Įtrauks priverstinai?
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje pareiškė skambų teiginį: „Lietuva siūlo priverstinai į kariuomenę įtraukti neįgaliuosius.“
Toliau jis savo teiginį bando pagrįsti dalinai cituodamas saugumo, gynybos ir krizių valdymo eksperto Remigijaus Žilinsko išsakytą argumentą, kad į tarnybą galėtų būti „verbuojami“ autizmo spektro sutrikimų turintys asmenys.
„Pagal tokius pateikiamus projektus, tai pats R.Žilinskas yra protiškai neįgalus, ar jis vykdo globalistų planą, sumažinti Lietuvoje gyventojų skaičių bet kokia kaina, nes neįgalūs yra našta valstybei, todėl tai bus daroma prisidengiant tarnavimu kariuomenėje, iš kurios nei vienas gyvas nebegrįžtų.
Pats idealiausias variantas, tai tokius žilinskus pirmiausiai reikėtų likviduoti kaip genocido vykdytojus (kalba netaisyta – red. past.)“, – savo vertinimą pateikė vyras.
Ne šalies pozicija
Liepos pabaigoje saugumo, gynybos ir krizių valdymo tyrėjas R.Žilinskas pateikė komentarą portalui lrt.lt, kuriame rašoma apie visuotinę gynybą ir potencialą įtraukti įvairius visuomenės narius, taip pat ir neįgaliuosius civilinėse funkcijose ar specializuotuose darbuose.
Verta pastebėti, kad publikacija publikuota skiltyje „Pozicija“. Joje talpinami skirtingų ekspertų ar politikų nuomonių straipsniai. Šie tekstai neatspindi nei portalo, nei tuo labiau Lietuvos kariuomenės ar valstybės pozicijos. Tekstas yra asmeninė autoriaus nuomonė ir neturi nieko bendro su tariamu priverstiniu šaukimu Lietuvoje.
Įžvelgia galimybę
Nuomonės straipsnyje R.Žilinskas aptaria visuotinės gynybos koncepciją ir galimą įgyvendinimą Lietuvoje.
„Nors yra sutariama, kad visuotinė gynyba prasideda nuo žmogaus, prisidėti prie ginkluotos valstybės gynybos (aktyvaus rezervo) ir karinio rengimo tam tikroms specifinėms ir skaitlingoms visuomenės grupėms šiuo metu yra ribotos galimybės. Kalbama apie užsieniečius, nuteistus asmenis ir neįgaliuosius“, – pastebi jis.
Kalbėdamas apie neįgaliuosius ekspertas pažymi, kad šiuolaikiniame karo lauke vis reikšmingesnis vaidmuo atitenka technologijoms, kurios iš esmės keičia karybą.
„Nuotoliu valdomos ar autonominės, dirbtiniu intelektu grįstos, robotizuotos sistemos, elektromagnetinės kovos ir palydovinės žvalgybos priemonės, užtikrina efektyvų priešo aptikimą, naikinimą, ugnies valdymą ar karių apsaugą mūšio lauke.
Neseniai viename Ukrainos kariuomenės atskirosios trečiosios šturmo brigados fronto atsakomybės ruože antžeminiai dronai sugebėjo užimti rusų pozicijas ir paimti į nelaisvę priešo karius“, – nurodo tyrėjas.
R.Žilinsko teigimu, judėjimo apribojimai nėra kliūtis valdyti dronus, kuriems reikia kognityvinių, o ne fizinių gebėjimų. Pavyzdžiui, Ukrainoje nuotolinis valdymas leidžia dirbti saugioje aplinkoje, pritaikant valdymą pagal individualius poreikius.
Jis pastebi, kad tam tikri neįgalumo tipai, kaip autizmo spektro sutrikimai, gali net suteikti pranašumą dėmesingumo, koncentracijos, tikslumo ir greičio reikalaujančiose užduotyse.
R.Žilinskas taip pat neužsimena ir apie jokią priverstinę mobilizaciją, priešingai, nei nurodė internautas.
Jis rašo, kad „išėję mokymus, gavę atitinkamą kvalifikaciją bei išreiškę pageidavimą neįgalieji galėtų jungtis prie šiuo metu egzistuojančių sukarintų ir karinių struktūrų“.
Ekspertas pastebi, kad tam reikėtų pakeisti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.
„Pirmiausia Karo prievolės, Krašto apsaugo organizavimo ir karo tarnybos įstatymus, neįgaliųjų tarnybą grindžiant savanoriškumo ir krašto apsaugos sistemos poreikiais. Reikėtų peržiūrėti tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus ir metodiką, numatant papildomas grupes neįgaliesiems“, – paaiškina jis.
Kokia Lietuvos pozicija?
Lietuvoje negalią turintys asmenys, kuomet nustatomas darbingumo lygis iki 55 proc., ir pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais žmonės, yra atleidžiami nuo karo prievolės.
Nėra jokios patikimos informacijos ar viešų komentarų, kad Lietuvoje oficialiai svarstoma neįgaliuosius priverstinai įtraukti į tarnybą.
Pats R.Žilinskas komentare pastebi, kad teisės aktuose neminimas neįgaliųjų vaidmuo krizės ar karo atveju. Be to, jis pats nesiūlo jų siųsti į karo frontą, kaip gali pasirodyti iš internauto iškreiptų teiginių.
