Nuo sausio 1 d. Lietuvoje oficialiai uždraustos dvi pagrindinės paprastosios musmirės (Amanita muscaria) veikliosios medžiagos – iboteninė rūgštis ir muscimolis.
Šios medžiagos įtrauktos į pirmąjį Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Tai reiškia, kad jų laikymas, vartojimas ir platinimas dabar yra neteisėti, išskyrus atvejus, kai jos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje.
Nuo šiol už musmirių (lot. Amanita muscaria) rinkimą bus baudžiama kone taip pat kaip už heroiną (Iboteninė rūgštis ir muscimolis įtraukti į tą patį narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą kaip ir heroinas bei kokainas).
Asmenys, turintys ar savo reikmėms naudojantys minėtas medžiagas, bus baudžiami už narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti pagal (pagal BK 259 str.). Už ką grės bauda, areštas arba laisvės atėmimas.
Jei musmirės būtų renkamos norint jas parduoti ar kitaip platinti, priklausomai nuo surinkto kiekio, gyventojams gali grėsti laisvės atėmimas iki 15 metų.
Socialiniuose tinkluose – klausimų banga
Interneto vartotojams kyla klausimų, ar grybaujant netyčia į pintinę įsidėjus šį grybą jau grėstų baudžiamoji atsakomybė.
Neaiškumų kyla ir vyresnės kartos atstovams, kurie namuose turi pasigaminę liaudies medicinos preparatų – tepalų ar užpiltinių.
Atsiranda ir keistokų klausimų, pavyzdžiui, ką daryti nuosavybės teise priklausančiame žemės ar miško sklype atradus musmirių – pulti jas naikinti, skambinti policijai ar nesiimti jokių veiksmų?
Draudžia ne grybus, bet psichotropines medžiagas
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Narkotikų ir jų prekursorių kontrolės skyriaus vedėja Rima Mačiūnienė, 15min komentuodama situaciją, aiškino, kad šis draudimas brendo jau kelerius metus. Dėl padaugėjusių apsinuodijimo raudonosiomis musmirėmis ar jų veikliosiomis medžiagomis atvejų įspėjo ir toksikologai.
„Noriu pabrėžti, kad uždraustos ne pačios musmirės, o veikliosios medžiagos, kurios randamos ir musmirėse. Gali būti, kad jų yra ir kituose augaluose, arba jos gali būti chemiškai susintetintos – nėra skirtumo“, – paaiškino NTAKD atstovė.
Pasak R.Mačiūnienės, sprendimas įtraukti musmirėse aptinkamą iboteninę rūgštį ir muscimolį į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą brendo ilgai.
„Medžiagos įtraukiamos į sąrašus ne dėl to, kad NTAKD taip sugalvojo, ar Sveikatos apsaugos ministerija taip nusprendė, yra tam tikri kriterijai. Turi būti pastebėtas masinis vartojimas, piktnaudžiavimas, o tos medžiagos turi sukelti priklausomybę arba psichiką veikiančius pokyčius“, – vardijo ekspertė.
Situacija darėsi nevaldoma
Pasak R.Mačiūnienės, padėtis buvo stebima pastaruosius kelerius metus ir iš pradžių pavojaus nekėlė, mat pavykdavo užfiksuoti tik pavienius atvejus, susijusius su šių draudžiamų medžiagų vartojimu, tačiau praėjusiais metais situacija pasiekė piką ir tapo nebevaldoma.
„Į mus net ėmė kreiptis gydytojai toksikologai, jie įžvelgė pavojų, nes pradėjo fiksuoti po 2-3 itin stiprius apsinuodijimo atvejus per mėnesį. Piktnaudžiavimas tapo akivaizdus.
Kitas aspektas – dideli pardavimai. Buvo masiškai prekiaujama internetu, parduodami dideli kiekiai. Internete buvo daugybė reklamos šių sąmonę keičiančių medžiagų, buvo demonstruojami būdai, kaip jas vartoti, reklamuojami šio grybo vartojimo sukeliami pojūčiai“, – prisiminė NTAKD atstovė.
