Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 2d. 11:01

Į mokyklas negalinčių grįžti pradinukų tėvai: nuotolinis mokymasis primena ledus už stiklo – gražūs, bet skonio nepajusi

Nuotolinės pamokos
Valdo Kopūsto / 15min nuotr. / Nuotolinės pamokos

Vilniuje jau apie 20-ies mokyklų pradinukai grįžo į klases. Tačiau tai tik nedidelė dalis, kiti ir toliau mokosi nuotoliniu būdu. Ar pastarieji dar galės eiti į mokyklas šiais mokslo metais, jų tėvai nežino, todėl, su tam tikru pavydu žiūrėdami į pradėjusias įprastą ugdymą mokyklas, tvirtina besijaučiantys diskriminuojami ir siūlo ieškoti paprastesnių būdų sugrąžinti vaikus į klases.

Šio pirmadienio preliminariais iš savivaldybių gautais duomenimis, kovo 29 dieną klasėse mokėsi daugiau nei 63 tūkst. pradinukų, tai 4 tūkst. daugiau nei praėjusią savaitę.

Iš jų beveik 7 tūkst. mokosi mokyklose, kuriose taikomas grįžimas pasirinkus testavimą kaupiniais.

Saugaus grįžimo modelį taiko 12 savivaldybių 44 mokyklose, beveik pusė šių mokyklų (19) yra Vilniuje.

Būtent Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija buvo bandomoji mokykla, kurioje toks testavimas išmėgintas ir pradinukai grįžo į klases.

Tėvai džiaugėsi atsiradusia galimybe vaikams vėl grįžti prie įprastinio mokymo modelio, tad per kelias savaites šių mokyklų skaičius išaugo beveik iki 20-ies.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kunigaikščio Gedimino progimnazija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kunigaikščio Gedimino progimnazija

Geležinių klumpių nešiojimas

Tačiau to per mažai ir procesas per lėtas. Į 15min redakciją kreipėsi kelių vaikų, pradinukų, tėvai, kurių teigimu, sunku suprasti, kodėl grįžimas vyksta taip lėtai.

Tėvai prašė neskelbti mokyklų, kurias lanko jų atžalos, nes esą problemų kyla ne dėl konkrečios mokyklos, o dėl pačios tvarkos.

Ingos vaikas lanko vieną iš privačių sostinės mokyklų, kurioje pradinukų – apie 170. Norinčiųjų grįžti į įprastas pamokas mokykloje netrūksta, tačiau bent kol kas tėvai nesulaukė jokių žinių apie galimą konkrečią grįžimo datą.

Dabar situaciją turime tokią, kad mokykloms tarsi ir leista atsidaryti, duotos mums devynios klumpių poros sunešioti iki to atidarymo. Bandome jas sunešioti.

„Dabar situaciją turime tokią, kad mokykloms tarsi ir leista atsidaryti, duotos mums devynios klumpių poros sunešioti iki to atidarymo. Bandome jas sunešioti, bet faktas tas – savivaldybė mums rašo, kad turėtume kantrybės, nes jie neturi pajėgumų, gali išleisti tik po keturias mokyklas.

Tada ir norisi pasakyti – juk jūs esate valdžia. Jeigu neturite pajėgumų – padidinkite, nes kas kitas tai gali padaryti? Mes, tėvai, nepadidinsime. Juk viskas tam, kad nebūtų sukurta tokia situacija – neteisybė ir nelygybė, kai vieni vaikai gali eiti, o kiti turi laukti. Reikėtų priimti ir atitinkamus sprendimus, padidinti testavimo pajėgumus, techninių darbuotojų skaičių. Gal reikia savanorių? Mes pasiryžę savanoriauti!“ – emocingai kalbėjo Inga.

