Dėl susiklosčiusios situacijos pirmadienį europarlamentarai surengė spaudos konferenciją, kurioje pasidalijo savo įžvalgomis apie priimtą rezoliuciją ir jos svarbą demokratijos saugojimo kontekste.
Europos Parlamento narys Dainius Žalimas pabrėžia, kad rezoliucija nėra nukreipta prieš Lietuvą ar konkrečią politinę daugumą. Anot jo, „tai, kas vyksta Lietuvoje, toli gražu nėra vidaus reikalas“, nes visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas yra tiesiogiai susijęs su ES sutartyse įtvirtintomis vertybėmis.
Rezoliucijoje akcentuojama žiniasklaidos laisvės svarba hibridinių grėsmių, dezinformacijos ir krizių – karo ar kitų nepaprastų situacijų – kontekste, taip pat pabrėžiama tiriamosios žurnalistikos reikšmė.
„Tiriamoji žurnalistika turi ypatingą reikšmę kovojant pirmiausia su korupcija“, – pabrėžė. D.Žalimas.
Europos Parlamentas konstatuoja, kad Lietuvoje matomi politinio spaudimo LRT požymiai – per teisėkūros iniciatyvas, administracinius sprendimus ir bandymus daryti įtaką redakciniam turiniui – yra nepriimtini ir aiškiai pasmerkti.
„Tai yra politinis spaudimas nacionaliniam transliuotojui“, – teigė europarlamentaras.
Teisiniame rezoliucijos vertinime pažymima, jog kai kurios svarstytos iniciatyvos, įskaitant galimą finansavimo mažinimą ar vadovybės atleidimo tvarkos keitimą, gali prieštarauti tiek Europos žiniasklaidos laisvės aktui, tiek Lietuvos Konstitucijai, kaip ją yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas. Todėl rezoliucijoje raginama stabdyti skubotą teisėkūrą, pradėti įtraukią diskusiją, mažinti politinę įtaką LRT tarybai ir užtikrinti stabilų bei nepriklausomą visuomeninio transliuotojo veikimą. Europos Komisija kviečiama atidžiai stebėti situaciją ir prireikus imtis teisinių priemonių.
R. Juknevičienė: menkinamas ES ir EP vaidmuo
Kritikos bangą Lietuvoje Rasa Juknevičienė sieja su gilesne problema – menku Europos Sąjungos ir Europos Parlamento vaidmens suvokimu nacionalinėje politikoje.
„Akivaizdžiai matyti, kad net aukščiausio lygio politikai Europos Parlamentą suvokia kaip kažkokią užsienio instituciją, o ne kaip Lietuvos demokratinę instituciją“, – sakė europarlamentarė.
Net aukščiausio lygio politikai Europos Parlamentą suvokia kaip kažkokią užsienio instituciją.
Politikė pabrėžia, kad europarlamentarai yra tiesiogiai Lietuvoje išrinkti atstovai. Ji atkreipia dėmesį, kad ypač paradoksalu girdėti tokią kritiką iš socialdemokratų, priklausančių vienai didžiausių parlamente – Europos socialistų politinei šeimai.
Anot R.Juknevičienės, teiginiai, jog rezoliucija buvo „prastumta“ kelių asmenų iniciatyva, neatitinka realybės – EP sprendimai pereina sudėtingą politinių grupių derinimo procesą, o rezoliucija nebūtų pasiekusi darbotvarkės be plataus politinio palaikymo. Tai patvirtina ir balsavimas Socialistų ir demokratų frakcijoje, kur dauguma narių rezoliuciją palaikė, nepaisant Lietuvos socialdemokratų bandymų ją blokuoti.
V.Sinkevičius: manyti, kad Europa nepastebės – naivu
Kad Europos Parlamentas ir Europos Komisija tokių situacijų nevertina formaliai, pabrėžia ir europarlamentaras Virginijus Sinkevičius. Jo teigimu, manyti, kad Europa nepastebės galimų demokratijos ir žodžio laisvės pažeidimų, yra naivu.
„Kai kalbame apie žodžio laisvę ir kitas esmines ES vertybes, niekas Europoje nežiūri pro pirštus“, – akcentavo V.Sinkevičius.
Rezoliuciją palaikė įvairių politinių krypčių atstovai – nuo centro iki žaliųjų ir konservatorių – ir tai rodo, jog kalbama ne apie partinius interesus, o apie esmines ES vertybes.
V.Sinkevičius primena, kad Europos institucijos yra ypač jautrios bandymams politizuoti visuomeninius transliuotojus, nes pamokos iš Lenkijos ir Vengrijos jau yra išmoktos.
Pasak europarlamentaro, skubotos teisėkūros sustabdymą lėmė ne tik visuomenės protestai, bet ir Europos Komisijos užklausos bei aiškūs signalai dėl galimų pažeidimų. Jei įstatymai būtų priimti, Komisija galėtų pradėti pažeidimo procedūrą, kuri galiausiai persikeltų į teismą.
„Labai naivu tikėtis, kad bus galima greitai kažką priimti ir kad niekas nepastebės“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Labai naivu tikėtis, kad bus galima greitai kažką priimti ir kad niekas nepastebės.
L. Mažylis: svarbi apsauga nuo politinių bangavimų
Apie būtinybę apsaugoti visuomeninį transliuotoją nuo politinių ciklų kalba ir europarlamentaras Liudas Mažylis. Jo teigimu, tvarus visuomeninio transliuotojo modelis turi remtis stabiliu viešuoju finansavimu, kūrybine laisve, instituciniu stabilumu ir politiniu neutralumu turinio prasme. LRT, anot jo, neturi būti paverstas politinių „bangavimų“ įkaitu, o bet kokie bandymai stiprinti politinę įtaką turėtų būti vertinami kaip žingsnis atgal.
„Visuomeninis transliuotojas neturi konkuruoti su komercinėmis televizijomis dėl reklamos – jo misija yra visai kita“, – teigė L. Mažylis.
Anot jo, kūrybinė laisvė reiškia ir galimybę pritraukti aukščiausio lygio profesionalus, o stabilus valdymas – apsaugą nuo politinių ciklų diktuojamų sprendimų.
Visuomeninis transliuotojas neturi konkuruoti su komercinėmis televizijomis dėl reklamos – jo misija yra visai kita.
Panaši kitų šalių patirtis
Rezoliucijos šalininkai pabrėžia ir jos prevencinį pobūdį. Pasak Dainiaus Žalimo, Europos Parlamentas šiuo atveju veikia kaip išankstinio įspėjimo mechanizmas, reaguojantis dar iki realių pažeidimų įgyvendinimo. Panašios rezoliucijos anksčiau buvo priimtos ir dėl kitų ES valstybių – Lenkijos, Vengrijos, Slovėnijos ar Graikijos – todėl Lietuvos atvejis nėra išskirtinis.
R. Juknevičienė pabrėžė, kad šis procesas nesibaigia priimta rezoliucija. Vasario 2 d. Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) monitoringo grupė svarstys su Lietuva susijusius klausimus, dalyvaujant ir žurnalistų bei tarptautinių organizacijų atstovams.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
