Dabar populiaru
Publikuota: 2016 spalio 9d. 20:26 , Atnaujinta: 2016 spalio 11d. 08:56

Daugiamandatėje apygardoje nugalėjo konservatoriai, „valstiečiai“ liko antri

Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskas ir Saulius Skvernelis
15min nuotr. / Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskas ir Saulius Skvernelis

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateikiami duomenys rodo, kad Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, ilgą laiką beveik balsas į balsą kovoję su „valstiečiais“, kurie vienu metu net ir pirmavo. Pusę Seimo narių mandatų pasidalijo iš viso šešios partijos, rodo pirminiai visų apylinkių duomenys.

Šiuose Seimo rinkimuose dalyvavo 50,56 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbti duomenys.

VISĄ INFORMACIJĄ APIE RINKIMUS RASITE ČIA

08.55 val. Vėlų pirmadienio vakarą VRK paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus iš visų 1996 apylinkių, tačiau antradienio rytą VRK sistemoje paskelbta atnaujinta informacija – rezultatai iš 1995 apylinkių. Vienos apylinkės – Vilkaviškio – duomenys dar nepateikiami.

Pagal naujausią informaciją, konservatorius palaikė 21,66 proc. (20 mandatų), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – 21,54 proc. (19 mandatų), socialdemokratus – 14,43 (13 mandatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį – 9,04 proc. (8 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 5,49 proc. (5 mandatai), „tvarkiečius“ – 5,33 proc. (5 mandatai) rinkėjų.

23.13 val. Likus mažiau nei valandai iki vidurnakčio pagaliau paskelbti rezultatai iš visų 1996 apylinkių. Daugiamandatėje apygardoje laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, gavę 275 365 balsus (20 mandatų). Antri – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, gavusi 273 924 (19 mandatų). Skirtumas tarp partijų palaikymo – vos 1441 rinkėjo balsas.

Skirtumas tarp partijų – vos 1441 rinkėjo balsas.

Treti – Lietuvos socialdemokratų partija su 183 479 balsais (13 mandatų). Ketvirti – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, gavęs 114 869 (8 mandatai). Toliau – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 69 796 (5 mandatai) ir „Tvarka ir teisingumas“ su 67 794 (5 mandatai).​

Daugiausia – apie 200 tūkst. – rinkėjų prarado dabartinei valdančiajai koalicijai priklausanti Darbo partija. Ji neperkopė būtinos 5 proc. ribos.

Šie rinkimai TS-LKD buvo sėkmingesni nei prieš ketverius metus. Jie gavo maždaug 70 tūkst. balsų daugiau. Socdemai per ketverius metus neteko beveik 69 tūkst. rinkėjų pasitikėjimo.

Nors buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis šiemet pateko į politinės korupcijos skandalą, jam pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo, liberalai, palyginti su 2012 metais, prarado vos per 3 tūkst. balsų.

Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, nors giriasi, kad sustiprino savo pozicijas, iš tiesų daugiamandatėje apygardoje neteko apie 10 tūkst. balsų, palyginti su buvusiais rinkimais.

Kiek daugiau nei 30 tūkst. balsų prarado partija „Tvarka ir teisingumas“.

Pirminiai balsavimo rezultatai baigti skelbti pirmadienį po 23 valandos, tai yra praėjus daugiau nei parai po rinkimų apylinkių uždarymo.

Pirminiai balsavimo rezultatai baigti skelbti pirmadienį po 23 valandos, tai yra praėjus daugiau nei parai po rinkimų apylinkių uždarymo. Ilgiausiai užtruko rezultatų pateikimas iš Sporto ir Tuskulėnų apylinkių Žirmūnų apygardoje bei Volungės apylinkės Alytuje.

22.30 val. Vėlai vakare paskelbti dar dviejų apylinkių balsavimo rezultatai. Suskaičiavus 1993-ių apylinkių iš 1996-ių balsus, konservatoriai dar kiek padidino savo atotrūkį nuo „valstiečių“. TS-LKD daugiamandatėje apygardoje gavo 274 196, LVŽS – 273 184 balsus. Partijas skiria jau keturženklis skaičius – 1012 balsų.

