Įžvelgė net rasizmą
„Balti kiaušiniai turi 12,7 proc. mažesnį CO2 pėdsaką nei rudi! Nes baltos vištos mažiau agresyvios“, – neseniai paskelbė viena internautė.
Tiesa, informaciją ji pateikė su doze sarkazmo, vartodama tą patį žargoną, kaip tie, kurie anksčiau šaipėsi iš besiskiepijančiųjų nuo COVID-19 ar kitų ligų. Greičiausiai taip pasijuokė iš kovos su klimato kaita ar pasipiktino tuo, jog paneigtas paplitęs įsitikinimas, šiuo atveju – kad rudi kiaušiniai esantys vertingesni, maistingesni ar tiesiog skanesni.
Rudi kiaušiniai išpopuliarėjo po pranešimų, kad yra sveikesni ir turi daugiau maistinių medžiagų, taip pat – melagingos reklamos, neva baltieji yra balinti.
„Girdėjote MOGZLO (iškraipytas žodis „mokslo“ – red. past.) žodį! – rašė ji. – Kažkoks rasizmas, ne kitaip. „Kiaušinių gamybos gyvavimo ciklo vertinimas rodo, kad balti kiaušiniai turi žymiai mažesnį anglies pėdsaką, palyginti su rudais.
Šis skirtumas pirmiausia kyla dėl pačių vištų: baltų plunksnų paukščiai paprastai yra mažesni ir efektyvesni, sunaudoja mažiau pašaro, tačiau išlaiko didelį produktyvumą per ilgesnį kiaušinių dėjimo laikotarpį.
Pašarų gamyba sudaro didelę paukštininkystės išmetamųjų teršalų dalį, todėl sumažintas suvartojimas tiesiogiai sumažina bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, įskaitant poveikį auginimui, mėšlo tvarkymui ir transportavimui.
Tyrimas, atliktas pagal PAS 2050 standartus, apskaičiavo, kad pereinant prie baltų veislių kiaušinių kiekis kilogramui sumažėja 12,7 proc. Tai atitinka maistinę ir skonio vertę, o mažiau agresyvus baltų vištų elgesys pulke gali suteikti papildomos naudos gerovei (kalba netaisyta – red. past.).“
Maistine prasme nesiskiria
Tarp baltų ir rudų kiaušinių nėra jokio maistinio, naudos sveikatai, skonio ar kokybės skirtumo. Jų baltymų, vitaminų, riebalų ir mineralų kiekis iš esmės yra vienodas.
Lukšto spalva priklauso nuo dedeklės veislės: vištos baltomis plunksnomis ir „ausytėmis“ deda tokios pačios spalvos kiaušinius, vištos rudomis/raudonomis plunksnomis ir „ausytėmis“ – rudus.
Taip pat skaitykite: Paaiškino, kodėl lietuviai labiau mėgsta rudus kiaušinius
Nedideli skirtumai yra tokie: lukšto storis (kuris priklauso nuo vištos amžiaus, ne lukšto spalvos, jaunesniosios deda kiaušinius storesniu lukštu), maistingumas (kuris gali skirtis, jei viščiukai šeriami specializuotu, praturtintu maistu) ir kaina.
Tik kaina iš dalies susijusi su spalva, mat rudos dedeklės paprastai būna didesnės, joms auginti reikia daugiau pašarų ir vietos, o tai padidina gamybos sąnaudas.
Baltosios turi privalumų
Tačiau vertinant poveikį aplinkai spalva turi reikšmės. Baltaplunksnių vištų padėtų kiaušinių anglies pėdsakas yra 5-13 proc. mažesnis, palyginti su rudais kiaušiniais (konkretus skirtumas priklauso nuo paukščių amžiaus). Šis pranašumas atsiranda dėl pirmųjų genetinio efektyvumo.
