Krymas – Lietuvos?
„Kieno Krymas? – prieš porą savaičių vienas „Facebook“ vartotojas savo paskyroje retoriškai uždavė dabar Lietuvoje dažnai skambantį klausimą.
Ir pats atsakė savo sekėjams: „Krymas yra Lietuvos. Nesigaudantys geografijoje ir nuolat klausinėjantys, kieno Krymas, Krymą galite rasti Kėdainių rajone, tarp Krakių ir Pašušvio.“
Paieška „Google Maps“ per kelias sekundes patvirtina, kad ši informacija turi pagrindo, bet trūksta naujesnių duomenų.
Pusiasalio likimas vingiuotas
Kaip žinoma, Krymas yra pusiasalis Ukrainos pietuose, tarp Juodosios ir Azovo jūrų. Seniausi istoriniai šaltiniai apie netaisyklingo keturkampio formos (ilgis – 320 km, plotis – 200 km, plotas – apie 27 tūkst. kv. km) pusiasalį, vadintą Tauris, Taurika ir Taurikos Chersonesu, siekia V a. pr.m.e. Tuomet graikai jo pakrantėje įsteigė keletą kolonijų.
Pietinė pusiasalio pakrantė išliko graikų kultūros įtakoje beveik du tūkstantmečius, buvo Romos, Bizantijos, Trebizondo imperijų, nepriklausomos Teodoro kunigaikštystės sudėtyje. Likusi nuolat patirdavo užkariavimus ir įsiveržimus. Ankstyvaisiais viduramžiais čia gyveno skitai, taurai, graikai, romėnai, gotai, hunai, bolgarai, kitos tautos.
Viduramžiais Krymą iš dalies buvo užkariavusi Kijevo Rusia, po mongolų įsiveržimo tapo Aukso ordos dalimi. XV a. čia susikūrė Krymo chanatas, kuris tapo Osmanų imperijos dalimi.
1921 m. buvo buvo sukurta Krymo Autonominė Sovietų Socialistinė Respublika. 1945 m. ją panaikinus, Krymas tapo Rusijos TSR, o nuo 1954 m. – Ukrainos TSR sritimi.
Po SSRS žlugimo pusiasalis kaip Krymo Autonominė Respublika ir jame esantis Sevastopolio miestas tapo Ukrainos valstybės dalimi. 2014 m. Krymą okupavo ir aneksavo Rusija. Ji užimtame pusiasalyje įkūrė du federacinius vienetus: Krymo respubliką ir federacinį miestą Sevastopolį.
Ištuštėjo prieš dešimtmečius
Tačiau patį tikriausią Krymą galima rasti ir mūsų šalies teritorijoje, netoli Lietuvos geografinio centro. Remiantis „Google Maps“, jis yra Kėdainių rajone, piečiau 3501 numeriu pažymėto kelio, maždaug per vidurį tarp Pašušvio ir Krakių.
Krymu buvo pavadintas čia prieš pusę tūkstantmečio atsiradęs kaimas. Tai siejama su čia atsikėlusiais totoriais. Šie garsėjo kaip puikūs kariai, tad Lietuvos didieji kunigaikščiai Gediminas, Algirdas, Kęstutis su jais sudarydavo sąjungas, kai reikėdavo atremti priešiškas jėgas.
Kai kurie totoriai įsikūrė Lietuvos žemėse, padovanotose Vytauto Didžiojo. Po karų su Vokiečių ordinu kunigaikštis atvykėlius paprastai įkurdindavo prie svarbių valstybinių kelių. Šie tuos kelius prižiūrėdavo.
Tinklalapio „Kėdainių mugė“ teigimu, XV a. šaltiniuose totoriai minimi Babtuose, Krekenavoje. Per šias vietoves ėjo prekybinis kelias į Rygą.
Jų salelė buvo ir dabartinėje Krakių seniūnijoje, netoli Pašušvio, kur įkurtas Krymo kaimas. Pavadinimą atsinešė totoriai iš tikrojo Krymo – atkeliavusius nuo Juodosios jūros pakrantės čia juos įkurdino didysis Vytautas.
Krymo kaimą nuo vaikystės atsiminė prieš dešimtmetį tinklalapio kalbintas Krakių seniūnas Jonas Dalbokas, mat netoliese augo.
Deja, atvykus į vaikystėje ne kartą lankytą vietą Krymo surasti nepavyko.
„Apie 1960-uosius Krymo kaime dar buvo dvi sodybos, tačiau jose gyveno ne totoriai.
Vėliau ritosi melioracijos vajus, tad ir tos dvi sodybos prapuolė. Dabar buvusį Krymo kaimą težymi išlikusi kūdra“, – 2015 m. pasakojo jis.
Seniūno žodžiais, toks likimas ištiko ne vien Krymą. Tais metais Krakių seniūnijoje priskaičiuoti 94 kaimai, tačiau tokių, kuriuose būtų bent vienas namas su gyvenančiais žmonėmis, buvo likę tik 62.
Dar anksčiau apie Lietuvos Krymą rašė „Ūkininko patarėjas“. Jo žurnalistas Dainius Šepetys pasakojo, kad šiame kaime trimis dešimtmečiais anksčiau gyveno jo bendramoksliai.
Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį, kilo noras nukeliauti į taip pat vadinamą vietovę.
„Deja, atvykus į vaikystėje ne kartą lankytą vietą Krymo surasti nepavyko, – 2014 metais rašė jis. – Aplinkiniai Digraičių, Peštiniukų, Šulaičių ir Rėgulių kaimai vis dar šiek tiek „kvėpuoja“, yra išlikusių namų, kai kur dar gyvena žmonės, o štai Krymas – tarsi skradžiai prasmegęs.“
Aplinkui plytėjo laukai, kuriuose kaip tik tą dieną Krakių žemės ūkio bendrovės specialistai sėjo cukrinius runkelius. Pakalbintas agronomas tik gūžtelėjo pečiais: „Žemės čia derlingos, cukriniams runkeliams tinkamos, o jei čia seniau buvo kaimas, tai dabar jo nė žymės nėra likę.“
Pakalbinus iš šių vietų kilusią ir netolimame kaime gyvenančią moterį paaiškėjo, kad Krymo kaimas, kuriame gyveno penkios ar šešios šeimos, savo egzistenciją baigė daugiau kaip prieš 20 metų.
Nugriovus paskutinį kolūkių kūrimosi laikais pastatytą namą, kaimą paliko paskutiniai gyventojai. Dar anksčiau buvo nuverstas ir didžiulis prieškariu statytas molinis namas
15min verdiktas: tiesa. Kėdainių rajone tikrai buvo kaimas tokiu pavadinimu, bet dabar jis likęs tik žemėlapiuose – vietovė prieš kelis dešimtmečius ištuštėjo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
