Pats E. Sabutis į BNS skambučius neatsakė, žinute informavo, jog šiuo metu atostogauja.

Kuo įtariamas E.Sabutis?

Generalinės prokurorės prašymas pateiktas įvertinus duomenis, surinktus ikiteisminiame tyrime, susijusiame su 2019–2023 metų kadencijos Jonavos rajono savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimu, kurie leidžia manyti, kad Seimo nario E.Sabučio, ėjusio šio rajono savivaldybės tarybos nario pareigas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d., veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir 183 straipsnio 1 dalyje (turto pasisavinimas), požymių.

Eugenijus Sabutis atvyko į STT

VIDEO: Eugenijus Sabutis po STT apklausos „čekiukų“ byloje tiki savo nekaltumu

Eugenijus Sabutis po STT apklausos „čekiukų“ byloje tiki savo nekaltumu

Pretendavo tapti premjeru

Praėjusią savaitę kilo triukšmas, kai paaiškėjo, kad E.Sabutis žinią, jog jam suteiktas specialiojo liudytojo statusas, gavo tuo metu, kai socialdemokratai rinkosi savo kandidatą į premjerus. E.Sabutis su Inga Ruginiene buvo realiausi kandidatai.

E.Sabutis praėjusią savaitę buvo tarp socialdemokratų svarstomų kandidatų užimti premjero pareigas, tačiau paskutinę akimirką partijos prezidiumo posėdyje atsiėmė savo kandidatūrą. Politikas vėliau patvirtino, jog tai padarė gavęs informacijos apie tai, kad yra ieškomas jį „čekiukų“ byloje norinčios apklausti teisėsaugos.

Daliai teisininkų tokia įvykių eiga ir kitos bylos detalės bei prokurorų elgesys kelia klausimų dėl galimo teisėsaugos subjektyvumo E.Sabučio atžvilgiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad kapotų galvas teisėsaugoje, jeigu paaiškėtų, kad su socialdemokratu E.Sabučiu buvo siekiama susidoroti kaip su galimu kandidatu į ministrus pirmininkus. Tačiau valstybės vadovas teigė tokių įrodymų kol kas neturintis.

Praėjusią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) E.Sabutis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Šis statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti nepakanka. Tačiau dabar prokuroras priėmė nutarimą pareikšti jam įtarimus.

E.Sabutis mano esąs nekaltas, tačiau tikina negalintis komentuoti bylos aplinkybių, nes pasižadėjo teisėsaugai jų neatskleisti.

Gali netekti ministro posto?

E.Sabutis, kol buvo tik specialusis liudytojas, teigė, jog nemato kliūčių eiti susisiekimo ministro pareigas. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir prezidentūra.

Tačiau dabar, kai prokuratūra nusprendė E.Sabučiui pareikšti įtarimus, situacija gali keistis ir E.Sabutis gali nebebūti siūlomas ministru į būsimą I.Ruginienės vyriausybę.

Kreipėsi ir dėl dar dviejų Seimo narių

Siekiant pareikšti įtarimus „čekiukų“ bylose, generalinė prokurorė Nida Grunskienė praėjusį ketvirtadienį kreipėsi į Seimą dėl parlamentarų Sauliaus Bucevičiaus ir Tomo Martinaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Saulius Bucevičius

Kaip nurodoma Generalinės prokuratūros pranešime, prašymai pateikti įvertinus duomenis ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su 2019–2023 metų kadencijos Akmenės rajono savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimu.

Abu politikai minimu laikotarpiu dirbo Akmenės taryboje.

Pranešime teigiama, jog nustatytos faktinės aplinkybės leidžia „pagrįstai įtarti, kad S.Bucevičiaus ir T.Martinaičio, nurodytu laikotarpiu ėjusių rajonų savivaldybių tarybų narių pareigas, veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių“.

Tomas Martinaitis

T.Martinaitis pripažįsta galėjęs padaryti klaidų, kai siekė gauti kompensacijas už išlaidas, susijusias su darbo tarybos nariu metu patirtomis sąnaudomis. Tuo tarpu S.Bucevičius mano esąs nekaltas.

T.Martinaitis yra socialdemokratas, o S..Bucevičius atstovauja „Nemuno aušrai“.

Leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn turi duoti ne mažiau kaip 71 iš 141 parlamentaro.