Rudos dedeklės iki 90 savaičių amžiaus išskiria 2,06 kg CO2 vienam kiaušinių kilogramui, palyginti su 1,95 kg CO2 vienam baltų vištų kiaušinių kilogramui.
Mat baltos vištos paprastai būna mažesnės, sulesa mažiau pašaro, jų priežiūrai reikia mažiau energijos, todėl sumažėja su pašarų gamyba ir mėšlu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis. Rudųjų vištelių auginimo iki 17 savaičių anglies pėdsakas sudaro 7,88 kg CO2 vienam paukščiui, palyginti su 7,27 kg CO2 vienai baltajai vištelei.
Be to, baltaplunksnės vištos pasižymi didesniu gyvybingumu ir ilgesniu kiaušinių dėjimo laikotarpiu.
2015 m. pasaulinis gyvulininkystės sektorius išmetė 6,2 mlrd. tonų CO₂ ekvivalento. Tai siekia 12 proc. visų dėl žmonių veiklos susidariusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir 40 proc. visų pasaulinės žemės ūkio maisto sistemos emisijų. Iš jų pasaulinė kiaušinių gamyba sudarė maždaug 3,3 proc. arba 0,2 mlrd. tonų CO2 ekvivalento.
Vertinant anglies pėdsaką vienam pagamintų kiaušinių kilogramui, baltos vištos lenkia rudąsias. Skirtumas yra maždaug 5,33 proc. – rudos dedeklės iki 90 savaičių amžiaus išskiria 2,06 kg CO2 vienam kiaušinių kilogramui, palyginti su 1,95 kg CO2 vienam baltų vištų kiaušinių kilogramui. Sulaukus 100 savaičių, skirtumas tampa dar didesnis – 6,31 proc.
Atsisakė rudų kiaušinių
Birželio pradžioje didelio dėmesio sulaukė Jungtinės Karalystės prekybos centrų tinklo „Sainsbury’s“ sprendimas atsisakyti rudų kiaušinių, taip siekiant nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio.
Antras pagal dydį šalies prekybos centrų tinklas patvirtino, kad pardavinės tik baltus kiaušinius su savo prekės ženklo etikete, nes tyrimai parodė, kad jų anglies dioksido pėdsakas yra mažesnis nei rudųjų.
„Sainsbury's“ užsakymu bendrovės „SAC Consulting“ atliktas vertinimas parodė, kad balti kiaušiniai palieka net 12,7 proc. mažesnį anglies dvideginio pėdsaką nei rudi.
Portalas independent.co.uk citavo prekybininkus, kad baltos vištos, be kita ko, yra švelnesnės ir paklusnesnės, todėl jų pulko sveikata geresnė dėl ramesnio elgesio, pavyzdžiui, retesnio plunksnų pešiojimo.
Anot „Sainsbury's“ atstovų, perėjimas prie mažiau anglies dvideginio sukuriančių kiaušinių padės pasiekti ambicingą tikslą – iki 2035 m. užtikrinti nulinę grynąją taršą savo veikloje, o iki 2050 m. – ir tarp visų tiekėjų.
Portalo spėjimu, rudi kiaušiniai išpopuliarėjo po pranešimų, kad yra sveikesni ir turi daugiau maistinių medžiagų, taip pat – melagingos reklamos, neva balti kiaušiniai yra balinti.
„Tai reiškė, kad iki šiol rudi kiaušiniai sudarė didžiąją dalį prekybos centrų kiaušinių pardavimų, o balti kiaušiniai dažniau buvo perkami svetingumo sektoriuje.
Tačiau pastaraisiais metais prekybos centrai ėmė domėtis kiaušiniais baltais lukštais, ypač – per COVID pandemiją, kai dėl vadinamojo panikos pirkimo padidėjo rudų kiaušinių paklausa.“
15min verdiktas: tiesa. Balti kiaušiniai tikrai palieka mažesnį anglies pėdsaką, tai lemia juos dedančių baltaplunksnių vištų ypatybės.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
