Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 22d. 09:00

G.Nausėda ieško draugų: ar teisinga linkme krypsta žvilgsnis?

Prezidentas susitinka su Seimo opozicija
Roberto Dačkaus/LR Prezidento kanceliarijos nuotr. / Prezidentas susitinka su Seimo opozicija
Partinio užnugario ir atramos Seime neturintis prezidentas Gitanas Nausėda, kai kuriais klausimais atvirai nesutariantis su dalimi valdančiųjų, pirmiausia – konservatoriais, politologų vertinimu, vis aktyviau bando dairytis politinės paramos ir įgyti daugiau galių. Pastarojo meto susitikimai su liberalais, opozicija esą tai patvirtina. Tačiau kiek tvarūs būtų Simono Daukanto aikštės rūmų galimai dėliojami tokie aljansai?

Šį mėnesį įvyko du G.Nausėdos susitikimai su Seimo pirmininke valdančiojo Liberalų sąjūdžio vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Į vieną jų kviestas ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Šio susitikimo metu, pasak V.Čmilytės-Nielsen, aptarta tai, kaip po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo reikėtų keisti svarbiausią šalies įstatymą ir jame įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus.

Seimo pirmininkės susitikimai su prezidentu periodiškumo neturi. Nurodoma, kad politikai susitinka iškilus poreikiui aptarti aktualijas.

„Iniciatyva dėl susitikimų parodoma iš abiejų pusių, tai vertinama kaip nuomonių įvairiais klausimais pasidalijimas.

Seimo pirmininkė nuolat ir aktyviai bendrauja tiek su prezidentu, tiek su premjere, nes laikosi nuomonės, kad Seimui, Vyriausybei ir prezidentūrai būtina efektyviai komunikuoti“, – teigė V.Čmilytės-Nielsen atstovė spaudai Ilona Petrovė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Prieš kelias dienas G.Nausėda susitiko su Seimo opozicijos lyderiu Sauliumi Skverneliu bei parlamento opozicinių frakcijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų bei Darbo partijų, Lietuvos regionų – frakcijų seniūnais.

Kaip skelbta, su jais aptarta politinė situacija šalyje bei konkrečios įstatyminės iniciatyvos.

Pavyzdžiui, tobulinamas valstybės biudžeto projektas, Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų ir panašiai.

G.Nausėdai šiuo metu svarbu surasti politinę paramą bent keliais svarbiais klausimais.

Buvo reikalingas palaikymas į KT pirmininkes teiktai teisėjos Danutės Jočienės kandidatūrai, dėl kurios kai kurie Seimo nariai turėjo abejonių.

Ketvirtadienį slaptu balsavimu ji patvirtinta KT vadove.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė

Vyriausybė nepalaikė G.Nausėdos siūlymo nuo liepos mėnesio (pritaikant pakeitimo įsigaliojimą nuo šių metų sausio) didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

Dabar šis klausimas vėl Seime.

Tiesa, konservatoriaus Mykolo Majausko vadovaujamas parlamento Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė jį svarstyti rudenį.

Tai, kad valdantieji nerado pinigų G.Nausėdos iniciatyvai, prezidentūra pavadino neatsakingu elgesiu.

Ką jau kalbėti apie toliau plieskiančius nesutarimus dėl to, kas – prezidentas ar premjeras – Lietuvai turėtų atstovauti Europos Vadovų Taryboje (EVT).

Kodėl liberalai?

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docento Kęstučio Girniaus nuomone, kuo daugiau sąjungininkų turi prezidentas, tuo tvirtesnė jo pozicija.

„Kai konservatoriai vykdo savotišką kryžiaus karą prieš prezidentą, nori apriboti jo galias, G.Nausėdos pagrindinis tikslas yra išsaugoti savo galias, prerogatyvas nustatant užsienio politiką. Taip pat jis mėgina įgyti daugiau galių vidaus politikoje, kad galėtų kurti jo vadinamąją gerovės valstybę.

Dabar konservatoriai yra gana griežtai nusiteikę prieš jį. Kiekvieną kartą, kai, pavyzdžiui, jis NPD siūlo padidinti, tai Ingrida Šimonytė labai greitai sako, kad čia neapgalvota arba reikia atidėti sprendimą, prie jo prieisime vėliau – jis yra atmetamas. Aš manau, kad tada prezidentas ieško sąjungininkų“, – teigė politologas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kęstutis Girnius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kęstutis Girnius

Liberalų sąjūdis, anot K.Girniaus, yra partija, kuri galėtų tapti tokia kiek didesne G.Nausėdos drauge.

Jis priminė, kad E.Gentvilas yra sakęs, jog klausimas dėl atstovavimo EVT keliamas ne laiku, dabar nieko keisti nereikėtų.

Todėl VU TSPMI dėstytojas svarstė, kad G.Nausėda mato galimybę dirbti su minėta politine jėga arba turėtų šiokį tokį jų palaikymą.

