Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2017 birželio 12d. 16:57 , Atnaujinta: 2017 birželio 12d. 20:06

Atleidžiamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas

Gintautas Kėvišas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Gintautas Kėvišas

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, remdamasi Kultūros ministerijos tyrimo komisijos rekomendacija, atleido Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorių Gintautą Kėvišą iš pareigų, praneša Kultūros ministerija.

Tyrimo komisija konstatavo, jog Gintautas Kėvišas sistemiškai painiojo privačius ir viešuosius interesus. Kultūros ministerijoje sudaryta tyrimo komisija, tyrusi galimą G.Kėvišo privačių ir viešųjų interesų konfliktą, konstatavo, jog G.Kėvišas, dirbdamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generaliniu direktoriumi, sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus.

Priimdama šį sprendimą, komisija įvertino tai, kad G.Kėvišas greta savo darbo LNOBT darbiniais santykiais buvo susijęs dar su keliomis darbovietėmis, iš jų siekė bei gavo asmeninę naudą.

Komisija taip pat atsižvelgė į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą (VTEK), kuriuo G.Kėvišas pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, nes priiminėjo sprendimus dėl savo sūnaus įmonės – „Riverside music LTD“. Ši įmonė organizavo tris užsienio atlikėjų ir orkestrų koncertus, už kuriuos sumokėta 390 tūkst. eurų.

Atsižvelgiant į pažeidimų sistemiškumą bei mastą komisija rekomendavo kultūros ministrei taikyti G.Kėvišo atžvilgiu griežčiausią tarnybinės atsakomybės formą – atleidimą iš darbo.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, pripažindama, kad sisteminis interesų painiojimas siekiant asmeninės naudos laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, taip pat atsižvelgdama į tai, jog G.Kėvišas jau baustas už kitus darbo drausmės pažeidimus, priėmė sprendimą atleisti G.Kėvišą iš LNOBT vadovo pareigų. Sprendimas įsigalioja nedelsiant.

Nuolatinis interesų konfliktas

Kaip jau rašė 15min, VTEK atlikto tyrimo duomenys rodo, kad G.Kėvišas veikia nuolatinėje viešųjų ir privačių interesų kolizijoje. Jo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir atlygintinų paslaugų teikimas koncertų organizavimu bei tarpininkavimu užsiimančioms jo sūnaus vadovaujamoms bendrovėms UAB „Riverside music“ ir „Riverside music Ltd“ kelia tiesioginę bei nuolatinę interesų konfliktų grėsmę G.Kėvišo tarnybai.

Nešališkumo kontrolės užtikrinimui kelia kliūčių tokia LNOBT generalinio direktoriaus veikla, kai su jo privačiais interesais susiję reikalai – kontaktai su užsienio atlikėjais bei meno kolektyvais – tvarkomi jo tarnybinių komandiruočių užsienyje metu, o susitarimai sudaromi žodžiu ar galbūt kitais neformaliais būdais.

VšĮ „Vilniaus festivalių“ „Vilniaus festivalio“ meno vadovu G.Kėvišas dirba nuo 2003 m. Greta „Vilniaus festivalio“ VšĮ „Vilniaus festivaliai“ vykdo ir projektą „Geriausi pasaulio orkestrai Vilniuje“. Dalis šių renginių vyksta LNOBT koncertų salėse. Tyrimo metu nustatyta, jog sutarčių su savo antruoju darbdaviu – VšĮ „Vilniaus festivaliai“ direktoriumi – yra pasirašęs ir asmeniškai pats G.Kėvišas kaip LNOBT vadovas.

VTEK tyrimo metu surinkti duomenys taip pat pagrindžia ir G.Kėvišo asmeninį santykį su bendrovėmis UAB „Riverside music“, „Riverside music Ltd“ bei jose vykdomą individualią veiklą. 2016 m. LNOBT su „Riverside music Ltd“, kuri turi išskirtines teises atstovauti tam tikriems atlikėjams, yra sudariusi tris sutartis dėl koncertų organizavimo. Jas pasirašė G.Kėvišo pavaduotojas.

Tačiau VTEK tyrimo medžiaga rodo, kad G.Kėvišas, kaip LNOBT vadovas, yra ir pats priėmęs sprendimų dėl šių atlikėjų pasirodymo: jis rūpinosi finansine parama, tarėsi dėl koncertų tarnybinių komandiruočių metu, įtraukė juos į 2015–2016 m. LNOBT sezono repertuarą. 2015 m. birželį Vilniaus miesto savivaldybės mero G.Kėvišas prašė finansiškai paremti keturis koncertus jo vadovaujamame teatre – du iš jų organizavo jo sūnaus įmonė.

Atliekant tyrimą taip pat nustatyta, kad G.Kėvišas 2015 m. sausį sudarė paslaugų teikimo sutartį su jo sūnaus vadovaujama ir muzikinius renginius organizuojančia UAB „Riverside music“. Tačiau šios aplinkybės jis nedeklaravo iki šiol, nors turėjo tą padaryti per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo.

G.Kėvišo privačių interesų deklaracijoje nenurodytos ir jo turimos akcijos, kurias jis 2016 m. deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Paskutinį kartą teiktoje G.Kėvišo privačių interesų deklaracijoje apie UAB „Riverside music“ pateikiama neteisinga, o apie „Riverside music Ltd“ – netiksli informacija: deklaracijos teikimo metu G.Kėvišo sutuoktinė nebuvo UAB „Riverside music“ akcininkė. Šios bendrovės vieninteliu akcininku ir vadovu buvo LNOBT generalinio direktoriaus sūnus. G.Kėvišas yra ne kartą viešai teigęs, kad jo sūnus – „Riverside music Ltd“ vadovas, tačiau deklaracijoje nurodo, kad tik akcininkas.

Sprendimo atleisti teisėtumas kelia daug abejonių, sako advokatas

Sprendimas atleisti LNOBT vadovą G.Kėvišą kelia daug abejonių dėl jo teisėtumo, sako ilgamečio teatro vadovo advokatas Gintautas Bartkus, tačiau teigia dar nežinantis, ar sprendimas bus skundžiamas teismui.

„Pats sprendimo teisėtumas kelia labai daug abejonių tiek procedūriniu požiūriu, tiek dėl esmės. Ponas G.Kėvišas nebuvo supažindintas nei su komisijos tyrimo rezultatais, nei su komisijos tyrimo medžiaga, todėl dabar kažką komentuoti dar per anksti. Kai ponas G.Kėvišas susipažins su dokumentais ir sprendimu, tada ir nutars, ar skųsti jį, ar ne“, – BNS pirmadienį sakė G.Bartkus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintautas Bartkus
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintautas Bartkus

Advokatas tvirtina, kad G.Kėvišui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl nustatytų pažeidimų, kaip numato Darbo kodeksas, taip pat kelia klausimą, ar tinkamai buvo įvertintas pažeidimų rimtumas.

„Darbo kodeksas reikalauja atlikti tam tikrus veiksmus prieš taikant drausminę nuobaudą. Turi būti prašoma pasiaiškinti, pakomentuoti situaciją, komentarai turi būti įvertinami ir tik tada priimamas sprendimas atleisti. Kiek man žinoma, šitas dalykas nebuvo padarytas. Dėl esmės taip pat kyla abejonių, nes sisteminiai pažeidimai, kurie užfiksuoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendime, ankstesniame sprendime pripažinti kaip neprieštaraujantys įstatymui, tada kyla klausimas, ar tai esminiai pažeidimai, ar tik formalūs“, – teigė G.Bartkus.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min