Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 9d. 13:57

Į Antakalnio kapines plūdo minios žmonių: pasirodė SSRS vėliava, skambėjo sovietinės dainos, kai kurių atlapuose – Georgijaus juostelės

Nepaisant koronaviruso pandemijos ir galiojančių karantino ribojimų sekmadienį į Antakalnio kapines rinkosi daugybė žmonių, norinčių pagerbti Antrajame pasauliniame kare žuvusių sovietų karių atminimą. Prie memorialo sovietų kariams susibūrę keli asmenys išskleidė SSRS vėliavą, nors sovietinė simbolika mūsų šalyje uždrausta. Kapinėse probėgšmiais skambėjo karo laikų sovietinės dainos, karių kapus nuklojo raudoni gvazdikai.

Gegužės 9-ąją, kai Rusijoje ir kai kuriose kitose šalyse minima Pergalės diena, Vilniaus Antakalnio kapinėse kasmet renkasi žmonės, kuriems ši diena – šventė.

Lietuvai sulig Antrojo pasaulinio karo pabaiga negandos nesibaigė. Mūsų šalis SSRS buvo okupuota dar bemaž pusę amžiaus iki Nepriklausomybės paskelbimo 1990 metais. Ir po karo tęsėsi sovietų teroras, gyventojų trėmimai, vyko partizanų kova su okupantais.

Dėl COVID-19 pandemijos pernai Gegužės 9-osios paminėjimas nebuvo toks masiškas, be anksčiau įprastų kalbų ar gausių susibūrimų, nebuvo matyti ir ordinais atlapus nusisagsčiusių veteranų.

Šiemet vaizdas – jau kitoks. Prie memorialo sovietų kariams ir amžinosios ugnies vidurdienį žmonių buvo susibūrę gausiai. Dauguma jų nedėvėjo veido kaukių. Daug žmonių tebeeina į kapines.

Nemažai jų atnešė gėlių. Daugiausia – raudonų gvazdikų ar tulpių. Kai kurių jų atlapuose – Georgijaus juostelės. Buvo žmonių, užsidėjusių sovietų karių kepures.

Iš ryto prie memorialo sovietų kariams gėlių padėjo ir Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas.

Minėjime neapsieita be incidentų. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis 15min patvirtino, kad dviem piliečiams renginyje budėję pareigūnai surašė protokolus. Vienas asmuo baudą gavo už sovietinės simbolikos demonstravimą, kitas nubaustas už pareigūnų įžeidinėjimą.

„Jokių okupacijų nebuvo“

15min pakalbino kelis į Antakalnio kapines atėjusius žmones.

„Čia šventė labai didelė. Mūsų vaikai ir anūkai – visi žino, kaip buvo prieš 70 metų. Čia labai didelė šventė“, – kalbėjo vyras.

Čia šventė labai didelė. Mūsų vaikai ir anūkai – visi žino, kaip buvo prieš 70 metų.

Jis pasakojo kasmet Gegužės 9-ąją ateinantis į Antakalnio kapines. Tik pernai sutrukdė karantinas.

„Dabar jau ne toks. Mes padarėme skiepą ir jau galima, aš manau“, – sakė jis.

Pastebėjus, kad Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga vertinama nevienareikšmiai, nes mūsų šalis toliau liko okupuota SSRS, vyras teigė su tuo nesutinkantis.

„Kaip aš manau, nebuvo jokių okupacijų. Čia buvo karas, okupacijos sovietų nebuvo. Mes taip galvojame. Visi turi savo (nuomonę – 15min), kaip jie galvoja“, – kalbėjo jis.

Kitas kapinėse sutiktas vyras irgi tikino, kad Gegužės 9-oji jam labai didelė šventė.

„Ir tėvelis kariavo, ir mamytė kariavo. Daug kas kariavo“, – sakė jis.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Minėjimo akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Minėjimo akimirka

Į Antakalnio kapines vyras aiškino atėjęs ir gėlių padėti, ir pabūti.

„Atmintis. Tiek žmonių žuvo už mūsų laisvę, galima sakyti“, – kalbėjo jis.

Koronaviruso pandemija ir sudėtinga epidemiologinė situacija Vilniuje vyro negąsdina.

„Kiek galima gąsdinti ir kiek galima bijoti. Čia jau net su Antruoju pasauliniu karu ir nepalyginsi. Vieną kartą ten išgąsdino ir žmonės gynėsi. O čia nežinia, nuo ko gintis, ar nuo kokios valdžios. Kurie prie valdžios, irgi sunku suprasti juos. Kiekvieną dieną po 20–30 kartų per televizorių, radiją, laikraščiuose vieną ir tą patį varo. Vienu žodžiu, nėra ko bijoti. Užtenka, pabijojom, ypač – pagyvenę žmonės“, – mano jis.

Dar vienas kapinėse sutiktas vyras sakė čia šiandien atėjęs, nes gegužės 9-ąją baigėsi karas.