Praėjus daugiau nei parai po rinkimų pabaigos VRK vis dar nepaskelbti trijų apylinkių rezultatai.

18.18 val. Pasirodė duomenys iš dar dviejų apylinkių – vis dar trūksta iš penkių. 18 val. duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai didina savo pranašumą prieš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą iki 692 rinkėjų balsų. TS-LKD pirmauja su 273 587 balsais, LVŽS gavo 272 895 rinkėjų balsus.

16.12 val. Trūksta duomenų iš septynių apylinkių ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai vėl išsiveržė į priekį 194 balsų skirtumu. 16 val. duomenimis, TS-LKD surinko 272 881, o LVŽS – 272687 balsus.

15.19 val. Kuo mažiau lieka savo balsų nesuskaičiavusių rinkimų apylinkių, tuo procesas tampa lėtesnis. VRK tinklalapyje vrk.lt, kur skelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, kartais balsus suskaičiavusių apylinkių skaičius padidėja, kartais net sumažėja ir skaičiavimas tarsi prasideda iš naujo.

Paskelbus rezultatus iš 1985 apylinkių, priekyje „valstiečiai“ su 272 057 balsais. Konservatoriai atsilieka 97 balsais. Trūksta duomenų iš 11 apylinkių.

13.21 val. Panašu, kad iki pat balsų skaičiavimo pabaigos nebus aišku, kas laimėjo daugiamandatėje apygardoje. Suskaičiavus duomenis iš 1983 apylinkių, „valstiečiai“ vėl išsiveržė į priekį su 271 758 balsais. Konservatoriai nuo jų atsilieka 25 balsais.

12.59 val. VRK vis dar deda į bendrą balsų katilą paskutinių apylinkių rezultatus. Suskaičiavus balsus iš 1982 apylinkių, konservatoriai 23 balsais aplenkė „valstiečius“ ir išsiveržė į pirmą vietą. Liko nesuskaičiuoti 14 apylinkių balsai.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 21,62 proc. (20 mandatų), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 21,62 proc. (19 mandatų) , Lietuvos socialdemokratų partija – 14,44 proc. (13 mandatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 9,00 proc. (8 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5,47 proc. (5 mandatai), partija Tvarka ir teisingumas – 5,34 proc. (5 mandatai).

11.31 val. VRK paskelbus duomenis iš 1977 apylinkių, „valstiečiai“ išlaiko 943 balsų persvarą prieš antroje vietoje esančius konservatorius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 21,66 proc. (20 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 21,57 proc. (19 mandatų), Lietuvos socialdemokratų partija – 14,45 proc. (13 mandatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 8,98 proc. (8 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5,45 proc. (5 mandatai), partija Tvarka ir teisingumas – 5,35 proc. (5 mandatai).

10.54 val. Suskaičiavus balsus iš 1971 apylinkės išlieka nedidelis atotrūkis tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – 1 445 balsai. Liko suskaičiuoti rezultatus 25 apylinkėse.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 21,66 proc. (20 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 21,55 proc. (19 mandatų), Lietuvos socialdemokratų partija – 14,14 proc. (13 mandatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 8,99 proc. (8 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5,46 proc. (5 mandatai), partija Tvarka ir teisingumas – 5,36 proc. (5 mandatai).

Prarasti rinkėjų balsai
Prarasti rinkėjų balsai

9.42 val. Suskaičiavus balsus iš 1960 apylinkių atotrūkis tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vėl išaugo iki 2 216 balsų. Liko suskaičiuoti rezultatus 36 apylinkėse.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 21,69 proc. (20 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 21,51 proc. (19 mandatų), Lietuvos socialdemokratų partija – 14,45 proc. (13 mandatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 8,97 proc. (8 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5,47 proc. (5 mandatai), partija Tvarka ir teisingumas – 5,37 proc. (5 mandatai).

