Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ar tikrai Lietuvos gyventojai – tarp labiausiai apmokestintų Europos Sąjungoje?

Jau porą savaičių „Facebook“ dalijamasi grafiku, kuriame išrikiuotos Europos Sąjungos (ES) šalys pagal viduriniosios klasės apmokestinimą. Lietuva jame įrašyta šešta ir lenkia ne tik kaimynines šalis, bet ir aukštais mokesčiais garsėjančią Švediją. Iš šio grafiko vienareikšmių išvadų negalima padaryti. Mat, vertinant pagal atskirų šios klasės grupių (viengungių, šeimų su vienu arba dviem dirbančiais žmonėmis) apmokestinimą ar tikslų pajamų dydį, vieta keičiasi. Be to, čia pateikiami seni duomenys – naujesni rodo kiek kitokį paveikslą.
Pinigai
Pinigai / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis savo ruožtu pabrėžia, kad net tai pačiai viduriniajai klasei save priskiriantys žmonės apmokestinami skirtingai. Nors samdomų darbuotojų mokesčiai išties dideli, esama išimčių, kurios daliai gyventojų šią naštą sumažina.

Sumokam daug, lieka mažai?

Grafiku kovo viduryje savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Teigiama, esą Lietuva yra tarp labiausiai gyventojus apmokestinančių šalių, bet šis grafikas sudarytas tik pagal vienos grupės mokamus mokesčius
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Teigiama, esą Lietuva yra tarp labiausiai gyventojus apmokestinančių šalių, bet šis grafikas sudarytas tik pagal vienos grupės mokamus mokesčius

„Naujausia Europos mokesčių analizė parodė, kad vidutinė klasė labiausia yra apmokestinta šiose 7-iose šalyse: Danija, Belgija, Vokietija, Suomija, Lietuva, Slovėnija ir Nyderlandai“, – pakomentuota prie jo.

„O pagal tai, kokio dydžio lėšomis disponuoja šalių gyventojai, Lietuva papuola prie mažiausiai disponuojančių lėšų šalių septintuką, nors Lietuvoje vidutinės klasės mokesčiai yra vieni iš didžiausių ES ir viename lygyje lenktyniauja su stipriausiai išsivysčiusiomis ES šalimis.

Norint palyginti šalis ir jų mokesčius, būtina lyginti ir disponuojamas namų ūkio lėšas.

O jei mokesčiai dideli, bet disponuojamos lėšos lieka mažos, kalba apie tai, kad vidutinės klasės finansinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei kitose šalyse, kuriose nors disponuojamos lėšos yra didesnės, ką parodė atlikta studija (kalba netaisyta – red. past.)“, – teigiama įraše.

Čia pat nurodytas ir šaltinis – portalo „Euronews“ straipsnis, publikuotas kovo 1 d. Jame kaip tik ir pasakojama, kur Europoje viduriniosios klasės atstovai moka didžiausius ir mažiausius mokesčius.

Tačiau rašinyje pateikta kur kas daugiau informacijos, todėl iš vieno grafiko, kuriuo dalijamasi internete, negalima padaryti vienareikšmės išvados, kaip Lietuvoje apmokestinami viduriniosios klasės gyventojai.

Mokesčiai mokesčiams nelygūs

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tokį grafiką, kuriame šalys surikiuotos konkrečia tvarka pagal vieną aspektą, įvertino kaip tuščią. Anot jo, kokia yra mokestinė našta, reikėtų vertinti ne taip.

Jis pirmiausiai atkreipė dėmesį, kad yra daug viduriniosios klasės apibrėžimų: galima vertinti pagal pajamas, turimą turtą, gyvenimo būdą, išsilavinimą, galimybes. Ir kiekvienu vertinimu būsią šiek tiek subjektyvumo.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (EBPO) klasikinis apibrėžimas: viduriniajai klasei priskiriama ta visuomenės dalis, kurios pajamos sudaro 75-200 proc. tos šalies gyventojų pajamų medianos (ne vidurkio).

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokesčiai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokesčiai

Šiuo atveju mediana yra reikšmė, kuri dalija visas gaunamas pajamas į dvi lygias dalis.

Straipsnyje paminėta, kad EBPO viduriniąją klasę išskiria į tris dalis: žemesnę (pajamos sudaro 75-100 proc. visų gyventojų pajamų medianos), vidurinę (100-150 proc. medianos) ir aukštesnę (150-200 proc. medianos).

Pagal šį apibrėžimą, apie 60 proc. Lietuvos visuomenės priklauso viduriniajai klasei. N.Mačiulio teigimu, „Swedbank“ Finansų instituto atliekama apklausa jau penkerius metus iš eilės rodo, kad patys save tokiais laiko panaši gyventojų dalis (pagal pajamas, galimybes, ką gali sau leisti, ir pan.).