K.Girniaus manymu, jeigu konservatoriai jaustų liberalų bruzdėjimą, tai, jog opozicija palaiko prezidentą, gal jie kiek nurimtų.

Zonduojama padėtis

Komentuodamas situaciją Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Bernaras Ivanovas sakė, kad yra taktiniai ir strateginiai momentai.

Taktiniai paramos paieškos momentai susiję, tarkime, su, politologo akimis, nepagrįstai atmestomis iniciatyvomis socialinėje srityje.

Strategiškai žvelgiant, ruošiamasi rudeniui, zonduojama padėtis ir galimybės.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Bernaras Ivanovas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Bernaras Ivanovas

Pasak B.Ivanovo, valdančiojoje koalicijoje ne viskas taip paprasta. Jis įžvelgia įvairių konfrontacijų valdančiosios koalicijos viduje.

Esą jų yra tarp Laisvės partijos ir konservatorių, mažiau regimos – tarp Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos.

„Rudenį, kai situacija iš tikrųjų aštrės dėl biudžeto, dėl ekonominės situacijos daugiausia, nes turbūt visi ekspertai apie tai sako, kad ruduo bus vienaip ar kitaip lemtingas, prezidentas žiūri, kokie yra jo šansai, kaip jam toje visoje istorijoje laviruoti ir ieškoti sau atspirties taškų“, – teigė VDU docentas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gabrielius Landsbergis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gabrielius Landsbergis

Kiek G.Nausėdai dabar pakeliui su opozicija?

Praėjusią kadenciją, kai valdžioje buvo „valstiečiai“, prezidentūros santykiai su jais nespindėjo.

Tarkime, S.Skvernelis nesileido su G.Nausėda į kalbas dėl tuomečio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus.

Tačiau dabar, kaip pastebi B.Ivanovas, prezidentas ir LVŽS turi bendrą priešininką.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnė Širinskienė, Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnė Širinskienė, Saulius Skvernelis

„Galbūt tuo pačiu principu bando ieškoti tiesiog tokios koalicijos, partnerystės didinant spaudimą vienais ar kitais klausimais pozicijai. Būtent – konservatoriams. Tikintis galiausiai vieniems gal tapti pozicija, o kitam galbūt neprarasti pozicijos EVT. Nes, kaip žinia, šitas klausimas vis labiau ir labiau tampa tokiu kritiniu.

Jau net bandoma prezidentą bauginti, kad įstatymą priims, jog jis negalėtų važiuoti į Briuselį. Ir informacinę kampaniją ganėtinai tokią plataus masto pradėjo palaikant I.Šimonytės važiavimą į EVT, publikuojant visokius įdomius dalykus apie tai, kokia ji ten nuostabi ir kokie atsiliepimai puikūs Briuselyje“, – kalbėjo VDU dėstytojas.

Galbūt tuo pačiu principu bando ieškoti tiesiog tokios koalicijos, partnerystės didinant spaudimą vienais ar kitais klausimais pozicijai.

G.Nausėdos problema

Kaip G.Nausėdai sekasi prezidentauti neturint partijos užnugario?

Buvę du jo pirmtakai – Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus – nors nebuvo partiniai, buvo remiami tam tikrų politinių jėgų.

D.Grybauskaitė – centro dešinės, V.Adamkus – pirmiausia liberalų.

K.Girniaus nuomone, yra problema, kad G.Nausėda į aukščiausią postą valstybėje atėjo visai „politiškai nekaltas“.

„Jis buvo banko atstovas, aiškino banko politiką. Neturėjo kaip V.Adamkus šiokios tokios paramos tarp liberalų, santariečių ir taip toliau. O D.Grybauskaitė vis dėlto irgi turėjo šiokios tokios patirties ir turėjo ryšių Lietuvoje.

Tai jo yra nepaprastai sudėtinga pozicija ir ne taip lengva atsverti tą prastą starto poziciją. Ir, aš manau, kad jis gana aktyviai tą dabar mėgina daryti. Juo labiau, kaip aš visada pabrėžiu, jis kaip tik nori vidaus politiką labiau paveikti, ko kiti prezidentai nelabai stengdavosi“, – komentavo VU TSPMI docentas.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)/Gitanas Nausėda
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)/Gitanas Nausėda

B.Ivanovas irgi mano, kad G.Nausėdai neturėti partijos užnugario – problema.

Jis svarstė, kad ir pastarasis šalies vadovo susitikimų maratonas „išeis į garą“. Esą prezidentas neturi ko pasiūlyti galimiems sąjungininkams.

„O ką jis gali pasiūlyti? Juk kai tu dirbi finansų institucijoms, su pozicija, opozicija ir kažko tau reikia, tu turi kažką siūlyti mainais. Prezidentas neturi ką pasiūlyti mainais. Jis absoliučiai neturi šiuo atžvilgiu nieko“, – mano politologas.

Todėl neturint partinės atramos, B.Ivanovo nuomone, dabartinis chaosas tik stiprės. Juolab kad, kaip pastebėjo VDU docentas, G.Nausėda bando koketuoti su įvairiais mitinguotojais.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min