Lietuvių kalba turi aukščiausią oficialųjį, tai yra valstybinės kalbos, statusą. Kaip nepriklausomos šalies viešojo gyvenimo komunikacinis instrumentas ji funkcionuoja daugiau kaip 30 metų. Nepaisant to, informaciniame diskurse – ir moksliniame, ir žiniasklaidos – nuolat pasigirsta nuogąstavimų dėl jai kylančių įvairių grėsmių. Suvokiant, kad kalba natūraliai nėra apsaugota, o priklauso nuo visuomenės ir politikos formuotojų veiksmų bei pasirinkimų, kalbinėje bendruomenėje imama svarstyti apie tai, kas gali pakenkti lietuvių kalbos išlikimui ir prestižui. Kadangi Lietuva ilgus dešimtmečius egzistavo Rusijos valstybės įtakos zonoje, bene didžiausia grėsme lietuvių kalbai ne vienu laikotarpiu buvo laikoma rusų kalba.
Su nauja realybe susidurta jau nepriklausomoje Lietuvoje – ją intensyviai pradėjo veikti globalizacijos reiškiniai, o kartu ėmė spartėti anglų kalbos plėtra šalyje. Valstybė, tapusi europinio pasaulio dalimi, natūraliai įsiliejo į senojo žemyno ekonominę erdvę, ėmė dalyvauti tarptautinėje prekyboje, versle, technologijų rinkoje ir pan. Aukštojo mokslo sistemoje imta siekti užmegzti ryšius su kitų šalių įstaigomis, vykdyti bendrus projektus, todėl itin svarbus tapo tarptautiškumas. Tas pats pasakytina apie kultūros sritį (ir ne tik profesionaliąją).
Tarp jaunimo plinta populiarioji kultūra anglų kalba.
Tarp jaunimo plinta populiarioji kultūra anglų kalba, prieinamas šia kalba kuriamas turinys masinėse informavimo priemonėse. Didelį postūmį anglų kalbai plisti suteikia Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą 2004-iais, taip pat ir itin spartus įvairius sektorius aprėpiantis informacinių technologijų vystymasis. Šie ir kiti veiksniai nulėmė ne tik anglų kalbos įsigalėjimą daugelyje sričių, jie padarė (ir vis dar daro) nemenką poveikį kalbinei Lietuvos aplinkai, pačiai kalbai.
Ilgainiui šį klausimą skirtingais pjūviais ėmėsi tyrinėti kalbos mokslininkai. Pirmiausia dėmesys atkreiptas į tai, kaip ir kokiu mastu anglų kalba veikia lietuvių kalbos struktūros lygmenį. Taip pat anglų kalbos įtaka lietuvių kalbai imta domėtis įvairesniuose kontekstuose: nuo sociolingvistikos – žmogaus santykio su kalba – iki mokslo kalbos politikos – anglų kalbos įsigalėjimo Lietuvos švietimo sistemoje.
Anglų kalbos išpopuliarėjimo priežastys yra nuolat diskutuojamos, vis dėlto kai kurie veiksniai, lėmę šios kalbos paplitimą, visuotinai pripažįstami. Visų pirma, tai yra tarptautiniu mastu mokoma ir vartojama kalba, kuria kalba didelis gimtakalbių ir antrosios kalbos vartotojų skaičius. Ji itin plačiai paplitusi geografiškai, visuotiniu mastu vartojama tarptautinėse organizacijose ir yra politikos, diplomatinių santykių kalba. Tai kalba, kuri skirtingų kalbų atstovams suteikia galimybę bendrauti lygiavertiškai.
Unikalu tai, kad pasaulyje pirmauja anglų kalba, kuri didžiajai daliai ja bendraujančių žmonių net nėra gimtoji. Tyrimai rodo, kad iš angliškai šnekančių žmonių, kurių iš viso yra apie 1,5 mlrd., mažiau nei 400 mln. šią kalbą vartoja kaip pirmąją kalbą, likusieji – kaip antrąją.
Pasaulyje pirmauja anglų kalba, kuri didžiajai daliai ja bendraujančių žmonių net nėra gimtoji.
