Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2018 rugsėjo 24d. 17:01

Įdomiausios I.Šimonytės citatos: apie „žolę“, eurą, Šveiką, A.Kubilių ir gyvenimo prasmę

Ingrida Šimonytė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Ingrida Šimonytė

Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri pirmadienį paskelbė dalyvausianti 2019 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose, garsėja aštriu liežuviu. Viešojoje erdvėje gausu jos pasisakymų įvairiomis temomis. Ką I.Šimonytė mano apie prezidento vaidmenį, buvusį premjerą Andrių Kubilių, marihuanos legalizavimą, kodėl Šveikas yra jos herojus ir ko, jos manymu, daugelis lietuvių nesupranta apie Seimą ir mokesčius?

Nuo 2009 m., kai tapo finansų ministre, I.Šimonytė dažnai pasirodydavo žiniasklaidoje, taip pat poziciją įvairiais klausimais dėstė savo internetiniame puslapyje. 15min kviečia susipažinti su įdomiausiais I.Šimonytės pasisakymais per pastaruosius metus – susijusiais tiek su ekonomika, tiek su politika, tiek su ja pačia.

I.Šimonytė apie ekonomiką

Apie pasirinkimus ekonomikoje

„Žmonės mėgsta ignoruoti vieną paprastą dalyką – visada reikia rinktis. Ekonomika yra mokslas apie ribotų išteklių panaudojimą. (...) Tu negali pasilikti pyrago gabaliuko ateičiai ir jį suvalgyti vienu metu. Žmonės ieško politikų, kurie pasakytų – tau viską duosim, iš tavęs nieko neimsim ir dar pakeliui nei prasiskolinsim, nei ką. Pinigai bus tvirti, visiems visko užteks. Tokios ekonomikos nėra. Reikia rinktis – ir tai yra esminis dalykas, kurio žmonės nenori apie ekonomiką suprasti. Patinka ar nepatinka, tu turi apsispręsti.“ (Interviu 15min, 2017 m. vasario 5 d.)

„Jeigu didelės viešosios paslaugos – bus dideli mokesčiai. Jei maži mokesčiai – daug ką turėsi pirkti iš savo kišenės. Ir tie pasirinkimai yra vienareikšmiški. (…) Čia viena didžiausių ne tik mūsų ekonomikos, bet ir mūsų politikos dramų.“ (Interviu 15min, 2017 m. vasario 5 d.)

Apie valstybės biudžetą

„Kai šeimoje tenka susitarti trims ar penkiems, tai ne visada būna paprasta. Valstybėje per išrinktus politikus tenka sutarti trims milijonams, tad nenuostabu, kad dėl aibės interesų, kuriuos reikia kažkaip suderinti, sprendimas dėl biudžeto visada bus kritikuojamas – juk vienam gali visiškai nerūpėti investicijos, o tik vartojimas čia ir dabar, kitam nerūpės kiek išleidžiame ligotiems ir seniems, nes jis jaunas ir sveikas. Dažnas sako: jeigu aš tvarkyčiau, tai daryčiau kitaip, nors nelabai susimąsto, kad yra ir kitokių žmonių ir kitokių jų poreikių bei požiūrių. Todėl nenuostabu, kad biudžetu paprastai nepatenkinti visi. Įskaitant ir finansų ministrą.“ (Įrašas asmeniniame tinklaraštyje, 2013 m. balandžio 22 d.)

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė

„Pamąsčius gana buitinėmis kategorijomis pavyktų nesudėtingai įžvelgti paralelę tarp valstybės ir šeimos piniginės: įplaukos yra tai, ką uždirba ir bendram labui suneša visi šeimos nariai, išlaidos – tai, ko bendru sutarimu reikia. To, ką uždirbi, paprastai nepakanka visiems norams patenkinti – kaip šeimoje, taip ir valstybėje. Jeigu sutariama išleisti daugiau, nei gaunama pajamų, iš ko padengiamas skirtumas? Iš santaupų, jeigu jų yra, arba skolinantis, jeigu santaupų nėra – įvertinus riziką ir galimybes skolą atiduoti. Nereta šeima ir apie blogesnius laikus linkusi pagalvoti, t.y. pataupyti, valstybėje, deja, apie juos pagalvojama rečiau.“ (Publikacija delfi.lt, 2013 m. balandžio 25 d.)

Apie racionalumą

„Po Antrojo pasaulinio karo įsivyravo įsitikinimas, kad viską galima apskaičiuoti pagal formules. Jei taip būtų, krizių nekiltų. Tokie skaičiuotojai įsivaizduoja, kad žmonės visada elgiasi racionaliai. Deja, jie valdomi emocijų, lengvai pasiduoda bandos jausmui. Visi perka butus – ir aš perku, visi ima paskolas – ir aš imu. Šėlsta visi tokiame smagiame vakarėlyje, kol kas nors ateina ir staiga išjungia elektrą. Tada nustebę dairosi: „Kas čia atsitiko? Ką toliau daryti?“ Jei žmonių elgesį būtų taip lengva apskaičiuoti, antropologai, sociologai ir psichologai neturėtų darbo.“ (Interviu žurnalui „Moteris“, 2017 m. gruodžio 13 d.)