„Vidurinioji klasė yra ir gana didelė. Žinoma, jos finansinės galimybės nėra tokios kaip Šiaurės, Skandinavijos šalyse, bet per pastarąjį dešimtmetį ji sustiprėjo“, – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau ekonomistas atkreipė dėmesį, kad jos atstovai nėra apmokestinami vienodai: dviejų asmenų, kurių pajamos gali būti apie 50 tūkst. eurų per metus, mokestinė našta gali skirtis dvigubai, dėl to esą griežtas apibrėžimas yra beprasmis.

Dviejų asmenų, kurių pajamos gali būti apie 50 tūkst. eurų per metus, mokestinė našta gali skirtis dvigubai, dėl to griežtas apibrėžimas yra beprasmis.

„Viduriniajai klasei turbūt priskiriamas ir mokytojas, kurio atlyginimas prieš mokesčius yra kokie 2 tūkst. eurų, ir savarankiškai dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, – aiškino N.Mačiulis. – Jis panašias pajamas gauna, bet mokestinė našta labai smarkiai skirsis.

Samdomų darbuotojų mokestinė našta Lietuvoje iš tiesų yra didelė ir net didesnė nei kai kuriose Vakarų valstybėse, ypač aukštesnės viduriniosios klasės. Bet yra labai daug išimčių. Savarankiškai dirbančius, kurie moka gerokai mažesnius mokesčius, tam irgi galima priskirti.

Todėl negalima sakyti, kad visa vidurinioji klasė moka didesnius mokesčius. Kai kurie moka gerokai mažesnius mokesčius, nors didelė dalis samdomų darbuotojų moka didesnius mokesčius.“

Šeimos moka mažiau, bešeimiai – daugiau

„Euronews“ straipsnyje rašoma, kad viduriniajai klasei tenkanti mokesčių našta skiriasi visoje ES ir įvairiuose pajamų segmentuose. Žemesnės nei vidutinės pajamos apmokestinamos mažiau, o aukštesnės nei vidutinės – labiausiai. Įtakos mokesčių tarifui turi ir namų ūkių dydis ir bei atlyginimus gaunančiųjų skaičius.

Portalo analizė paremta ekonomikos žurnalo „EconPol Forum“ ataskaita. Žurnalistas apžvelgia viduriniajai klasei tenkančią mokesčių naštą, aiškinasi, kuriose ES narėse jos perkamoji galia yra didžiausia ir kur jai priklausantys dirbantieji moka didžiausius bei mažiausius mokesčius.

Nors „Euronews“ šią naujieną pranešė kovo pradžioje, ataskaita buvo paskelbta pernai balandį. Be to, joje remiamasi 2019 m. duomenimis, tad negalima vienareikšmiškai teigti, jog pristatyta dabartinė situacija, kaip galima suprasti iš cituoto „Facebook“ įrašo.

Remdamasis ES statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas tyrimu, „EconPol“ paskelbė, kad tąmet Liuksemburge vidurinioji klasė turėjo didžiausias disponuojamąsias pajamas (nuo 30 618 iki 81 649 eurų).

Bulgarijoje vidutinės namų ūkių pajamos buvo mažiausios tarp Europos šalių (2 908 iki 7 755 eurų).

Disponuojamosios pajamos yra lėšos, kurias namų ūkiai gali skirti išlaidoms ir santaupoms atskaičius mokesčius ir sumokėjus įmokas. Tiesa, jas lyginti teisingiau pagal perkamąją galią, nes pragyvenimo išlaidos Europoje labai skiriasi. Šiuo požiūriu Lietuva buvo kiek geresnėje pozicijoje: nebe 7-oje (kaip paminėta „Facebook“ įraše), bet 8-oje vietoje nuo apačios.

123RF.com nuotr./Taupymas
123RF.com nuotr./Taupymas

Remdamasis pernykšte analize, „Euronews“ žurnalistas apžvelgė, kaip apmokestinamos (atsižvelgiant į valstybei mokamus pajamų bei socialinio draudimo mokesčius bei iš valstybės gaunamą socialinę paramą) skirtingos viduriniajai klasei priskiriamų gyventojų kategorijos.

Šeimos su dviem dirbančiaisiais ir dviem vaikais prieš penkerius metus ES buvo apmokestintos mažiausiai. Tačiau mokesčiai čia įvairavo labiausiai: įvairios viduriniosios klasės grupės buvo apmokestintos itin skirtingai, kai kuriose valstybėse žemesnė vidurinioji klasė iš valstybės gavo daugiau nei sumokėdavo mokesčių.