8.48 val. Suskaičiavus balsus iš 1954 apylinkių atotrūkis tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sumažėjo iki 2 076 balsų. Liko suskaičiuoti rezultatus 42 apylinkėse.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 21,67 proc. (20 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 21,50 proc. (19 mandatų), Lietuvos socialdemokratų partija – 14,46 proc. (13 mandatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 8,98 proc. (8 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5,47 proc. (5 mandatai), partija Tvarka ir teisingumas – 5,37 proc. (5 mandatai).

2012 ir 2016 metų rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatų palyginimas
2012 ir 2016 metų rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatų palyginimas

8.20 val. Suskaičiavus balsus iš 1949 apylinkių atotrūkis tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sumažėjo iki 2 210 balsų. Partijų rikiuotė nesikeičia.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 21,68 proc. (20 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 21,50 proc. (19 mandatų), Lietuvos socialdemokratų partija – 14,48 proc. (13 mandatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 8,95 proc. (8 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5,49 proc. (5 mandatai), partija Tvarka ir teisingumas – 5,36 proc. (5 mandatai).

7.13 val. Suskaičiavus balsus iš 1932 apylinkių Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga aplenkė partiją Tvarka ir teisingumas ir pakilo iš šeštosios vietos į penktąją.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 21,76 proc. (20 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 21,40 proc. (19 mandatų), Lietuvos socialdemokratų partija – 14,51 proc. (13 mandatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 8,89 proc. (8 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5,46 proc. (5 mandatai), partija Tvarka ir teisingumas – 5,41 proc. (5 mandatai).

6.38 val. VRK pateikus duomenis iš 1900 apylinkių, tendencijos išlieka panašios: gerėja konservatorių ir liberalų situacija, mažėja LŽVS, socialdemokratų bei „tvarkiečių“ palaikymas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 21,91 proc. (20 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 21,32 proc. (19 mandatų), Lietuvos socialdemokratų partija 14,56 proc. (13 mandatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 8,84 proc. (8 mandatai), partija Tvarka ir teisingumas 5,41 proc. (5 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 5,38 proc. (5 mandatai).

05.41 val. Suskaičiavus 1863 apylinkių duomenis situacija beveik nekinta: daugiausia mandatų kol kas iškovojo LŽVS, konservatoriai juos sparčiai vejasi. Treti socialdemokratai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 22,07 (20 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 21,02 (19 mandatų), Lietuvos socialdemokratų partija 14,58 (13 mandatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 8,66 (8 mandatai), partija Tvarka ir teisingumas 5,52 (5 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 5,52 (5 mandatai).

N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijai iki patekimo į Seimą trūksta vis dar trūksta 0,88 proc. balsų.

04.43 val. Suskaičiavus 1811 apylinkių iš 1996 duomenis situacija kinta nežymiai: LŽVS gauti balsai toliau mažėja, konservatoriai juos vejasi. Taip pat palaipsniui didėja Liberalų sąjūdžio balsų skaičius, o socialdemokratų, „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – mažėja. Nors visų partijų mandatų skaičius nekinta.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 22,26 (20 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 20,70 (19 mandatų), Lietuvos socialdemokratų partija 14,64 (13 mandatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 8,53 (8 mandatai), partija Tvarka ir teisingumas 5,62 (5 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 5,56 (5 mandatai).

Darbo partija yra surinkusi 4,93 proc. balsų ir jai trūksta 0,7 proc. iki patekimo į Seimą. N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijai iki patekimo į Seimą trūksta 0,88 proc. balsų.

04.16 val. Remiantis 1769 apylinkių duomenimis, Darbo partija nepatenka į Seimą. Tai leido LŽVS, konservatoriams ir Liberalų sąjūdžiui padidinti savo turimą mandatų skaičių. Palaipsniui mažėja ir „tvarkiečių“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos surinktas balsų procentas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 22,32 (20 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 20,59 (19 mandatų), Lietuvos socialdemokratų partija 14,66 (13 mandatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 8,45 (8 mandatai), partija Tvarka ir teisingumas 5,67 (5 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 5,61 (5 mandatai).