Lietuvos įsitvirtinimas europinėje erdvėje lėmė, kad ir čia anglų kalba paplito bei įgijo tvirtas pozicijas daugelyje sričių – tiek viešojo, tiek privataus gyvenimo terpėse. Šiandien šalyje neabejojama, kad anglų kalba atveria daugiau galimybių, tai – svarbiausia komunikacijos priemonė užmegzti tarptautiniams ryšiams, konkuruoti darbo rinkoje, vykdyti mokslinę veiklą ir pan. Vis dėlto aukštas anglų kalbos prestižas vertinamas nevienareikšmiškai, todėl greta teigiamų nuostatų jos atžvilgiu viešumoje nuolat diskutuojama dėl neigiamo šios kalbos poveikio valstybinei kalbai. Ši tendencija stebima visame pasaulyje; ne išimtis ir Lietuva.
Anglų kalbos mokėjimas ir kalbinės nuostatos Lietuvoje
Kalbinės nuostatos yra labai svarbios, nes jos lemia, kaip žmonės vertina ir naudoja kalbą tiek kasdieniniame gyvenime, tiek švietimo, darbo ar kultūros srityse. Jos formuoja kalbinę visuomenės kultūrą, be to, yra reikšmingos nustatant valstybių kalbų politikos kryptis. Kalbinės nuostatos neabejotinai turi reikšmę kalbų mokymuisi ir motyvacijai, kalbų išsaugojimo perspektyvoms. Be kita ko, jos lemia kalbų vertinimą, statusą ir prestižą.
Paprastai tariant, kalbinės nuostatos – tai kalbos vartotojo nusiteikimas savo gimtosios ar kitų kalbų atžvilgiu. Teigiami ar neigiami jausmai kokiai nors kalbai, tos kalbos vartotojams daro įtaką požiūriui dėl tos kalbos gražumo, lingvistinio sudėtingumo, sunkumo ar lengvumo ją išmokti, tos kalbos socialinio statuso, prestižo, išmokimo svarbos ir pan. Kalbinės nuostatos dažnai teigiamai arba neigiamai veikia svetimosios kalbos mokymąsi, jo pažangą, gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su kalbos išmokimo lygiu, su kalbos mokymosi motyvacija, akultūracija.
Mokslinių tyrimų ir statistiniais duomenimis, nuo 2021 m. dėl išaugusio anglų kalbos vaidmens mokančiųjų šią kalbą padaugėjo penktadaliu – 18 proc. Nors rodikliai atskleidžia, kad anglų kalbą plačiau vartoja jauni žmonės, tendencija tokia, kad ir vyresnių, mokančių ją, dalis nuosekliai didėja. Neatmestina, kad tai yra priežastis, kodėl kalbų politiką tyrinėjantiems lingvistams rūpestį kelia naujųjų tyrimų rezultatai, atskleidžiantys, jog lietuvių kalbos prestižas menksta itin sparčiai. Kaip teigiama 2022 m. publikuotoje „Ilgalaikės valstybinės kalbos politikos galimybių studijoje“, šis klausimas formuojant kalbų politiką turėtų būti prioritetinis: „Jaunosios kartos kalbiniai įpročiai, nuostatos turėtų rastis tyrėjų ir kalbos politikų dėmesio centre.“
Gimtąją kalbą reikia puoselėti, gerbti ir mylėti.
Šiek tiek šio pobūdžio tyrimų jau atliekama. Vilniaus universiteto komandos 2022 m. išleistame darbe, skirtame sociolingvistinei Lietuvos situacijai aptarti, taip pat buvo analizuotos jaunosios kartos – šiuo atveju mokinių – kalbinės nuostatos. Darbas aktualus dėl to, kad jame esminis dėmesys telkiamas į tai, kaip konkuruoja lietuvių ir anglų kalbos. Pirmiausia, anglų kalbos plėtrą stipriai lemia šiuolaikinės technologijos ir Vakarų pasaulio kultūra, siekis per kalbą pritapti, ši tendencija būdinga ir kitoms šalims.
