčiai tikrai vyksta, žuvų Lietuvoje daugėja ir jos yra didesnės. Tai patvirtinta ir mokslininkai, kiekvienais metais atliekantys didžiųjų Lietuvos ežerų tyrimus. Lietuva tampa ne tik krepšinio, bet ir žvejų šalimi“, – teigia L. Jonauskas.

Lrt.lt
Komentarai: 1
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min