Antikorupcinės N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos surinkti balsai kinta nežymiai – jiems vis dar trūksta 0,89 proc. iki patekimo į Seimą .

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Valentinas Mazuronis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Valentinas Mazuronis

03.44 val. Suskaičiavus balsus iš 1713 apylinkių vis dar pirmauja LŽVS, tačiau konservatorių partija mažina atotrūkį ir tuo pačiu vis labiau tolsta nuo socialdemokratų. Visai kitokiomis nuotaikomis rezultatus pasitinka Darbo partija – jie tik per žingsnį patenka į Seimą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 22,60 (19 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 20,24 (17 mandatų), Lietuvos socialdemokratų partija 14,75 (13 mandatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 8,28 (7 mandatai), partija Tvarka ir teisingumas 5,78 (5 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 5,57 (5 mandatai), Darbo partija 5,05 (4 mandatai).

Antikorupcinei N.Puteikio ir K. Krivicko koalicijai iki patekimo į Seimą trūksta 0,87 proc. balsų.

02.52 val. Suskaičiavus balsus iš 1647 apylinkių, daugiausiai balsų gavusių partijų trejetas nesikeičia – tačiau LVŽS kiek krito, o konservatoriai išaugo. Kaip ir buvo prgnozuota, didmiesčiuose stipresnės konservatorių ir liberalų pozicijos. Tuo tarpu Darbo partija krenta žemyn.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 22,84 (19 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 19,58 (17 mandatų), Lietuvos socialdemokratų partija 14,90 (13 mandatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 8,04 (7 mandatai), partija Tvarka ir teisingumas 6,00 (5 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 5,80 (5 mandatai), Darbo partija 5,15 (4 mandatai).

Iš kitų partijų arčiausiai patekimo į Seimą yra Antikorupcinė N.Puteikio ir K. Krivicko koalicija, tačiau jai trūksta dar 0,83 proc. balsų.

1.53 val. Už LVŽS – ir didmiesčiai

Nors konservatorių lyderiai sakė, kad situacija gali kažkiek pasikeisti pradėjus eiti informacijai iš didmiesčių, panašu, kad aplenkti LVŽS bus sunku. Pirmieji duomenys iš Vilniaus rodo, kad LVŽS pirmauja daugelyje apylinkių.

1.26 val. Liberalai aplenkė „darbiečius“ ir „tvarkiečius“

Suskaičiavus balsus iš 1352 apylinkių, situacija viršuje iš esmės nesikeičia. Tiesa, matyti, kad Liberalų sąjūdis aplenkė Darbo partiją, partiją Tvarka ir teisingumas ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Atkeliavus duomenims iš didžiųjų miestų, ši tendencija, greičiausiai, dar labiau išryškės.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 23,98 (20 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 17,84 (15 mandatų), Lietuvos socialdemokratų partija 15,32 (13 mandatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 7,20 (6 mandatai), partija Tvarka ir teisingumas 6,50 (6 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 6,12 (5 mandatai), Darbo partija 5,75 (5 mandatai).

Iš kitų partijų arčiausiai patekimo į Seimą yra Antikorupcinė N.Puteikio ir K. Krivicko koalicija, tačiau jai trūksta dar 1,04 proc. balsų. Tiesa, vilčių jiems teikia, kad dar nėra duomenų iš Klaipėdos, kur, prognozuojama, jie gaus nemažai balsų.

00.14 val. Suskaičiavus duomenis iš 1007 apylinkių, aiškėja, kad konservatoriai iš antrosios vietos išstūmė socialdemokratus. Rezultatai tokie: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 25,22 (21 mandatas), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 16,08 (14 mandatų), Lietuvos socialdemokratų partija 15,53 (13 mandatų), partija Tvarka ir teisingumas 7,41 (6 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 6,98 (6 mandatai), Darbo partija 6,32 (5 mandatai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 6,24 (5 mandatai).