Gyventojai klausia
R.Mačiūnienė atskleidė, kad NTAKD sulaukė nemažai klausimų iš gyventojų.
Viena tokių užklausų – ar musmires bus galima vaizduoti vaikiškose knygelėse. Specialistės teigimu, tai nėra draudžiama, jei tik šių turinys neskatins jų vartojimą ar svaiginimąsi šiais grybais.
Ji taip pat nepatarė radus musmirių savo miške ar sklype pulti kaip nors su jomis kovoti – natūralioje aplinkoje augantys grybai nėra prilyginami narkotinių medžiagų turėjimui ar platinimui.
Visai kas kita, jei namuose turite musmirių ar jų produktų – net jei juos įsigijote dar prieš įsigaliojant draudimui, turėsite tokiais pirkiniais atsikratyti.
Taip pat produktų su musmirėmis – užpiltinių, trauktinių, kosmetikos ar konditerijos gaminių – neturėtų būti galima įsigyti mugėse ar liaudies medicinos preparatų platinimo taškuose.
R.Mačiūnienė teigė tikinti, kad policijos pareigūnai darbe vadovausis sveiku protu ir tikrai nepultų tikrinti kiekvieno grybautojo pintinės, tačiau pastebėjus, kad iš miško asmuo išeina nešinas pilnais musmirių krepšiais, jis gali būti sulaikytas, o laimikis perduotas laboratorijai, kad būtų galima išsiaiškinti, kiek narkotinių medžiagų yra surinktuose grybuose.
„Draudime nėra parašyta, kad negalima turėti vienos, dviejų ar penkių musmirių. Narkotinės medžiagos neskaičiuojamos grybais“, – kalbėjo NTAKD atstovė.
Draudžiama ne tik Lietuvoje
Kai kurie internautai puolė piktintis, esą tik Lietuvoje valdžios atstovai „apsivalgę kažkokių grybų“ nutarė „uždrausti musmires“.
„Pažiūrėjau, kur jos dar uždraustos. Neradau. Bet radau pas prancūzus straipsnį, kad jos valgomos ir nenuodingos, jei jas gerai išverdi. Nuodingos žalios ir jei pakeptos keptuvėje prieš tai neapvirus“, – piktinosi viena interneto vartotoja socialiniame tinkle „Facebook“.
Pasak jos, šie grybai tradiciškai valgomi net keliose šalyse ir nėra nuodingi, jei tinkamai paruošti.
Tai nėra tiesa.
Visų pirma, rinkti musmires dėl jose esančių psichotropinių medžiagų draudžiama ne tik Lietuvoje.
Australijoje, Rumunijoje ir Nyderlanduose draudžiamas musmirėse atrandamų iboteninės rūgšties ir muscimolio pardavimas ar tiekimas bet kokia forma, įskaitant šviežius ar džiovintus egzempliorius, ekstraktus ar sporas, taip pat draudžiama turėti, gabenti ar auginti šiuos grybus.
Psichoaktyvios medžiagos, esančios šiuose grybuose draudžiamos taip pat JAV Luizianos valstijoje, o Lenkijoje, Šveicarijoje draudžiamas tik jų pardavimas, Estijoje reklama bei pardavimas.
Gali nuvesti į kapus
Klinikinis toksikologas Linas Zdanavičius teigė, kad bandymai „gydytis“ raudonųjų musmirių produktais arba jais svaigintis, gali baigtis įvairiai.
Anot mediko, nors šis grybas ir nėra pats nuodingiausias, tačiau, priklausomai nuo individualių organizmo savybių ir sveikatos būklės, gali tokiu tapti, o ir ligoninėse periodiškai atsiduria šių grybų „preparatais“ pasivaišinę asmenys.
