Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 23d. 13:59

Ekspertai: Rytų politiką nagrinėti pasišovęs premjeras S.Skvernelis turi suprasti, kad Rusija žaidžia nulinės sumos žaidimą

Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis

Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir kelis ambasadorius aptarti Lietuvos santykių su Rusija bei kitomis Rytų šalimis pirmadienį pasikvietęs premjeras Saulius Skvernelis bando elgtis taip, kaip mūsų šalyje vyriausybės vadovai paprastai nesielgia: inicijuoti savarankišką užsienio politiką. Apžvalgininkų manymu, S.Skvernelis taip greičiausiai ruošiasi kitų metų prezidento rinkimams.

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis prieš pasitarimą BNS teigė, kad diskusijoje numatoma kalbėti apie santykius su kaimynėmis.

Ne tik su Rusija ir Baltarusija, bet ir su ES Rytų partnerystės (visos Bendrijos kontekste vis labiau stringančios programos) šalimis – Ukraina, Gruzija, Moldova.

„Tai nėra siekis kaip nors peržiūrėti mūsų politiką, bet mes turime patys ją geriau suvokti, matyti vaizdą aiškiau ir plačiau. Tai nenauja iniciatyva. Norime pasižiūrėti, kokios yra perspektyvos, ar tų perspektyvų apskritai nėra“, – kalbėjo D.Matulionis.

Premjeras S.Skvernelis šių metų pradžioje nustebino Lietuvą, kai duodamas interviu LNK laidai „Savaitės panorama“ pareiškė: „Esame unikali ES valstybė, neturėdami jokių, pabrėžiu, absoliučiai jokių kontaktų su valstybe, nors kitos valstybės, tos pačios kaimyninės valstybės, labai aktyviai darbuojasi ekonominiais klausimais.“

Omenyje S.Skvernelis turėjo Rusiją ir vėliau patikslino kalbėjęs apie politinius kontaktus. Premjero pasisakymas nebuvo derintas nei su prezidentūra, kuri formuoja Lietuvos užsienio politiką, nei su Užsienio reikalų ministerija.

Ką naujo sausį premjero žodžius kritiškai įvertinusiam L.Linkevičiui ir ambasadoriams pirmadienį galėjo pasakyti Vyriausybės vadovas?

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Linkevičius ir Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Linkevičius ir Saulius Skvernelis

Ar nesikeičia S.Skvernelio pozicija dėl intensyvesnių kontaktų su Maskva, kuri dvišaliuose santykiuose įpratusi kelti reikalavimus, o abipusės naudos principo nepripažįsta?

Rusija bendrauja tik pagal savo sąlygas

Rusijos ir Lietuvos užsienio politikos ekspertė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Dovilė Jakniūnaitė 15min pripažino, kad S.Skvernelio noras kalbėtis visų pirma apie santykius su Rusija gali būti suprantamas.

D.Jakniūnaitė: „Santykiai su Rusija jau stabiliai šalti, ir reikia suvokti, kad vien mūsų noro neužtenka – svarbus ir Rusijos atsakas, o Rusija bendrauja tik pagal savo sąlygas ir savu stiliumi.“

„Santykiai su Rusija – patys blogiausi, kebliausi ir jautriausi. Tad jei norisi pasakyti kažką nauja, šis pasitarimas – geriausia proga tai padaryti“, – teigė ekspertė.

„Skvernelis tada sausį tuos žodžius pasakė taip abstrakčiai, kad kaip kas nori, taip ir interpretuoja. Jei jis pasakė, kad norėtų aktyvesnio bendradarbiavimo, būtų galima klausti: o kodėl reikia būti prieš?

Bet santykiai su Rusija jau stabiliai šalti, ir reikia suvokti, kad vien mūsų noro neužtenka – svarbus ir Rusijos atsakas, o Rusija bendrauja tik pagal savo sąlygas ir savu stiliumi. Tai labai rizikinga, ir reikia aiškiai suvokti tikslus. Suvokti, apie ką kalbėtis, kodėl, apie kokius projektus. Tai neaišku“, – pridūrė D.Jakniūnaitė.

Ekspertė primena, kad anksčiau premjerams Lietuvoje nebuvo įprasta turėti aiškią nuomonę užsienio politikos klausimais – esą tiek, pavyzdžiui, Algirdas Mykolas Brazauskas, tiek Algirdas Butkevičius kišosi „tiek, kiek reikėjo“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dovilė Jakniūnaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dovilė Jakniūnaitė

„O Skvernelis pradėjo kalbėti daugiau, tad, aišku, tai jį išskiria. Visi mes darome prielaidą, kad jis ketina dalyvauti prezidento rinkimuose, tad jam irgi reikia įvaizdžio, jog jis turi pozicijų užsienio politikoje.

Juk prezidento institucija yra pagrindinė strateginių užsienio politikos tikslų formuotoja. Toks paaiškinimas turbūt pakankamai tiesmukas, bet nėra neteisingas“, – 15min sakė D.Jakniūnaitė, priminusi, kad techninis bendradarbiavimas su Rusija ir taip vyksta.

Be nuolaidų – neįmanoma

Laurynas Jonavičius, dar vienas Rusijos ir Lietuvos užsienio politikos ekspertas tame pačiame VU TSPMI, premjero S.Svernelio poziciją pavadino keista – dėl dviejų priežasčių.

„Pirmoji – konstitucinė. Lietuvos Respublikos Konstitucija labai aiškiai pasako, kad užsienio politiką formuoja būtent prezidentė, ir tik tuomet kartu su Vyriausybe vykdo tą politiką. Tad tai buvo Skvernelio bandymas įlįsti ne į savo konstitucinį lauką.

Antra, reikėtų kalbėti apie nežinojimą, nevisišką supratimą. Norint keisti, gerinti ar bet ką daryti santykiuose su Rusija, taip nebūna, kad užsimanai ir tampi bičiuliu ar partneriu – reikia suprasti Rusijos strateginį mąstymą ir požiūrį į tokias valstybes kaip Lietuva“, – 15min tvirtino L.Jonavičius.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius

Anot analitiko, „praktiškai neįmanoma“, kad Lietuva be nuolaidžiavimo ir paklusimo galėtų kaip nors pakeisti Rusijos politiką.

„Labai sunku pakeisti tos šalies politiką Lietuvai naudinga linkme. Rusijos mąstyme nėra vadinamojo „win-win“, abipusės naudos principo. Ten yra nulinės sumos žaidimas – arba gauname kažką, arba negauname.

Liberalus požiūris į bendradarbiavimą? Jo Rusijos politinio elito mąstyme nėra: ten yra draugai ir priešai, o Lietuva – didžiulis priešas, mažų mažiausiai – didžiausios priešės Amerikos vasalas ir pastumdėlis berniukas“, – sakė L.Jonavičius.

L.Jonavičius: „Rusijos mąstyme nėra vadinamojo „win-win“, abipusės naudos principo. Ten yra nulinės sumos žaidimas – arba gauname kažką, arba negauname.“

Ekspertas kalba apie „suvokimo problemą“: „Taip, iš mūsų pusės žiūrint, kodėl gi neskatinti ekonominio bendradarbiavimo su didžiausia Lietuvos prekybos partnere? Bet nematome antrosios pusės: nesuvokiame, kad iš Rusijos jokių nuolaidų nebus.“

L.Jonavičius, tiesa, nebūtų linkęs įžvelgti savotiško disonanso, kuris galbūt pasimatytų, jei Kijevas ar Tbilisis pradėtų nebesuprasti Vilniaus, kuris palaikytų ir gerus santykius su Maskva.

„Palaikyti gerus santykius ir su Ukraina, ir su Rusija yra įmanoma. Dialogas su Rusija nebūtinai reiškia atsisakymą remti Ukrainą ar Gruziją. Tiesiogiai tai nėra susiję, tik, aišku, Rusija tikriausiai bandytų susieti šiuos klausimus“, – 15min tvirtino analitikas.

Rytų partnerystė stringa

O kaip dėl kitų Rytų šalių – Ukrainos, Gruzijos, Moldovos? Daugelis apžvalgininkų kaip tik pastebi, kad ES Rytų partnerystės programa pastaraisiais metais stringa ir nesulaukia pakankamai dėmesio iš didžiųjų šalių.

„Taip, problemų yra. Vienos – išorinės, žinoma, Rusija. Bet ir pačioje ES idealizmo gerokai sumažėjo – Rytų partnerystė vertinama skeptiškiau nei anksčiau, kai net buvo kalbama apie narystės perspektyvą.

Antra, yra vidinių kliūčių pačiose valstybėse – Ukrainoje, Baltarusijoje, Gruzijoje, Moldovoje. Pastebimas tam tikras nesuinteresuotumas, nes dalyvavimas partnerystėje pakenktų kai kurių valdančiųjų interesams, pozicijos valdžios hierarchijoje ir panašiai.

„Scanpix“/AP nuotr./Rytų partnerystės viršūnių susitikimas 2015 metais
„Scanpix“/AP nuotr./Rytų partnerystės viršūnių susitikimas 2015 metais

Lietuvos strateginis interesas, be abejo, yra demokratiškas „buferis“, kaimynystė. Dėl to dirbome ilgą laiką ir dirbsime toliau – tik reikia matyti bendrą vaizdą. Pati Lietuva dvišaliu pagrindu nė vienos kitos valstybės neištemps iki liberalumo ar kandidatės į ES statuso.

Todėl būtinas bendradarbiavimas tiek su Vokietija, tiek su Prancūzija. Interesų derinimas šiuo atveju neišvengiamas. Žadėti galima daug, bet jei tai darysime neatsižvelgdami į kontekstą, tuomet jau į mus ims žiūrėti keistai“, – svarstė L.Jonavičius.

D.Jakniūnaitė irgi mano, kad per Rytų partnerystės egzistavimo metus „jau paaiškėjo, kur yra riba: ką Lietuva gali padaryti ir ko negali“.

„Lietuva gali būti aktyvi, garsi palaikytoja simboline prasme, bet dėl ribotų išteklių įtaką įmanoma daryti tik mažuose projektėliuose, mažame lygmenyje. Dabar Rytų partnerystė stagnuoja, tad klausimų labai daug.

Galiausiai aš jau seniai teigiu, kad Lietuva vis dėlto turi labai ribotą užsienio politiką. Šalis mąsto labai konkrečiame regioniniame lygmenyje ir ne iki galo reflektuoja bent jau savo buvimą didesniame pasaulyje“, – 15min teigė D.Jakniūnaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min