23.57 val. Suskaičiavus duomenis iš 891 apylinkės, rezultatai yra tokie: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 25,86 (21 mandatas), Lietuvos socialdemokratų partija 15,44 (13 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 15,01 (12 mandatų), partija Tvarka ir teisingumas 7,80 (7 mandatai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 7,52 (6 mandatai), Darbo partija 6,72 (6 mandatai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 5,86 (5 mandatai).

23.45 val. Konservatorių štabe pergalės nuotaikos pamažu užleidžia vietą nerimui. Plaukiant pirmiems skaičiams, pastebima vis daugiau ženklų, kad pergalę rinkimuose švęs LVŽS. Be to, daugelyje vienmandačių apygardų konservatoriams gali tekti rungtis su LVŽS kandidatais antrame ture. Keli 15min kalbinti konservatoriai neoficialiai prasitarė, kad tokia akistata TS-LKD būtų itin neparanki.

Neoficialiais duomenimis, Plungėje užtikrintai LVŽS. Antri čia socdemokratai, treti konservatoriai, Liberalų sąjūdis – ketvirti.

23.35 val. Z.Vaigauskas pagaliau paskelbė pirmuosius oficialius duomenis. Jis teigia, kad, suskaičiavus duomenis iš 673 apylinkių, 22 mandatai atitektų LVŽS, Lietuvos socialdemokratų partija gautų 13 mandatų, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 12, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 7, Darbo partija – 6, Lietuvos lenkų rinkimų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 6, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 4. Kitos partijos, šiais duomenimis, į Seimą nepatektų. Arčiausiai patekimo yra Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija.

22 mandatai atitektų LVŽS, Lietuvos socialdemokratų partija gautų 13 mandatų, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 12.

23.28 val. Vienas iš socialdemokratų lyderių Gediminas Kirkilas pripažino, kad jų partija pralaimi kai kuriose apygardose, kuriose tradiciškai būdavo pirma – tarkime, Marijampolėje. Čia jie pralaimi LVŽS.

23.19 val. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis LRT eteryje sako, kad turimi duomenys iš didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – rodo, jog jo vadovaujama partija čia atrodo labai stipriai.

23.12 val. LVŽS pirmauja ir didžiuosiuose miestuose

Partijas pradeda pasiekti pirmi neoficialūs skaičiai iš didžiųjų miestų vienmandačių apygardų. Neoficialiais duomenimis, kol kas neblogus rezultatus didžiuosiuose miestuose demonstruoja LVŽS. Tikimasi, kad kai kuriose Vilniaus apygardose antrame ture bus būtent LVŽS kandidatai, ankstesniuose rinkimuose čia nedemonstravę gerų rezultatų.

Konservatoriai rinkimų štabe tik ką paskelbė, kad G.Landsbergis „įtikinamai laimi“ visose Centro-Žaliakalnio apygardos apylinkėse. Vilniuje, konservatorių duomenimis, jų kandidatai pirmauja poroje apygardų.

23.10 val. S.Skvernelis: valstiečiai pirmauja Kaune

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) sąrašo lyderis Saulius Skvernelis sekmadienio vakarą pranešė turintis informacijos, kad partija pirmauja Kaune daugiamandatėje apygardoje.

Anot jo, Karoliniškių apygardoje jis ir konservatorių narys Kęstutis Masiulis kol kas pirmauja vienmandatėje, o Vilkaviškio apygardoje LŽVS atstovas Kęstutis Smirnovas pirmauja prieš socialdemokratą premjerą Algirdą Butkevičių.

Kaunas žaliuoja. Ar stipriai, ar silpnai matysime, bet signalas geras, kad antras pagal dydį miestas.

„Kaunas žaliuoja. Ar stipriai, ar silpnai matysime, bet signalas geras, kad antras pagal dydį miestas“, – žurnalistams rinkimų štabe teigė S.Skvernelis, informaciją gavęs telefonu iš partijos rinkimų stebėtojų.

Jis tikino pats kartu su K.Masiuliu patenkantis į antrąjį turą Karoliniškių apygardoje.

„Karoliniškėse kol kas, panašu, kad du lyderiai yra – tai aš ir K.Masiulis“, – sakė S.Skvernelis.

Jis taip tikino, kad K.Smirnovas kol kas pirmauja Vilkaviškio apygardoje.

„Kiek girdėjome, Vilkaviškio poroje apylinkių mūsų kandidatas pirmauja“, – teigė LŽVS lyderis.

23.04 val. Konservatorių atstovė Irena Degutienė LRT eteryje patvirtino, kad daugelyje rajonų laimi valstiečiai ir žalieji. Tačiau ji teigė, kad, pavyzdžiui, Lazdijų rajone konservatoriai nuo valstiečių-žaliųjų atsilieka 10 proc. Kai kuriuose rajonuose laimi konservatoriai, valstiečiai-žalieji atsilieka. I.Degutienė mano, kad situacija pasikeis atkeliavus informacijai iš didžiųjų miestų.

22.50 val. S.Skvernelio žiniomis, valstiečiai ir žalieji pirmauja Kaune daugiamandatėje apygardoje, partijos vienmandatininkai pirmauja Vilkaviškyje, Vilniaus Karoliniškių keliose apylinkėse.

22.42 val. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos štabą pasiekė informacija iš stebėtojų Raseinių rajone. Jie pranešė, kad daugiamandatėje apygardoje visose apylinkėse valstiečiai-žalieji pirmauja. Kitose kaimiškose apylinkėse partijos stebėtojai praneša 20-30 proc. laimėjimą.

22.38 val. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

15min gautais neoficialiais duomenimis, suskaičiuoti 95 tūkst. balsų (daugiausia iš kaimiškų apylinkių). Šiais duomenimis, pirmauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 25 tūkst. balsų. Antri socialdemokratai su 14 tūkst., treti konservatoriai su 13 tūkst. balsų.

22.33 val. VRK iki šiol nepateikia jokių rinkimų rezultatų. Tiesa, televizijos laidose dalyvaujantys bent keli partijų atstovai, o taip pat LRT rinkimams skirtos laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis teigia, kad mažesnėse apylinkėse pirmauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Iš didesnių miestų kol kas nėra jokių net neoficialių duomenų.

21.04 val. Aktyviausi – Verkių rinkėjai

Šiemet aktyviausi buvo Verkių (58,21 proc.), Centro-Žaliakalnio (57,49 proc.), Antakalnio (57,19 proc.), Nemenčinės (57,08 proc.), Raseinių-Kėdainių (56,11 proc.) apygardų rinkėjai, pasyviausi – Marių (40,12 proc.), Visagino-Zarasų (40,36 proc.), Panerių (41,63 proc.), Naujosios Vilnios (42,91 proc.), Trakų-Vievio (43,2 proc.) apygardų rinkėjai.

Seimo rinkimų rezultatai
Seimo rinkimų rezultatai

Galutinis aktyvumas per praėjusius rinkimus siekė 52,93 procento, o iš šių rinkėjų iš anksto buvo balsavę 5,35 proc. rinkėjų.

Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovo Zenono Vaigausko, galutinis aktyvumas dar gali labai nedaug keistis sulaukus užsienio balsų.

„Kadangi jų nėra labai didelis skaičius, gali šiek tiek padidint (aktyvumą), bet labai nedaug, bet bus ne procentai, o procento dalys“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė Z.Vaigauskas.

Pusė žmonių nebalsuoja

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius portalui Lrt.lt, paklaustas apie žemą aktyvumą, sakė, kad reikia konstatuoti faktą, jog pusė rinkėjų tiesiog neateina į rinkimus, ir tiek.

Išankstinis balsavimas – blogas indikatorius nustatyti bendrą rinkėjų aktyvumą

„Išankstinis balsavimas – blogas indikatorius nustatyti bendrą rinkėjų aktyvumą, nes, pavyzdžiui, 2004 m. išankstiniame balsavime balsavo 7,6 proc. visų rinkėjų, o bendras aktyvumas buvo vienas mažiausių per pastaruosius ketverius rinkimus – 46 proc. Praėjusiuose rinkimuose išankstinio balsavimo aktyvumas buvo mažesnis, bet bendras aktyvumas siekė beveik 53 proc. Taigi pagal išankstinį balsavimą tikrai negalime spręsti [koks bus bendras aktyvumas]“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Krupavičius.

A. Krupavičiaus teigimu, oras šiuose rinkimuose turėjo šiokį tokį poveikį: „Po pietų, apie 15-16 val., rinkėjų srautas mažėjo. Matyt, dalis rinkėjų laukė, kol pasibaigs lietus ir galės nueiti balsuoti. Tačiau, orams negerėjant, ėjo po pietų.“

Politologai: aktyvumas šiuose Seimo rinkimuose – be didelių netikėtumų

Apie 50 procentų siekęs rinkėjų aktyvumas šiuose Seimo rinkimuose buvo gana įprastas ir nepateikė didesnių netikėtumų, sako BNS kalbinti politologai.

„Rinkėjų aktyvumo požiūriu – tikrai ne (išskirtiniai): maždaug 2008, 2012 metų lygis yra pagal aktyvumą. Nuo 2008 metų nusistovėjo aktyvesni rajonai ir mažiau aktyvūs ir dabar viskas klostosi panašiai“, – BNS sakė Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto mokslininkas Vaidas Morkevičius.

Politologų vertinimu, šie rinkimai buvo mažiau įtempti, o rinkėjams galėjo pasirodyti ir mažiau reikšmingi nei praėjusieji.

„Nebuvo požymių, kad visoje Lietuvoje tas aktyvumas turėtų būti didesnis. Iš esmės buvo tokios labai stiprios akcijos, orientuotos į jaunimą ir per socialinius tinklus, ir per kitas priemones. ir tos akcijos kažkiek suveikė, bet imant visos Lietuvos matu, tai šie rinkimai nebuvo tokie įtempti ir daugelis žmonių šiek tiek dvejojo iki paskutinės akimirkos, už ką balsuoti“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Ainė Ramonaitė.

Pasak jos, dalis rinkėjų balsuoti galėjo neateiti nusivylę anksčiau savo rinktomis partijomis, kitai daliai pritrūko naujų pasirinkimų.

Šiemet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo tokia kaip ir naujiena, bet jie taip seniai pradėjo rinkimų kampaniją, kad galiausiai ji tapo nebe naujiena.

„Šiemet trūko ir kažkokios naujienos kaip ankstesniuose rinkimuose. Turėdavome kokių nors naujų partijų, kurios pritraukdavo didesnį dėmesį. Šiemet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo tokia kaip ir naujiena, bet jie taip seniai pradėjo rinkimų kampaniją, kad galiausiai ji tapo nebe naujiena“, – svarstė politologė.

Pasak VU TSPMI politologo Mažvydo Jastramskio, 2012 metų rinkimai piliečiams galėjo pasirodyti reikšmingesni, nes vyko po krizės, be to, drauge su jais vyko ir referendumas.

„Gali būti, kad praėjusiais rinkimais buvo šiek tiek daugiau žmonių dėl to, kad tada rinkimai atrodė daugiau sprendžiantys, buvo iš karto po krizės ir dalis galbūt norėjo labai išbalsuoti tą krizinę Vyriausybę, todėl daugiau žmonių atėjo, plius buvo referendumas. Šie rinkimai šiek tiek ramesni – nėra sudarytas toks įspūdis ir daugeliui žmonių neatrodo, kad tai tokie svarbūs rinkimai“, – sakė jis.

