Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2019 vasario 21d. 19:04 , Atnaujinta: 2019 vasario 21d. 20:15

G.Nausėda rinkimų programos pristatyme: „Esu konservatyvus, bet ne konservatorius“

Gitano Nausėdos rinkiminės programos pristatymas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda

Pirmasis kandidato į prezidentus, ekonomisto Gitano Nausėdos užsienio vizitas būtų į Lenkiją. Tai jis atskleidė ketvirtadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vykusiame jo rinkiminės programos pristatymo renginyje.

Ketvirtadienį savo pagrindines rinkimų programos nuostatas pristatęs G.Nausėda pradėjo papasakodamas, kad kurį laiką Vokietijoje studijavo socialinius mokslus. Anot G.Nausėdos, ten jis suprato, kad valstybė, spręsdama konfliktus, turi užimti moderatoriaus tarp skirtingų interesų grupių vaidmenį.

„Valstybė tarsi dirigentas diriguoja interesų grupių balanso arba kompromiso paieškoms“, – sakė G.Nausėda.

Jis teigė, kad ir pats norėtų siekti to, kad Lietuvoje vyktų civilizuotas interesų grupių dialogas, kuriame valstybė imtųsi moderatoriaus vaidmens, nes Lietuvoje trūksta „socialinės santarvės“.

Taip pat ekonomistas sakė tikintis prezidento galiomis siekti įvairių nacionalinių susitarimų tokiais klausimais kaip mokytojų atlyginimų didinimas, krašto apsauga, minimalios algos kėlimu ir t. t.

„Prezidento institucija (…) galėtų tam tikrą socialinį užsakymą formuoti“, – sakė G.Nausėda, pabrėždamas, kad prezidentas yra vienintelis tiesiogiai renkamas valstybės pareigūnas ir todėl turi didelę moralinę galią, nors pats ir negali pakelti atlyginimų ar pensijų.

Pasak G.Nausėdos, prezidentas negali būti Konstitucijos garantas, ką teigia kai kurie kiti kandidatai. Jo teigimu, tai neįmanoma jau vien dėl to, kad prezidentas gali klysti ar net pažeisti Konstituciją ir pats, ką įrodė kai kurie buvę prezidentai. Galutinis verdikto teikėjas, sakė G.Nausėda, yra Konstitucinis Teismas.

„Bet prezidentas visa savo povyza turi stengtis garantuoti teisės viršenybę“, – sakė G.Nausėda.

Jis teigė, kad nebūdamas idealiu, prezidentas vis dėlto turi stengtis artėti prie idealo ir nustatyti tam tikrą toną kitiems.

„Prezidentas turi atlikti labai svarbų pagarbos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams vaidmenį“, – sakė G.Nausėda.

Kai kuriais klausimais palaiko D.Trumpą, kitais – ES

Kalbėdamas apie savo užsienio politikos viziją, G.Nausėda pirmiausia akcentavo savo vakarietišką geopolitinę orientaciją. Jis sakė jaunystėje tikėjęs, kad gali egzistuoti „trečiasis kelias“, tačiau toks tikėjimas sugriuvo, kai XX a. paskutiniame dešimtmetyje apsilankė Vokietijoje ir suprato, kad ten esanti sistema veikia.

Ypač, pasak G.Nausėdos, svarbu Lietuvą integruoti į vakarietišką saugumo erdvę.

„Saugumo dėlionėje aš teikčiau absoliučiai didžiausią prioritetą konkrečiai NATO ir JAV. Paminėdamas JAV šalia NATO, nors, logiškai samprotaujant, tai turėtų būti vienas kūnas. Bet vis dėl tam tikri dvišaliai santykiai šalia NATO yra labai svarbūs“, – sakė G.Nausėda.

Jis sakė, kad be NATO, jokių kitų patikimų saugumo garantų tiesiog nėra, o manyti kitaip pavojinga Lietuvos saugumui.