Su mokyklos administracija nuolat ryšį palaikanti mama sakė žinanti tik tiek, kad mokykla į savivaldybę kreipėsi dėl galimybės grįžti prie įprasto darbo, tačiau apie jokias konkrečias datas, kada tai galėtų įvykti, informacijos neturi.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pradinukai grįžta į mokyklas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pradinukai grįžta į mokyklas

„Didžiausia problema yra tokia, kad mes lyg turime miražą – galime grįžti, bet realiai negalime. Jeigu paskaičiuosime pagal laukiančių mokyklų skaičių, tai tikėtina, didžioji dauguma nebus ištestuota iki mokslo metų pabaigos ir negalės sugrįžti. Vadinasi, pradinukai mokysis penkis mėnesius nuotoliniu būdu. Tai tas pats, kas ledus laižyti per stiklą – ledai gražūs, bet tas pradinukas atsisėdęs stiklą laižo ir nei pavalgęs, nei skonį jaučia“, – vaizdingai palygino Inga.

Gal yra kitų būdų?

Miglės ir Gintauto vaikas lanko vieną iš įprastų Vilniaus progimnazijų. Jie taip pat labai norėtų grįžti prie įprasto mokymosi, kadangi nuotoliniu būdu vaikai mokosi jau nuo gruodžio pradžios – iš pradžių klasė buvo izoliacijoje, paskui visi mokiniai liko namuose.

Išgirdę apie galimybes grįžti, tėvai sako nudžiugę ir tikėjosi, kad viskas spręsis greitai bei konstruktyviai, tad prireiks vos savaitės kitos ir vėl pamokos vyks klasėse. Bet taip nėra.

Vadinasi, pradinukai mokysis penkis mėnesius nuotoliniu būdu. Tai tas pats, kas ledus laižyti per stiklą – gražūs, bet pradinukas stiklą laižo ir nei pavalgęs, nei skonį jaučia.

„Čia nelygybė ir diskriminacija, nes tarsi ir gali, ir negali eiti į mokyklas. Jeigu Vyriausybė ir savivaldybė nusprendė, kad tas kaupinių testavimo metodas tinka, tai paaiškėjo po kelių savaičių, visi sako, kad jis pasiteisino ir yra toks grįžimas saugus, tai kodėl mes nerandame pajėgumų, jų nepadidiname, kad toks testavimas būtų taikomas masiškiau. O jeigu nepritaikoma masiškai, tą reikia aiškiai pasakyti, gal ieškoti kitų sprendimų“, – kalbėjo Gintautas.

Anot Gintauto, susidaro įspūdis, kad didžiausia problema yra ta, jog prieš atidarant mokyklą būtina ištirti ne tik pačius mokinius, bet ir visus jų šeimos narius iš vieno namų ūkio:

„Tai ir sukuria tą butelio kaklelio efektą. O savivaldybė gali teisintis, kad turi surinkti visų duomenis – tėvų, kas gyvena kartu, reikia juos visus registruoti testavimui mobiliuosiuose punktuose, kurie apkrauti, kadangi atsiranda daugiau grupių, kuriems testavimas privalomas. Jau atsidariusios mokyklos irgi turi prioritetą, tai kitos vėl stumiasi tolyn. Dėl to atsidarymas tampa labiau fiktyvus, realiai neįgyvendinamas.“

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Tuščia klasė
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Tuščia klasė

Vyrui antrina ir Miglė, klausdama, kodėl mokyklinukams taikomas toks reikalavimas, juk, tarkim, kirpėjai nėra būtina ištirti visą savo šeimą.

„Dabar vis plačiau naudojami greitieji antigenų testai. Daug grupių tiriama jais, tad gal galima būtų ir mokinius ištirti pirmajame etape antigeno testu. Jeigu vaikas prasirgęs, atsineš pažymą, kad turi antikūnų. O visiems kitiems atlikus antigenų testą mokykla galės atsidaryti, o vėliau kas savaitę mokyklos sveikatos specialistas imtų mėginius, kurie būtų tiriami kaupinių metodu. Kažkas turi keistis, nes tokiu būdu grįžtant į mokyklas procesas per lėtas“, – įsitikinęs pradinuko tėvas.