„2023 m. pristatytame Valstybės gynybos plane visi šalies piliečiai buvo suskirstyti į 4 grupes pagal jų vietą karo atveju. Neįgalieji patenka į trečiąją grupę, t.y. tų asmenų, kurie nepriklauso nei ginkluotosioms pajėgoms (GP), nei civiliniam mobilizaciniam personalo rezervui (CMPR).
Kadangi šių žmonių funkcija mažiausiai apibrėžta, a priori jie geriausiu atveju galėtų būti skiriami atlikti pagalbinius-būtinuosius darbus su jų sutikimu. Kitaip tariant, neįgaliųjų vaidmuo žvalgybos, kovinės paramos ar kovinio aprūpinimo funkcijų kontekste šiuo metu nenumatytas“, – pastebi tyrėjas.
Visgi R.Žilinskas mato didelį potencialą įtraukti negalią turinčius asmenys į su gynyba susijusias veiklas.
„Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 100 000 darbingo amžius žmonių su negalia, iš kurių dirba tik trečdalis. Net atmetus asmenis su proto ar psichikos negalia, tokių žmonių skaičius galimai viršija Lietuvos krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių karių skaičių.
Tai milžiniškas potencialas, kuris galėtų būti puikiai išnaudotas nacionalinės gynybos kontekste, pvz., dronų operatorių, dronų remontininkų mechanikų ar net žvalgybos duomenų analizės srityje“, – rašo R.Žilinskas.
Pasak jo, „asmenų su negalia įtraukimas į visuotinę gynybą per bepiločių sistemų (dronų) valdymo ir surinkimo mokymus galėtų tapti puikia iniciatyva, leidžiančia jiems tapti pilnaverčiais pilietinės gynybos dalyviais“.
Ką rodo praktika?
R.Žilinskas pastebi, kad yra ne vienas neįgaliųjų integracijos į saugumo ir gynybos sistemą pavyzdys. Vienas žinomiausių – „Roim Rachok“ ir „Tikadmu“ programos, skirtos autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų integracijai į Izraelio kariuomenę (IDF), o vėliau ir į darbo rinką civiliniame gyvenime.
„Kai 2021 m. IDF karinis vienetas susidūrė su iššūkiais šifruojant palydovinės žvalgybos vaizdus, buvo pradėti samdyti asmenys su autizmu, kurie puikiai susidorojo su užduotimi. Kiekvienais metais pašaukiama iki 500 autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų, kurie tarnauja visose IDF karinėse pajėgose“, – teigė ekspertas.
Izraelio patirtis parodė, kad neįgaliųjų integracija į gynybą yra naudinga ir gynybos pajėgoms, ir jiems patiems. Specializuotos programos vykdomos ir tokiose šalyse, kaip Ukraina, JAV, Prancūzija, Indija. Jos skirtos neįgalių asmenų ir veteranų dronų pilotavimo ir surinkimo mokymams bei integracijai į darbo rinką.
„Roim Rachok“ programa skirta rengti suaugusius autizmo spektro asmenis profesijoms, kurios reikalingos IDF ir darbo rinkoje.
Pirmus kelis mėnesius mokymai vyksta civilinėje aplinkoje, kitus 3-4 mėn. jie laikinai paskiriami į IDF vienetą, kur dirba kaip civiliai ir įgyja patirties. Po bandomojo laikotarpio jie gali prisijungti prie IDF savanoriškai. Tarnybos metu jie įgauna profesinės patirties ir prisideda prie IDF.
Ši programa pradėjo veikti dar 2013 m. Pirmas mokymo kursas buvo skirtas oro ir palydovinės fotografijos analizavimui. Nuo to laiko programa išplėsta ir apima mokymus kitose profesijose, reikalingose IDF ir civilinėje darbo rinkoje, tokiose kaip programinės įrangos kokybės užtikrinimas, informacijos rūšiavimas ir elektrooptikos technika.
-
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms pradėjo vadovauti Nerijus Stankevičius
-
NSGK vadovas: neaišku, kaip braziliški orlaiviai atitinka šalies apginamumo ir atgrasymo planus
-
Kazlų Rūdoje iki 2030 metų iškils stovyklavietės, logistinės aikštelės kariuomenei
-
Tarnybą pradeda naujoji NATO daugianacionalinės kovinės grupės rotacija
Programa remiasi idėja, kad autizmo spektro žmonės yra labai orientuoti į vizualinę informaciją, dauguma jų yra kantrūs ir geba susikoncentruoti į detales, kurių reikalauja ši veikla.
15min verdiktas: melas. Niekas Lietuvoje nei šiuo metu, nei ateityje neplanuoja priverstinai įtraukti neįgaliųjų žmonių į kariuomenę. R.Žilinskas savo nuomonės straipsnyje atskleidžia, kokios yra galimybės neįgaliesiems įsitraukti į šalies gynybą, tačiau jis nemini, kad tokie piliečiai būtų siunčiami į frontą. Visgi, jo teigimu, jie yra pajėgūs prisidėti prie gynybos, ką rodo kitų šalių praktika.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