Lietuva šiame grafike pagal mokesčių naštą atsidūrė net aukščiau nei tame, kuris platinamas „Facebook“, – trečioje vietoje.

Pagal du vaikus auginančių, kuriose dirba tik vienas narys, apmokestinimą mūsų šalis (daugiau nei 20 proc.) buvo viena vieta žemiau. Čia apmokestinimo skirtumų – kiek mažiau.

Ekrano nuotr. iš euronews.com/Žemesnės viduriniosios klasės apmokestinimas Lietuvoje
Ekrano nuotr. iš euronews.com/Žemesnės viduriniosios klasės apmokestinimas Lietuvoje

Viengungių iš skirtingų viduriniosios klasės sluoksnių apmokestinimas skyrėsi mažiausiai, kartu jis buvo didžiausias. Kaip tik šiuo grafiku, kuriame Lietuva buvo šešta, dalijamasi socialiniuose tinkluose.

Didesnis šių asmenų apmokestinimas, anot „EconPol Forum“, nestebina: kadangi jie neturi išlaikytinių, gauna mažiau socialinių išmokų. O šeimos kai kuriais atvejais gali gauti lengvatų dėl bendro sutuoktinių pajamų vertinimo ir išmokų už vaikus.

Taigi mažiausia mokesčių našta 2019 m. teko dviejų asmenų šeimoms su dviem vaikais. Faktinė mokesčių našta ES valstybėse žemesnei viduriniajai klasei vidutiniškai sudarė tik 6 proc., viduriniame sluoksnyje – 17 proc., o aukštesniame – 24 proc.

Šeimoms, turinčioms du vaikus, bet tik vieną dirbantįjį, šie rodikliai siekė atitinkamai 12 proc., 23 proc. ir 29 proc. Viengungiams bendra mokesčių našta buvo dar didesnė (26 proc., 32 proc. ir 35 proc.).

Shutterstock nuotr./Viengungis
Shutterstock nuotr./Viengungis

„Šalių lygmeniu vidurinioji klasė Danijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje buvo labiausiai apmokestinta, – apibendrinta straipsnyje. – Rumunijoje, Kipre, Bulgarijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Graikijoje vidutinė viduriniosios klasės mokesčių našta buvo mažesnė už ES vidurkį.“

Žemiau dar pateikta lentelė, kurioje aiškiai parodytas viduriniosios klasės atstovų, uždirbančių įvairias pajamas ir skirtingos šeiminės padėties, apmokestinimo lygis 2019 m. Imant atskirus segmentus, mūsų šalis nėra tokiose aukštose vietose, kaip nurodyta cituotame „Facebook“ įraše.

Dabar esame žemesnėje vietoje

Šiemet vasarį „Tax Foundation“ buvo paskelbta kiek kitokia informacija. Čia pateiktoje lentelėje Lietuva pagal bendrą privačių asmenų apmokestinimą yra 21-a.

Rašinyje pažymėta, kad daugumoje šalių pajamų mokesčiai yra progresiniai, kitaip tariant, uždirbantieji daugiau į valstybės biudžetą moka didesnius mokesčius.

Europos šalyse EBPO narėse vidutinis pajamų mokesčio tarifas didžiausioms pajamoms šiemet siekia 42,8 proc. Didžiausi viršutiniai tarifai taikomi Danijoje (55,9 proc.), Prancūzijoje (55,4 proc.) ir Austrijoje (55 proc.), mažiausii – Vengrijoje (15 proc.), Estijoje (20 proc.) ir Čekijoje (23 proc.).

Ekrano nuotr. iš taxfoundation.org/Gyventojų pajamų apmokestinimas Europoje
Ekrano nuotr. iš taxfoundation.org/Gyventojų pajamų apmokestinimas Europoje

EBPO nepriklausančios valstybės paprastai taiko mažesnius tarifus ir gyventojų pajamas apmokestina vienodu mokesčiu. Bulgarija ir Rumunija taiko mažiausią tarifą (10 proc.), po jų seka Moldova (12 proc.), Ukraina (19,5 proc.) ir Gruzija (20 proc.).

Beje, Austrija planuoja 2026 m. didžiausią mokesčių tarifą sumažinti nuo 55 proc. iki 50 proc. Savo ruožtu Estija ketina kitąmet padidinti fiksuotą pajamų mokesčio tarifą nuo 20 iki 22 proc.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Lietuvoje samdomi darbuotojai išties moka nemažus mokesčius, tačiau realus apmokestinimas skiriasi ne tik pagal konkrečias pajamas, bet ir šeiminę padėtį, net pagal veiklos pobūdį. Grafike, kuriuo remiantis konstatuojama didelė mokesčių našta mūsų šalyje, remiamasi kelerių metų senumo duomenimis.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius