Strategija, pradėta įgyvendinti 2019 -iais, buvo grindžiama aiškiu pažadu – stiprinti jaunų žmonių galimybes, užtikrinti jų įtrauktį ir sistemingai integruoti jaunimo perspektyvą į visas ES politikos kryptis. Tačiau vertinimo rezultatai rodo nevienodą šalių pažangą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stiprinamas jaunimo darbuotojo profesijos statusas ir savanorystė netgi turi formalų paskatinimą stojant į aukštąsias mokyklas, tačiau išryškėja ir struktūrinės spragos – kaimo jaunimo įsitraukimas beveik dvigubai mažesnis nei miestuose, o finansavimo konkurencingumas riboja dalies organizacijų galimybes. Artėjant 2027-iems, atviru išlieka klausimas, ar pasiekimai šalyse yra tolygūs bei prieinami visiems jauniems žmonėms.
Tyrimas – keliose ES šalyse
Strategijos vertinimą Europos šalyse inicijavo Europos Parlamento Tyrimų tarnyba (EPRS), šiuo metu rengiama 2019-2027 metų įgyvendinimo ataskaita. Tyrimas apėmė tiek ES lygmens analizę, tiek šešias valstybes nares – Bulgariją, Kroatiją, Vokietiją, Lietuvą, Italiją ir Portugaliją.
Vertinimas buvo grindžiamas interviu, apklausomis ir konsultacijomis su institucijomis bei jaunimo organizacijomis, analizuojant strategijos veiksmingumą, aktualumą, efektyvumą ir suderinamumą. Pagrindines tyrimo išvadas pateikė bendrovės „Visionary Analytics“ vyresnioji tyrėja Beatričė Leiputė ir nepriklausoma jaunimo politikos ekspertė Sidana Petkovic.
Auga psichinės sveikatos svarba
Tyrimo išvados atskleidė, kad jaunimo prioritetai išlieka stebėtinai stabilūs – gyvenimo lygis, nedarbas ir klimato kaita ir toliau dominuoja jaunų žmonių rūpesčių sąraše. Tačiau po pandemijos išaugo visuomenės sveikatos, ypač psichikos sveikatos, saugumo, migracijos ir gynybos klausimų svarba. Jauni žmonės vertina pilietinį dalyvavimą, tačiau, kaip rodo vertinimas, skeptiškai žiūri į realią savo balso įtaką sprendimų priėmimui tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu.
Tyrimo išvados atskleidė, kad jaunimo prioritetai išlieka stebėtinai stabilūs – gyvenimo lygis, nedarbas ir klimato kaita ir toliau dominuoja jaunų žmonių rūpesčių sąraše.
Ekspertė Sidana Petkovic akcentavo nevienodą strategijos įgyvendinimą valstybėse narėse: „ES jaunimo tikslų įgyvendinimas nėra vienodas valstybėse narėse, iš dalies dėl to, kad pati strategija yra neprivalomo pobūdžio.“
Anot jos, šalys skirtingai renkasi prioritetus, o stebėsenos mechanizmai ne visur užtikrina nuoseklumą. Nors po 2022 m. Europos jaunimo metų sustiprėjo jaunimo aspektų integravimas į kitas politikos sritis – atsirado jaunimo patikra („youth check“), ES jaunimo koordinatorius, daugiau dialogų su Komisijos nariais – išlieka esminė dilema.
„Iki šiol nėra aišku, kiek surinktos jaunimo idėjos realiai atsispindi ES iniciatyvose“, – teigė ji.
-
Europos Parlamentas patvirtino naujas taisykles: nemokamas rankinis bagažas ir greta sėdintys šeimos nariai
-
Nepasitikėjimas EK žlugo: aistras kursto kaltinimai ūkininkų išdavyste dėl „Mercosur“ sutarties
-
EP rezoliucija dėl LRT sukėlė audrą: Vilniuje – kaltinimai valstybės žeminimu, Briuselyje – įspėjimai dėl demokratijos
Tarp Lietuvos stiprybių – savanorystė
Europos Parlamento tyrime apie ES Jaunimo strategijos įgyvendinimą Lietuva išsiskiria kaip šalis, kurioje jaunimo politika yra gana aiškiai institucionalizuota, tačiau susiduria su ryškiais prieinamumo ir įtraukties iššūkiais. Kaip nurodoma, viena stipriausių Lietuvos pusių – sisteminis jaunimo darbo ir savanorystės pripažinimas.