Apie nelygybės augimą

„Istoriškai visada susiklosto tokia situacija, kad, kai ekonomika auga, nelygybė didėja, o kai ekonomika smunka, nelygybė mažėja. Mažiausia nelygybė paradoksaliai buvo 2012 metais – iškart po krizės. Kai ekonomika apsisuka į kitą pusę, mažai uždirbančių žmonių pajamos šiek tiek didėja, bet daug uždirbančių žmonių pajamos auga daug sparčiau.“ (Interviu Lrt.lt, 2017 m. spalio 30 d.)

„Kai ponas Skvernelis sako, kad dabar duos 600 mln. tiems žmonėms, kurių pajamos pačios mažiausios, tai nereiškia, kad šitaip bus naikinamas skirtumas tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių žmonių. Nes jei gaunantiems didesnes pajamas gerai seksis, ta nelygybė gali toliau didėti.“ (Interviu Lrt.lt, 2017 m. spalio 30 d.)

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Apie Lietuvos gyvenimą iki 2008–2009 m. finansų krizės

„Iki krizės tiesiog nebuvome tokie, kokie turėjome būti, nebuvome apdairūs, nebuvome racionalūs, nemąstėme apie tai, kad kažkada šitas žydėjimas pasibaigs, nes nesupratome, iš kur tas žydėjimas ateina. Jis iš tikrųjų atėjo iš netvarių dalykų. Buvome labai priklausomi nuo tų į šalį įpučiamų pinigų. (...) Labai daug laiko praleidome tiesiog ignoruodami, kad tos problemos ateis“. (Interviu „LRT radijo“ laidai „Pin kodas“, 2018 m. gegužės 7 d.)

„Dar dirbdama Finansų ministerijoje, mačiau kaip politikai nepaisė perspėjimų, nesirūpino finansine drausme ir nesiruošė sukrėtimams, tad daugelis tautiečių nukentėjo dėl iš anksto Seimo ir Vyriausybės nepadarytų būtinų namų darbų, o jie buvo nepadaryti, nes buvo vengiama kalbėti žmonėms tiesą, mat, „nepopuliaru“.“ (Įrašas asmeniniame puslapyje, skiltis „Mano nuomonė“.)

Apie tai, kada gyvensime kaip Švedijoje

„Jau žinau, kad to švediško socializmo tikrai ilgai nesukursime. Tai veikia tik tuo atveju, jeigu visuomenės pasitikėjimas vieni kitais (ne vien savo šeimos nariais) yra norma, o ne išimtis, kaip kad yra pas mus.

To švediško socializmo tikrai ilgai nesukursime. Tai veikia tik tuo atveju, jeigu visuomenės pasitikėjimas vieni kitais (ne vien savo šeimos nariais) yra norma, o ne išimtis, kaip kad yra pas mus.

Tad pirmiausia reikėtų išmokti pasitikėti.“ (Interviu žurnalui „Moteris“, 2017 m. gruodžio 13 d.)

Apie Estiją

„Vos atgavę nepriklausomybę, jie greitai išrinko į valdžią jaunus, iniciatyvius politikus, šie padarė daug reformų, ekonomika įgavo pagreitį ir įsibėgėjo. Mes viską darėme minkščiau, iš lėto, mūsų valdžioje iš pradžių buvo daugiau intelektualų nei praktikų, o paskui, skirtingai nuo Estijos, pasirinkome žingsnį į „pažįstamą praeitį“. Pasistengę galėtume pasivyti estus ir greičiau negu iki 2030 metų, bet tai reikalauja valios ir drąsos, o jos mūsų politikams stinga.“ (Interviu žurnalui „Moteris“, 2017 m. gruodžio 13 d.)

Apie S.Skvernelio priekaištus dėl „praskolintos Lietuvos“

„Jis [S.Skvernelis, – 15min] apgailestauja ir dėl to, kad Lietuva praskolinta, ir dėl to, kad mokesčiai krizės metu buvo didinami, ir dėl to, kad išlaidos buvo mažinamos. Aš nežinau, kaip jis savo galvoje visa tai sudeda į vieną krūvą? Tai iš ko aš būčiau turėjusi mokėti jo vadovaujamos policijos policininkams ketvirtį ar penktadalį skirtingais metais algos, jei Lietuva nebūtų skolinusis tam biudžeto deficitui padengti?“ (Interviu „Lietuvos ryto televizijai“, 2017 m. liepos 11 d.)

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Apie euro įvedimą

„Dažnas klausimas, stosite ar nestosite į euro zoną ir diskutuojančių viešojoje erdvėje pasakymas, kad gal stosime, gal nestosime, atrodo taip, kaip mergaitė svarstytų, kad netekėsiu aš už Petriuko, nors Petriukas man to net nesiūlė.“ (Pasisakymas konferencijoje „Investuok Lietuvoje“, 2011 m. spalio 7 d.)