Aktyvumas naudingiausias TS-LKD

Politologų vertinimu, vangus rinkėjų balsavimas naudingiausias yra Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS–LKD). Pasak A.Ramonaitės, šiai partijai greičiausiai atiteko ir šiemet aktyviau balsavusio jaunimo, nusivylusio Liberalų sąjūdžiu po pastarojo korupcijos skandalo, balsai.

„Liberalų skandalas daugelį žmonių, kurie jau tarsi buvo apsisprendę, pastatė į gana keblią situaciją. Man ypač įdomus buvo klausimas, ką darys jaunimas, kuris tarsi buvo nusiteikęs balsuoti už šią partiją, nors galiausiai atrodo, kad dalį tų rinkėjų visai sėkmingai pavyko pritraukti ir Tėvynės sąjungai“, – sakė politologė.

Jos pastebėjimu, menkesnis aktyvumas nenaudingiausias yra Darbo partijai, nes jos rinkėjai, tyrimų duomenimis, būna pasyviausi.

Nors šiemet aktyvesni buvo iš anksto balsavę rinkėjai, tarp kurių nemažą dalį sudarė jaunimas, A.Ramonaitė atkreipė dėmesį, kad į šią kategoriją taip pat patenka ir namuose balsavę rinkėjai, kuriuos dažniausiai sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Be to, būtent šiems rinkėjams balsuojant yra galimybė daryti didesnį spaudimą.

M.Jastramskis atkreipė dėmesį, kad nors galime kalbėti apie aktyvesnį jaunimą, ši rinkėjų dalis dar nesudarys ženklios rinkėjų dalies, nes anksčiau jų aktyvumas buvo „tragiškai žemas“. Jo vertinimu, šiek tiek gausesnis jaunų žmonių balsavimas gali būti palankus ir Liberalų sąjūdžiui: „galbūt tam tikroms partijoms tai iš tikrųjų reikš, ar bus jie Seime, ar ne. Aš šioje vietoje kalbu apie liberalus – jei iš tikrųjų kažkiek daugiau jaunimo atėjo, tai gali reikšti, kad jie išsigelbėja“.

„Sakyti, kad jaunimas labai dalyvavo galėsime tik tada, kai bus rezultatai, nes dabar sunku pasakyti – pagal tai, kas matosi aktyvume, niekuo jis labai daug nesiskiria, koks jis buvo ankstesniuose rinkimuose – žemėlapis beveik toks pats“, – pastebėjo V.Morkevičius.

Sekmadienį Seimo rinkimuose sekmadienį apylinkėse balsavo 43,21 proc. rinkėjų, o su 6,68 proc. balsavusiais iš anksto, specialiuose paštuose bei namuose tai sudaro 49,9 proc. visų rinkėjų.

Galutinis aktyvumas per praėjusius rinkimus siekė 52,93 procento.

Rinkėjų sąrašuose šiemet įrašyti pustrečio milijono rinkėjų.

Į vieną vietą – dešimt politikų

Lietuvoje sekmadienį nuo 7 iki 20 val. vyko balsavimas Seimo rinkimuose. Į parlamentą kandidatuoja per 1400 politikų, dešimt į vieną vietą. Dvylika partijų savarankiškai dalyvauja rinkimuose, o keturios yra sudariusios dvi koalicijas.

Peržiūrėti turinį naujame langeRinkimų aktyvumas

Rinkėjų sąrašuose šiemet įrašyti 2 mln. 504 tūkst. 267 rinkėjai, maždaug 75 tūkst. mažiau nei per 2012 metų rinkimus.

Peržiūrėti turinį naujame langeRinkimų rezultatai

Seimą sudaro 141 Seimo narys. Tautos atstovai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose. Daugiamandatėje apygardoje iš partijų ir koalicinių sąrašų renkami 70 Seimo narių, o vienmandatėse apygardose, kur žmonės balsuoja už konkretų kandidatą – 71.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min