Tyrime pažymima, kad Lietuvoje numatytas jaunimo darbuotojo profesijos įtvirtinimas, o savanorystė turi apčiuopiamą vertę – dalyvavimas nacionalinėse ar „Erasmus+“ / Europos solidarumo korpuso veiklose gali suteikti papildomų balų stojant į aukštąsias mokyklas. Toks konkretus paskatinimas tyrime nėra taip aiškiai išryškintas kitose analizuotose šalyse, pavyzdžiui, Portugalijoje, kur jaunimo darbas vis dar nėra pilnai formalizuotas, arba Bulgarijoje, kur daugiau dėmesio skiriama tarpininkavimo mechanizmams nei profesiniam pripažinimui.
Lietuva taip pat pateikiama kaip gerosios praktikos pavyzdys dirbant su NEET (niekur nedirbančiu ir nesimokančiu) jaunimu – projektas „JUDAM“ parodė aukštą (76 proc.) dalyvių reintegracijos į švietimą ar darbo rinką rodiklį, kai tuo tarpu Bulgarijoje ir Kroatijoje tyrime daugiau akcentuojamas pats NEET mastas ir struktūriniai iššūkiai, o ne tokie aiškiai įvardyti rezultatai.
Atotrūkis tarp miesto ir kaimo
Vis dėlto silpnybių spektras taip pat ryškus. Tyrime pabrėžiama, kad Lietuvoje jaunimo politikos dialogai ir dalyvavimo formatai dažnai pasiekia jau aktyvų, organizuotą jaunimą, o mažiau įtraukti lieka kaimo, socialiai pažeidžiamų ar neorganizuotų grupių atstovai. Tai ypač matyti savanorystės rodikliuose – kaimo jaunimo įsitraukimas beveik dvigubai mažesnis nei miesto. Nors panašūs teritoriniai skirtumai minimi ir Italijoje ar Portugalijoje, Lietuva išsiskiria aiškiai įvardytu miesto–kaimo atotrūkiu.
Be to, Lietuvoje identifikuojamas itin aukštas konkurencingumas „Erasmus+“ finansavime – finansuojama tik dalis paraiškų, o tai, pasak tyrimo, riboja mažiau patyrusių organizacijų galimybes.
Administraciniai ir finansiniai barjerai minimi ir Bulgarijoje ar Kroatijoje, tačiau Lietuvoje akcentuojama dar viena problema – savivaldybių finansavimo fragmentacija, kai skirtingos taisyklės ir ribotos galimybės silpnina organizacijų tvarumą.
Apibendrinant, Lietuva tyrime matoma kaip valstybė su stiprėjančiu jaunimo darbo profesionalizavimu ir realiais paskatinimo mechanizmais, tačiau su struktūriniais įtraukties, regioninio netolygumo ir finansinio prieinamumo iššūkiais, kurie ją artina prie Pietų ir Rytų Europos šalių problematikos, nors tam tikrais institucionalizacijos aspektais ji artimesnė Vokietijos modeliui.
Lietuva tyrime matoma kaip valstybė su stiprėjančiu jaunimo darbo profesionalizavimu ir realiais paskatinimo mechanizmais
Iššūkiai kinta
Už ES jaunimo strategijos pristatymą atsakinga Kultūros ir švietimo komiteto narė, socialistų ir demokratų atstovė Sabrina Repp teigė, jog 2019 m. pradėta strategija turi būti įvertinta ir pritaikyta prie pasikeitusios realybės.
„Po pandemijos ypač aktualios tapo psichikos sveikatos, skaitmenizacijos, socialinių tinklų, pragyvenimo išlaidų ir stabilios ateities klausimai. Todėl reikia lankstesnės sistemos, leidžiančios greičiau reaguoti į kintančius prioritetus“, – teigė ji.