Kaip teigiama, mokinių požiūris formuojasi imituojant tėvų, mokytojų, bendraamžių ir apskritai visuomenėje dominuojančias nuostatas. Tyrime, kuriame buvo apklausti patys moksleiviai, dauguma išsakė teiginį, kad lietuvių kalbos mokėjimas jiems yra svarbus: „...gimtoji kalba yra ne tik vertybė, jų tapatybės dalis, bet ir reikalingas instrumentas. <...> ... gimtąją kalbą reikia puoselėti, gerbti ir mylėti“. Be šių bruožų, lietuvių kalba įvardijama kaip mieliausia, gražiausia ir brangiausia, vis dėlto išsakyta, kad mokytis norminės lietuvių kalbos yra gana sunku, todėl motyvacija išmokti taisyklingos rašybos yra menka. Neatmetama ir elektroninio diskurso bei bendravimo tarp bendraamžių įtaka šiam reiškiniui.
Grįžtant prie anglų kalbos vertinimo, mokiniai daugiausia deklaravo mokantys dvi ar netgi kelias kalbas, o kai kurie sakė nežinantys, lietuvių ar anglų kalbą moka geriau. Apskritai anglų kalbos atžvilgiu vyrauja teigiamos nuostatos: „... anglų kalbą būtina mokėti, t. y. lyg savaime suprantama, kad tai reikalingiausia kalba, taip pat kad ją būtina mokėti gerai, nes nuo to priklauso jų gerovė, <...> kuri yra visame pasaulyje ir jungia su visu pasauliu.“
Prie teigiamų anglų kalbos atributų dar priskirtinas geresnis raiškos priemonių arsenalas, ja kalbėti paprasčiau, geriau skamba, esanti lengvesnė, lengviau išmokstama, todėl tarp jaunimo ypač paplitę intarpai šia kalba. Taigi, anglų kalba atlieka ne tik žinių, komunikacinę, bet ir kitas funkcijas – socialinę, identiteto ir pan. Akivaizdu, kad anglų kalbos teigiamas vertinimas formuoja ir kalbinį elgesį. Dėl tarptautinės reikšmės ir aukštos vertės bei prestižo jos mokėjimo svarba nekvestionuojama, o svetimosios kalbos elementai ir kalbų kodų kaita veikia kaip žargono priemonė, padeda formuotis tiek tapatybės modeliui, tiek gali sutvirtinti priklausymą tam tikrai grupei.
2020 m. publikuotame moksliniame straipsnyje anglų kalbos paplitimo kryptys ir geras jos mokėjimas analizuotas tiriant socialines šios kalbos vertes. Nustatyta, kad teigiamas kalbines nuostatas anglų kalbos atžvilgiu lemia labai daug kategorijų. Pavyzdžiui, anglų kalbos mokovui priskiriami tokie privalumai kaip aukštas ekonominis, socialinis ir asmeninis kapitalas. Be kita ko, tai siejama su jaunu amžiumi, vyriška lytimi, miestų gyventojais.
Anglų kalbos socialines pozityviąsias reikšmes konstruoja šios esminės kategorijos: tarptautinė erdvė, popkultūra ir medijos, britų ir amerikiečių kultūros, technologijos, mokslas, išsilavinimas, jaunimas, asmeninis kapitalas, ekonominis ir socialinis statusas, miestas, vyras – joms priskiriamos savybės, kurios siejasi su teigiamais aspektais. Vadinasi, tokie tyrimai gali pagrįsti konstruktyvų požiūrį į anglų kalbą.
Vis dėlto atskleidžiama ir neigiamų vertinamųjų pozicijų, susijusių su anglų kalba: įžvelgiamas susiskaldymas, visuomenės segregacija, aukštesnei klasei priskiriamas pranašumo demonstravimo matmuo, socialinė nelygybė ir pan. Šiame kontekste išryškinami nacionaliniu šalių lygmeniu paplitę nacionalistiniai antivakarietiški, antiamerikietiški, antiglobalistiniai naratyvai.
