„Labai gerai žiūriu į tokias iniciatyvas, nes jeigu vienas parlamentas gali pasakyt savo nuomonę, tai man yra keista, kad Lietuvos parlamento noru pasakyti nuomonę piktinasi tie, kuriems EP nuomonės išsakymas atrodo labai rimta demokratijos išraiška, tai aš čia tiesiog nuoseklumo nematau“, – Žinių radijui trečiadienį sakė A.Veryga.
„Žiūriu į tai kaip į normalų parlamentinį debatą. Vienas parlamentas pasakė nuomonę, kitas parlamentas – nacionalinis – turi teisę į tą nuomonę atsakyti kažką“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, EP sausio pabaigoje priėmus rezoliuciją „dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“, Seime registruotas atsakomasis dokumentas dėl nepriimtino EP kišimosi į vidaus reikalus.
Rezoliuciją Seimui teikia „valstiečių“ ir „aušriečių“ frakcijų nariai, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Sinica.
Jie reiškia susirūpinimą, kad EP rezoliucija gali sudaryti nepagrįstą įspūdį apie sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje ir taip sumenkinti šalies reputaciją.
Lietuvos politikai ragina EP susilaikyti nuo kišimosi į teisėkūros ir politinius procesus, priklausančius Seimo kompetencijai.
Pasak rezoliucijos autorių, „Lietuva, išgyvenusi 50 sovietinės okupacijos metų, jautriai reaguoja į viršanacionalinių politinių darinių kišimąsi į jos vidaus reikalus“.
Kaip rašė BNS, sausio pabaigoje EP priėmė rezoliuciją, kuria reiškiamas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, smerkiami bandymai paminti LRT nepriklausomybę ir kritikuojamas sprendimas užšaldyti LRT biudžetą.
Parlamento nariai prašo Europos Komisijos stebėti žiniasklaidos laisvės padėtį Lietuvoje, įvertinti, ar priimtos ir svarstomos LRT įstatymo pataisos neprieštarauja ES žiniasklaidos laisvės aktui bei teisės viršenybei, o nustačius tai, pasinaudoti teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūra.
Rezoliuciją inicijavo Lietuvos opozicinių partijų atstovai.
Tuo metu Lietuvos valdančiosioms partijoms atstovaujantys parlamentarai pasmerkė šią rezoliuciją, teigdami, kad dokumento priėmimas vyko pažeidžiant ES sutartį.
Kreipimąsi pasirašė socdemai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Vilija Blinkevičiūtė, „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Waldemaras Tomaszewskis.
Debatai EP ir rezoliucija inicijuoti, kai praėjusių metų pabaigoje valdantieji Lietuvoje skubos tvarka bandė priimti LRT įstatymo pataisas, lengvinančias nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimą iš pareigų.
Tai pavyko sustabdyti tik Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui patekus į ligoninę.
Šiuo metu Seime dirba LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengtos kelios protesto akcijos, kuriose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Seimas taip pat trejiems metams įšaldė LRT biudžetą, o vėliau transliuotojui numatė skirti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį nei dabar.