„Tiek žmonių žuvo, tiek tų kareivių. Jie irgi norėjo gyventi. Reikia šitą žinoti“, – pabrėžė vyras, kurio tėtis dalyvavo Antrajame pasauliniame kare.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Minėjimo akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Minėjimo akimirka

Paklausus, ką mano apie tai, kad Lietuvoje Antrasis pasaulinis karas 1945 metais nesibaigė, nes toliau tęsėsi sovietų okupacija, į pokalbį įsiterpė drauge su juo atėjusi moteris.

„Atsiprašau, čia mūsų istorija. Nieko nepadarysi. Okupacija, ne okupacija“, – sureagavo ji.

„Čia pavadinimai tik tai. Okupacija ar laisvė. Čia tik požiūris žmonių“, – atsakė vyras.

Lietuvoje gyvena gerai

Prie memorialo kariams sutikta rusakalbė moteris sakė atėjusi pagerbti karius, išvadavusius Europą nuo fašizmo.

Ji pasakojo, kad Antrajame pasauliniame kare dalyvavo jos tėtis, trys dėdės žuvo.

Anot moters, apie sovietinę okupaciją kiekvienas turi savo nuomonę ir turi teisę ją turėti.

„Yra žmonės, kurie mano, kad tai okupacija, aš manau, kad ne okupacija. Skirtingai. Tai jų nuomonė, tai jų teisės ir, aš manau, kad tai teisinga. Yra žmonės, kurie kovojo prieš Sąjungą ir dėl to buvo taip pat teisūs, nes iš jų atiminėjo žemę, juos iškeldindavo. Tai buvo sudėtingas momentas Lietuvai.

Bet su tuo seniai, aišku, buvo galima susitaikyti. Bet ne visi nori. Praeis dar laiko, susilygins viskas, viskas nusistovės, viskas gerai. Lietuvoje mūsų niekas neengia, leidžia tikėjimą. Kaip sakoma, mano asmenine nuomone, mums Lietuvoje gyvenasi neblogai. Niekas mūsų neengia. Leidžia viską. Ir, prašau, garbinkite – ir Velykas švęskite, ir rusiškos mokyklos yra“, – pabrėžė ji.

Tiesa, pasiteiravus apie tai, sureagavo netoliese stovėjęs vyras. Jis piktu balsu rusiškai pareiškė: „Kiek jums sovietinė okupacija visko pastatė. Ar neprisiminsite?“

Kiek jums sovietinė okupacija visko pastatė. Ar neprisiminsite?

„Todėl, kad mūsų tėtis kariavo. Jis perėjo beveik visą karą – ir su Suomija, ir baigė Kionigsberge, Vokietijoje. Bet šiemet mes nepasiėmėme jo nuotraukos, o kasmet mes nešamės. Mama čia, Lietuvoje, gimė ir jie čia susipažino. Dėl to mes ir Lietuvą mylime, ir Rusiją dieviname. Suprantate, todėl mes kasmet ir ateiname“, – kalbėjo kita į Antakalnio kapines sekmadienį atėjusi rusakalbė moteris.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Minėjimo akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Minėjimo akimirka

Klausiama apie sovietinę okupaciją, trukusią dar beveik 50 metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, ji sakė, kad jos nuomonę pakeisti sunku, nes jai jau 75 metai.

„Kaip sakoma, mes su savo mintimis toliau einame per gyvenimą. Ir paprasčiausiai kažką priešingo pasakyti, tai bus ne iš širdies. Gyvenome čia sovietmečiu – mes su dideliu dėkingumu prisimename. Kažkas nukentėjo. Žinote, kaip būna, prie kiekvienos valdžios kažkas kenčia“, – teigė moteris.

Su dukra į Antakalnio kapines taip pat atėjusi kita moteris sakė, kad čia šiandien yra, nes tai yra tikrai didelė šventė, reikia padėkoti žuvusiems už paaukotas gyvybes.

„Už dangų be kovų, kad visi esame – kad esame tiesiog“, – pabrėžė ji.

Karo pabaiga Lietuvai taikos neatnešė

Vakarų Europos šalys, taip pat ir Lietuva, Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini gegužės 8-ąją.

Šią dieną 1945 metais Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą.

Šeštadienį Vilniuje buvo surengtos pagerbimo ir gėlių padėjimo ceremonijos aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse.

Alfredas Pliadis/Krašto apsaugos ministerijos nuotr. /Gėlių padėjimo ceremonija prie Jono Žemaičio-Vytauto paminklo
Alfredas Pliadis/Krašto apsaugos ministerijos nuotr. /Gėlių padėjimo ceremonija prie Jono Žemaičio-Vytauto paminklo

Kartu su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininku brigados generolu Mindaugu Steponavičiumi gėles prie Jono Žemaičio-Vytauto paminklo, esančio greta KAM pastato, padėjęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos bei Vidurio Europos valstybėms, neatnešė taikos, tik dar daugiau teroro ir aukų.