Pozityvus anglų kalbos vertinimas susijęs su įvairiomis funkcijomis. Tyrimų duomenimis, ši kalba ne tik pasižymi ekonominiu konkurencingumu ar galimybėmis mokslo srityje, ji gali atlikti kultūrinį (popkultūra, medijos) ar socialinį ir tapatumo, pritapimo vaidmenį. Todėl pasakytina, kad teigiamas požiūris į anglų kalbą kyla dėl jos universalumo komunikacijoje, kultūroje, akademinėje, profesinėje ir socialinėje terpėse.
Kaip rasti pusiausvyrą tarp lietuvių ir anglų kalbos vartojimo?
Anglų kalbos daugiafunkciškumas ir lingua franca statusas neišvengiamai lėmė ir kai kuriuos sunkumus, su kuriais susiduria kitos kalbos – ypač mažosios kalbos, kuriomis bendrauja santykinai nedidelis kalbėtojų skaičius. Viena iš intensyviai globalizacijos veikiamų sričių, į kurią anglų kalba pradėjo veržtis itin spėriai, yra švietimo sektorius, pirmiausia – aukštojo mokslo grandis.
Dėl globalizacijos, darbo rinkos poreikių anglų kalba laikoma būtina šiuolaikinio žmogaus kompetencija, tai lemia jos dominavimą tiek aukštojo, tiek bendrojo lavinimo įstaigose. Taigi, pastebimai kenčia lietuvių mokslo kalbos pažanga. Tarptautiškumas, stiprios anglų kalbos pozicijos šiame lauke po truputį išstumia lietuvių kalbą iš konkurencinio pranašumo erdvės. Be to, kalbų mokymo politikos orientacija į anglų kalbą lemia, kad jos populiarumas dažnai mažina susidomėjimą kitomis užsienio kalbomis.
Dėl pasaulinės integracijos, interneto ir popkultūros įtakos anglų kalbos elementai vis dažniau patenka į lietuvių kalbą tiek privačiuose, tiek viešuosiuose kontekstuose. Šis poveikis pastebimas įvairiuose kalbos lygmenyse: anglų kalba veikia žodyną, žodžių tvarką sakinyje, kalbos dalių kaitymo ypatumus, apskritai – kalbos vartojimo įpročius ir komunikavimo standartus vartojant sakytinę ir rašytinę kalbą. Dėl to aktualu atkreipti dėmesį į tai, kaip anglų kalba keičia lietuvių kalbos leksiką ir gramatiką, kokią reikšmę tai turi kalbos raidai.
Lietuvių kalba laikoma archajiška ir jos struktūra gana pastovi, bet įvairiems kalbos lygmenims anglų kalba daro įtaką – nė viena kalba nėra uždara sistema. Kalbų raida neišvengia pasaulinių tendencijų, ypač – anglų kalbos dominavimo globaliame kontekste. Vienu ar kitu mastu veikiami skirtingi kalbos elementai, bet stipriausią poveikį patiria leksikos lygmuo. Į lietuvių kalbą plūsta naujadarai, skoliniai, o tarptautiškumo vertinimas lemia, kad pirmenybė teikiama angliškiems atitikmenims ir žodžių konstrukcijoms. Pokyčių pastebima ir gramatikos bei semantikos sluoksniuose.
Kadangi anglų kalba lietuvių kalbą veikia stipriai ir įvairiais požiūriais, prasminga stiprinti visuomenės teigiamas kalbines nuostatas dėl valstybinės kalbos vartojimo. Atsakingos institucijos turėtų imtis suderintų priemonių skirtingose srityse – švietimo, kultūros, technologijų, pavyzdžiui, labiau remti kalbos tyrimus, terminijos standartizavimą, organizuoti ne nišinius kalbos populiarinimo renginius, skirtus dažniausiai specialistams, o labiau įvairias visuomenės grupes įtraukiančias iniciatyvas. Lietuvių kalbos prestižas ir matomumas leidžia šaliai išlaikyti savitumą ir unikalumą tarptautinėje erdvėje.