Sulaukęs TSPMI ekspertų klausimų, kurią pusę – Europos ar JAV – jis vis dėlto rinktųsi, G.Nausėda pripažino, kad pleištas tarp JAV ir Europos vis labiau gilėja. Tai, jo teigimu, prasidėjo nuo Jeruzalės pripažinimo Izraelio sostine, o vėliau tęsėsi su Donaldo Trumpo kritika Europai dėl „Nord Stream 2“, nepakankamų lėšų, skiriamų gynybai, ir dėl skirtingo požiūrio į sutartį su Iranu.

Anot kandidato, Lietuva šiais klausimais turi turėti savo nuomonę. G.Nausėda atskleidė, kad kai kuriais iš klausimų, kuriais JAV ir Europa nesutaria, palaiko D.Trumpą, o kai kuriais – ES.

„Jeruzalės klausimu aš Europos Sąjungos pusėje. Kuomet Donaldas Trumpas kalbėjo apie krašto apsaugos menką finansavimą ES šalyse, aš buvau Trumpo pusėje. Kuomet jis kalbėjo apie „Nord Stream“ projektą, visi turbūt šitoje auditorijoje buvo Trumpo pusėje. (...) Irano klausimu aš buvau daugiau ES pusėje, aš manau, kad tai buvo karštas ir skubotas sprendimas, kuris nėra iki galo pagrįstas Tarptautinės atominės agentūros duomenimis, ar tikrai Iranas nesilaikė susitarimo. (...) Dėl vidutinio nuotolio raketų sutarties nutraukimo, turbūt šiuo atveju tikrai JAV buvo teisios. Yra įrodymai, kad Rusija pažeidė šitą sutartį. (...) Jeigu sutarties nėra laikomasi, kita sutarties pusė turi moralinę teisę pasitraukti“, – kalbėjo G.Nausėda.

Plėtos dialogą su Lenkija

Taip pat G.Nausėda teigė bandysiantis plėtoti dialogą su Lenkija. Anot jo, čia atsiveria daug galimybių – ir saugumo srityje, ir energetinių ryšių srityje.

„Pirmasis mano užsienio vizitas, jei aš būčiau išrinktas šalies prezidentu, būtų į Lenkiją, į Varšuvą“, – sakė G.Nausėda.

Kalbėdamas apie Lenkijos konfrontaciją su ES, G.Nausėda teigė, kad Lietuva galėtų pamėginti tai suprasti.

„Lenkijos veiksnys toli gražu nėra vien tik koncentracija į saugumo aspektus. Tai ir ekonominis bendradarbiavimas. Praėjusiais metais eksportas į Lenkiją augo mažiau negu į kitas rinkas“, – sakė G.Nausėda.

G.Nausėda teigė, kad iškilus vertybiniam konfliktui tarp ES ir Lenkijos jis bandytų suprasti Lenkijos motyvus ir netgi būti savotišku Lenkijos advokatu Europoje.

„Tai, ką daro Lenkija, susiję su tam tikrais lūkesčiais, kurie yra Lenkijos visuomenėje. Tai, kas vyksta Lenkijoje, nebūtinai laikytina vien tik kažkokiu pasikėsinimu į teismų nepriklausomybę. Vyksta labai panašūs dalykas, kaip kad turėtų vykti Lietuvoje. Vyksta teismų apsivalymas nuo tam tikro sluoksnio nomenklatūrinių teisėjų, kurie užima pareigas daug metų ir kurių sprendimai kelia abejonių. Ar nebus taip, kad Lenkijoje daroma tai, kas ir Lietuvoje turėtų būti daroma, kad nenusigyventume iki dalykų, kuriuos patyrėme vakar?“, – klausė G.Nausėda.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Kandidatas į prezidentus sakė neturintis iliuzijų, kaip su Rusija dabar būtų galima „pasodinti draugystės medį“. Anot G.Nausėdos, „tas medis augtų tiesiog ant asfalto“.

„Šiuo metu sunkiai įmanomas kontaktas aukščiausiu politiniu lygiu“, – konstatavo G.Nausėda.

Pasak kandidato, Rusijos veiksmai rodo, kad ši šalis neatsisako ekspansionistinės politikos. Vis dėlto jis užsiminė, kad egzistuoja tam tikros galimybės plėtoti ekonominius santykius, kultūrinius mainus, ir priminė, kad Rusijai kaip valstybei vis dar tenka didžiausia Lietuvos eksporto dalis.

Taip pat kandidatas sakė pasisakantis už aktyvesnius ryšius su Baltarusija, nepaisant to, kad ši, pasak jo, šiuo metu faktiškai nėra nepriklausoma valstybė.

G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad šiandien didelė baltarusiškų prekių dalis yra eksportuojama per Klaipėdos uostą, o Latvija deda daug pastangų, kad šie srautai būtų nukreipti per Rygą, tam siūlydama baltarusiams įvairių nuolaidų.

„Šiandien tai tik galima grėsmės, bet mes galime vieną dieną atsibusti ir pamatyti, kad tai jau realybė“, – sakė G.Nausėda. Todėl, o teigimu, net pripažįstant, kad Baltarusijoje pažeidinėjamos žmogaus teisės ir tai nėra vakarietiška demokratija, su šia valstybe reikia palaikyti ryšius ir vengti įžeidinėjimų.

G.Nausėda sakė nenorintis dėti lygybės ženklo tarp Baltarusijos ir Rusijos kaip identiškų valstybių. Jis sakė prisimenantis Dalios Grybauskaitės vizitą į Baltarusiją, ilgalaikėje perspektyvoje neatnešusį pasekmių, bet teigė, kad vizito prieš dešimt metų nederėtų laikyti kaip etalono ir sakyti, kad šįkart viskas baigtųsi taip pat.

„Sutinku, kad Baltarusija yra tik tam tikromis prasmėmis nepriklausoma valstybė. Kita vertus, aš suprantu, kad Baltarusija santykiais su ES ir Rusija mėgina naudotis instrumentu siekiant maksimalios naudos. (…) Bent jau galime padėti jai turėti šitą pasirinkimo laisvę tarp judėjimo labiau į Vakarus ir judėjimo labiau į Rytus“, – sakė G.Nausėda.

Sieks geresnės politinės kultūros

Taip pat kandidatas sakė, kad jam labai svarbi politinė kultūra Lietuvoje.

„Turite sutikti, kad tai, kas šiandien vyksta mūsų politikoje, yra nelabai „skanu“ tiek žvelgiant rezultato ar efektyvumo prasme, bet ir politinės kultūros prasme. Mes pernelyg daug laiko praleidžiame ginčydami, įžeidinėdami vienas kitą“, – sakė G.Nausėda. Jo teigimu, tai apsunkina galimybę ieškoti sprendimų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitano Nausėdos rinkiminės programos pristatymas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitano Nausėdos rinkiminės programos pristatymas

Pasak kandidato, naujas išrinktas prezidentas įgyja tam tikrą pasitikėjimo kreditą, o nepriklausomam kandidatui būtų lengviau susodinti prie stalo politines partijas bei siekti kompromiso.

„Politinės temperatūros lygis turėtų šiek tiek kristi, nes jis šiuo metu primena karštinę“, – sakė G.Nausėda. Pasak jo, prezidentas turi demonstruoti norą bendradarbiauti ir tuo pačiu tikėtis, kad ši intencija persiduos ir visuomenei.

Pačioje renginio pabaigoje G.Nausėda VU TSPMI direktoriaus Ramūno Vilpišausko buvo paklaustas, kas jis vis dėlto yra – konservatorius, socialdemokratas ar liberalas, o gal būna toks, kokio tikisi visuomenė.

„Esu konservatyvus žmogus, bet aš nesu konservatorius“, – atsakė G.Nausėda.

Tai antrasis VU TSPMI organizuotas rinkimų programų pristatymų ciklo renginys. Pirmajame dalyvavo Ingrida Šimonytė, apie jį galite skaityti čia.

Prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužę. Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie rinkimus rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

02:50
14:56
00:53

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min