„Šio karo politiniai padariniai faktiškai buvo likviduoti tik 1990-1993 metais, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę ir iš jos teritorijos buvo išvesti paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai“, – sakė A.Anušauskas.

„Rusijos pasaulio palikimas“

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, besispecializuojantis informacinio karo ir Rusijos politikos temose, Nerijus Maliukevičius sako, kad laiko perspektyva yra paradoksalus dalykas.

„Prieš 7-10 metų, iki Rusijos agresijos Ukrainoje, Gegužės 9 dienos minėjimą nuolatos aptarinėdavome parado Maskvoje ir užsienio lyderių vizitų į Rusiją kontekstuose. Dabar daugeliui Vakarų lyderių net nekyla klausimas, ar važiuoti į Maskvą švęsti kartu su Vladimiru Putinu. Tai yra iliustratyvus akcentas, kur link atvedė V.Putino politika“, – pastebėjo politologas.

Jis sutinka, kad Gegužės 9-oji Lietuvos visuomenei tapo kiek mažiau įdomi, nei dar buvo prieš keletą metų. Anksčiau spaudos puslapiai mirgėdavo įvairiausiais konfliktais ir aršiomis diskusijomis.

„Manau, kad įtampa prieš keletą metų buvo iliustratyvi, nes to kontekstas buvo tiesioginė Rusijos agresija Ukrainoje, todėl reakcijos į švento Jurgio juosteles buvo atitinkamos. Lygiai taip pat buvo matoma, kad separatistai Donbase eina į mūšį prieš ukrainiečius su tomis juostelėmis. Manau, kad kontekstas šiek tiek keičiasi. Situacija Ukrainoje perėjo į tokio šalto konflikto fazę, nors kiekvieną dieną ten žūsta kariai“, – sakė N.Maliukevičius.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Maliukevičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Maliukevičius

Jo teigimu, Gegužės 9-osios renginys kiekvienais metais buvo naudojamas Rusijos įvaizdžio populiarinimui.

„Neseniai buvo svarstoma, kodėl Rusijos kariuomenė buvo telkiama prie Ukrainos sienų būtent Pergalės dienos jubiliejaus išvakarėse. Tai iliustruoja, kad ši data yra kertinė V.Putino režimui. Ji panaudojama vidaus mobilizacijai, tarptautinei propagandai“, – aiškino N.Maliukevičius.

Ši data yra kertinė V.Putino režimui. Ji panaudojama vidaus mobilizacijai, tarptautinei propagandai.

Gegužės 9 dienos minėjimas Lietuvoje dažniausiai apsiriboja renginiu Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Į jį susirenka ir Antrojo pasaulinio karo veteranai, kurių lieka vis mažiau. Kartu su jais padėti raudonų gvazdikų eina ir jaunesni žmonės.

N.Maliukevičius mano, kad jaunesnių kartų pasirinkimą susirinkti prie paminklo žuvusiems sovietų kariams lemia tradicija, ateinanti iš bendruomenės ir šeimos, kuri galutinai įtvirtinama izoliuotos Rusijos televizijos informacinės erdvės.

„Tai iš principo yra Rusijos pasaulio, kuris peržengia sienas, simbolinė šventė. To Rusijos pasaulio atstovai – įvairios kartos, jaunimas – renkasi tiek Rygoje, tiek Vilniuje, šios dienos minėjimų galime matyti ir Vakaruose.

Šventė ateina tiesiai iš Sovietų Sąjungos tradicijos švęsti pergalę gegužės 9 dieną. Europa karo pabaigą švenčia gegužės 8 dieną. Jau tais laikais Sovietų Sąjungai reikėjo išsiskirti, turėti savo šventę, bandant parodyti savo išskirtinumą sąjungininkų kontekste“, – sakė politologas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pergalės dienos minėjimas Maskvoje 2019 metais
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pergalės dienos minėjimas Maskvoje 2019 metais

Ar šios tradicijos tąsa gali būti politinis dalies Lietuvos rusų pareiškimas? Pasak N.Maliukevičiaus, kiekvieno asmens motyvacija greičiausiai yra skirtinga. Kokia ji, galėtų pasakyti tik jie patys.

„Tikriausiai daugelis įvardintų, kad tai yra pagarbos, atminties šventė ir tiesiai nesakytų, kad tai yra politinė akcija. Kitas dalykas, tai yra diena, kurios pagrindu labai lengva supriešinti visuomenės grupes, sukurti įtampą. Tame irgi yra savotiškos rizikos. Reikia suprasti – tai yra savotiškas Rusijos pasaulio palikimas, simbolinė šventė, kuri Europoje ir tradiciškai Lietuvoje yra švenčiama diena anksčiau“, – pabrėžė VU TSPMI dėstytojas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Video

21:34
03:06
00:15

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min