Dabar vis plačiau naudojami greitieji antigenų testai. Daug grupių tiriama jais, tad gal galima būtų ir mokinius ištirti pirmajame etape taip.

Progimnazijoje, kurią lanko šių tėvų atžala, apie sutikimą grįžti nustatytomis sąlygomis pranešė arti pusės pradinukų tėvų.

Tačiau Miglė abejoja, ar atlikta apklausa tinkama nustatyti tikrąjį norinčių grįžti skaičių, nes tėvai savo nuomonę prašyti išsakyti dar iki pradedant bandomąjį projektą.

Esą tuomet galvota, kad bus ir kitokių galimybių grįžti į klases vaikams. Dalyje Lietuvos savivaldybių taip ir yra, tačiau epidemiologinė situacija Vilniuje šiuo metu to neleidžia.

Nejuda taip greitai, kaip norėtųsi

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja teigia, kad visos norinčios grįžti į kontaktinį ugdymą įstaigos yra žinomos ir įtrauktos į sąrašą.

„Tačiau, kol kas dėl nacionalinės registravimo testuotis sistemos atnaujinimo darbų bei savivaldybės turimų ribotų pajėgumų ir didelio kiekio techninio darbo, kas reikalauja daug žmogiškųjų išteklių ir laiko, šis procesas negali judėti taip greitai, kaip mums visiems norisi. Todėl kas savaitę galime atverti tik po kelias mokyklas.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, pirmiausia atveriama po kelias mokyklas, kurių didelė bendruomenės dauguma išreiškė norą grįžti į kontaktinį ugdymą ir kuriose dirba Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai arba mobiliosios komandos specialistai“, – apie situaciją kalbėjo A.Kovalevskaja.

123RF.com nuotr./Nuotolinis mokymasis
123RF.com nuotr./Nuotolinis mokymasis

Jos teigimu, savivaldybė nori atverti visas mokyklas, dirbama, kad būtų galima tai padaryti:

„Tikimės, kad artimiausiu metu situacija pagerės ir grįžti į kontaktinį ugdymą galės kuo daugiau ugdymo įstaigų. Eilės tvarka, pagal mokinių skaičių, sutikusių grįžti į kontaktinį ugdymą tėvų procentinę dalį, su mokyklomis kiekvieną savaitę vyksta susitikimai, kurių metu yra aptariama detali grįžimo į mokyklas eiga ir procesai.

Apie visus priimtus sprendimus dėl kontaktinio mokymo ar pasikeitusią situaciją nedelsiant informuojama ugdymo įstaigos administracija.“

Nori grįžti 80 proc. įstaigų

Vyriausybė yra suteikusi Vilniaus miesto savivaldybei diskrecijos teisę parinkti ugdymo įstaigas, kurios ugdymą pradinėse klasėse vykdys kontaktiniu (mišriu) būdu.

Tam reikia žinoti, kiek mokyklų sutinka periodiškai atlikti mokinių namų ūkių ir įstaigose kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų profilaktinį tyrimą kaupinių metodu.

Taip pat – ar tos įstaigos pasiruošusios valdyti srautus, užtikrinti saugaus atstumo laikymąsi ir kitas būtinas saugos bei higienos sąlygas.

Grįžti į kontaktinį ugdymą su periodiniu testavimu pareiškė norą beveik 80 procentų pradinio ugdymo klases turinčių Vilniaus įstaigų.

Norėdama įvertinti mokyklų situaciją ir tinkamą pasiruošimą, savivaldybė inicijavo apklausą, o mokyklos, prieš teikdamos duomenis, turėjo aptarti šiuos klausimus su bendruomene ir įvertinti mokyklos pajėgumus – klasių išdėstymą, judėjimo srautus, maitinimą, tėvų pasiryžimą, darbuotojų įsitraukimą ir pan.

Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, grįžti į kontaktinį ugdymą su periodiniu testavimu pareiškė norą beveik 80 procentų pradinio ugdymo klases turinčių įstaigų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min