S.Repp taip pat pabrėžė dalyvavimo svarbą – ES lygmeniu dažniausiai projektuose dalyvauja aktyvūs ir patyrę jaunuoliai, tačiau, jos manymu, būtina įtraukti ir vietos bendruomenių, kaimo vietovių jaunimą, kad jų balsas būtų girdimas ir dialogai taptų tvaresni.
„Finansiniu požiūriu jaunimo strategija turi būti siejama ne tik su „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusu, bet ir su kitais fondais, pavyzdžiui, Europos socialiniu fondu, kultūros ir mokslo programomis“, – teigė S. Repp.
Ji paragino stiprinti jaunimo strategijos įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ji taptų realiu pagrindu visoms su jaunimu susijusioms politikoms.
Diskusijoje įvairioms partijoms atstovaujantys europarlamentarai kėlė klausimą, ar strategija turi pakankamai realios galios.
Dėmesys atkreiptas ir į ekonominę realybę. Pavyzdžiui, jaunimo nedarbas Portugalijoje viršija 21 proc., o būsto kainos tampa nepakeliama našta net kvalifikuotiems jaunuoliams. Tarp siūlymų – po 2027 metų strategiją orientuoti į realius struktūrinius pokyčius, o ne vien į programinę paramą. Po pristatymo buvo išsakyta kritika dėl pernelyg didelio dėmesio užimtumui ir mobilumui bei nepakankamo fokuso į psichikos sveikatą ir pragyvenimo išlaidų augimą.
Jaunimo nedarbas Portugalijoje viršija 21 proc., o būsto kainos tampa nepakeliama našta net kvalifikuotiems jaunuoliams.
„Visionary Analytics“ vyresnioji tyrėja Beatričė Leiputė akcentavo poreikį atnaujinti Europos jaunimo tikslus, įtraukiant naujus prioritetus – saugumą, būsto prieinamumą, demokratijos grėsmes, perėjimą iš švietimo į darbo rinką – ir stiprinti ES jaunimo koordinatoriaus vaidmenį. Anot jos, būtina mažinti administracinę naštą bei užtikrinti, kad jaunimui per įvairių programų įgyvendinimą prieinamų „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso fondai turėtų būtų prieinamesni mažoms ir pirmą kartą dalyvaujančioms organizacijoms.
Veikia kaip politinis katalizatorius
Lietuva buvo viena iš šešių išsamiai nagrinėtų šalių. Jaunimo reikalų agentūros vadovas Jonas Liniauskas pabrėžia, kad strategija turi realų poveikį nacionalinei politikai.
„Europos jaunimo strategija veikia kaip politinis ir koordinacinis katalizatorius – ji skatina pokyčius, ypač kai jie sutampa su nacionaliniais prioritetais“, – akcentavo vadovas.
Anot jo, praktiniame lygmenyje svarbiausiais instrumentais išlieka ES programos – tiek „Erasmus+“, tiek Europos solidarumo korpusas – tai reikšminga jaunimo politikos biudžeto dalis Lietuvoje.
J. Liniauskas taip pat akcentuoja platesnę strategijos naudą.
„Jei šios strategijos nebūtų, prarastume daug – nuo gerųjų praktikų ir „know-how“ iki galimybės lygintis su Europa per stebėseną“, – mano Jaunimo reikalų agentūros vadovas.
Jo teigimu, Lietuvoje strategijos kryptys atsispindi jaunimo dalyvavimo stiprinime, dalyvaujamojo biudžeto plėtroje mokyklose, jaunimo dialogo mechanizmuose ir dirbant su mažiau galimybių turinčiais jaunuoliais, kuriems sunkiai sekasi užbaigti mokyklą arba neturinčiais darbo.
ES jaunimo strategija turi aiškų tęstinumą ir politinę reikšmę, tačiau artėjant 2027 metams strategijos akiratyje, anot politikų, turi atsirasti naujų jaunimui aktualių problemų sprendimai. Jaunimo nedarbas, būsto neprieinamumas, psichikos sveikatos krizė, demokratijos iššūkiai ir skaitmeninės erdvės poveikis reikalauja lankstesnės, labiau integruotos sistemos.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