„Raudonosiose musmirėse nėra kažkokių ypatingų gydomųjų medžiagų. Jei žmogus turi gretutinių patologijų – širdies ritmo sutrikimų, tai didesnės raudonųjų musmirių dozės gali išprovokuoti net mirtį. Tačiau tokie atvejai gan reti.
Dažniausiai į ligoninę kreipiamasi dėl vėmimo, elektrolitų pasišalinimo, sutrikusios širdies veiklos.
Kitas dalykas – kai žmogus yra apimtas haliucinogeninio musmirės poveikio, jis gali susižaloti būdamas toje būsenoje, nušokti nuo kur nors ir panašiai“, – įspėjo medikas.
Plačiau skaitykite: Grybų sezono naujiena: musmires perka ir gydyti vėžį, ir pigiai svaigintis
Miškų narkotikai
Pasak L.Zdanavičiaus, dažniausiai raudonųjų musmirių milteliai ir užpiltinės yra vartojami ne savigydos, o svaiginimosi tikslais.
„Tai nėra gydomųjų savybių turintis grybas. Paprastos raudonosios musmirės nėra gal tiek pavojingos sveikatai kaip žalsvosios, tačiau gali sukelti įvairių padarinių – pykinimą, vėmimo priepuolius, išprovokuoti delyrą, psichozę. Šiame grybe yra medžiagų, kurios sukelia haliucinacijas ir iškreiptą sąmonės būseną“, – komentavo toksikologas.
Anot L.Zdanavičiaus, dar kur kas rimtesnis pavojus prisiskaičiusių apie tariamai stebuklingas musmirių gydomąsias galias gali tykoti, jei neteisingai supratęs asmuo pavartoja ne raudonųjų, o žalsvųjų musmirių miltelių ar savadarbės tinktūros.
„Apsinuodijimai šiuo grybu yra itin sudėtingi, jie sukelia kepenų nepakankamumą, dažnai gali baigtis ir mirtimi“, – įspėjo medikas.
Plačiau skaitykite: Ekspertas apie grybus: kur rinkti, kurie mirtinai nuodingi ir kaip užsiauginti pačiam
Žalsvosios musmirės – mirtinai pavojingos
„Facebook“ įraše kartojamas ir itin pavojingas melas – esą žalsvosios musmirės nuodingos tik netinkamai jas paruošus, o štai jei prieš tai apvirti – puikiai tinkamos maistui. Tai nėra tiesa.
Žalsvoji musmirė (lot. Amanita phalloides) – daugiausiai mirčių atnešęs augalinės kilmės nuodas. Jame yra mirtinas nuodas – amatoksinas, kuris nei su laiku nepraranda savo nuodingų savybių, nei priklausomai nuo paruošimo būdo.
2010 metais Lietuvoje įvyko garsus incidentas, kuomet Vilniaus rajono gyventojas, sumanęs įsitikinti, ar tikrai žalsvoji musmirė tokia nuodinga, kaip kalbama, ją išsivirė ir suvalgė. Nors jis kreipėsi į medikus, vyro gyvybės nepavyko išgelbėti.
Žalsvąją musmirę suvalgęs vyras pirmą parą jautėsi gerai ir tuo labai džiaugėsi. Bet jis nežinojo, kad apsinuodijimo šiuo grybu simptomai pirmą parą neišryškėja. Antrą dieną vyras pasijuto blogai, prasidėjo kraujavimas.
Po kelių dienų į ligoninę atvykusiam žmogui medikai niekuo negalėjo padėti. 50 metų vyras mirė praėjus penkioms paroms po to, kai suvalgė mirtinai nuodingą musmirę.
15min verdiktas: Melas. Musmirėse esančios narkotinės medžiagos draudžiamos ne tik Lietuvoje. Žalsvosios musmirės yra mirtinai pavojingas grybas, kurio nuodingosios savybės nedingsta jį apvirus ar kitaip termiškai apdorojus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