Dažnas klausimas, stosite ar nestosite į euro zoną ir diskutuojančių viešojoje erdvėje pasakymas, kad gal stosime, gal nestosime, atrodo taip, kaip mergaitė svarstytų, kad netekėsiu aš už Petriuko, nors Petriukas man to net nesiūlė.

„Lietuva nėra Lenkija, Lietuva nėra Švedija, Lietuva nėra Jungtinė Karalystė. Lietuva neturėjo niekada savarankiško centrinio banko, nevykdė monetarinės politikos ir negali monetarinės politikos priemonėmis spręsti ūkio problemų. Todėl mūsų požiūris į narystę euro zonoje yra visai kitas, nei tų, kurie sako, kad dar gali truputį palaukti.“ (Pasisakymas konferencijoje „Pasaulis 2013 metais“, 2013 m. vasario 4 d.)

(Apie tai, kodėl Lenkija neįsivedė euro) „Lenkija yra didelė ir gana uždara ekonomika, todėl jos skaičiavimai tokiu atveju yra kitokie, negu Lietuvos, kuri yra maža, atvira ekonomika, kurią veikia importo ir eksporto vėjai, kuriai importo ir eksporto kainų stabilumo užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių ir svarbiausių dalykų. Ir mes tai pasiekėme su Valiutų valdyba. Jei mes būtume neturėję Valiutų valdybos, nė kiek neabejoju, 2008–2009 m. litas turbūt būtų atpigęs ne 40 proc., o daug daugiau. Apie tai gali pagalvoti žmonės, kurie turi santaupų, kurie turi paskolas, tarkime, eurais – kaip jie tuo metu būtų jautęsi? Taigi kiekvienas skaičiavimas šioje situacijoje yra kitoks. Ir Lenkijos skaičiavimai, be abejo, yra kitokie.“ (Pasisakymas „LRT radijo“ laidoje „Ryto garsai“, 2014 m. spalio 8 d.)

„Aš nė kiek neabejoju, kad ir Latvijoje, ir Lietuvoje visą laiką bus žmonių, kurie bus nepatenkinti esama valdžia ar valdymo principais, kitais dalykais. Jeigu yra šalia dar tema, kurią galima prie to prijungti, pavyzdžiui, valiutos pakeitimas, tai žmonės pasipiktins ir tuo.“ (Pasisakymas TV3 laidoje „Savaitės komentarai“, 2014 m. rugsėjo 28 d.)

Apie referendumą dėl lito išsaugojimo

„Esu tikra, kad bent 9 iš 10 prašomų pasirašyti po referendumo iniciatyva Lietuvos žmonių net negalės pasakyti, kokių problemų jiems asmeniškai kelia dabartinė pinigų politika, t.y. tas faktas, kad litas tvirtai susietas su euru nekintamu kursu jau 12 metų, todėl iš esmės yra tas pats euras, tik turinti kitą fizinę išraišką. Veikiausiai, absoliuti dauguma pasakys, kad tokia padėtis juos tenkina – yra bent vienas aiškus dalykas. Kodėl tada grėsmę turi kelti fizinis lito pakeitimas euru?“ (Įrašas asmeniniame tinklaraštyje, 2014 m. vasario 26 d.)

„Panašu, kad dar viena kita iniciatyvių asmenų su nebloga iškalba grupė ir per metus referendumams išleisim tiek, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja visas Seimas su visais pieštukais ir drožtukais, kokios penkios šešios ministerijos ar pusė teismų sistemos.“ (Įrašas asmeniniame tinklaraštyje, 2014 m. vasario 26 d.)

„Ypatingą ekstazę, panašu, kelia galimybės patrolinti Europos Sąjungą, iš kurios į Lietuvą plūsta visokios neteisybės – neteisingos sąvokos ir visokie toleranciniai kliedalai. Vienintelis teisingas iš ten plūstantis dalykas yra pinigai, bet apie pinigus kalbėti kultūringoj draugijoj, žinia, nepriimta, išskyrus tai, kad jų gal per maža. „Nemokykite mūsų gyventi, o geriau padėkite materialiai“, – sakė viena filmo herojė ir tai neblogai apibendrina viešumoje kultivuojamą požiūrį į mūsų santykį su ES“. (Įrašas asmeniniame tinklaraštyje, 2014 m. vasario 26 d.)

„Nemokykite mūsų gyventi, o geriau padėkite materialiai“, – sakė viena filmo herojė ir tai neblogai apibendrina viešumoje kultivuojamą požiūrį į mūsų santykį su ES.

Apie ekonominį švietimą

„Vaikai, kurie gyvens rinkos ekonomikoje visą savo gyvenimą, pamatinius dalykus turi gauti dar mokykloje. Vaikai supranta, kad valstybės biudžetas toks pat kaip šeimos, principai tie patys, valdymo principai panašūs, tik nulių labai daug. Reikia žinoti, kiek turi pinigų, ir paskirstyti svarbiausiems dalykams.“ (Pasisakymas 15min studijoje, 2012 m. vasario 3 d.)

Apie S.Skvernelio Vyriausybės mokesčių reformą

„Tai nėra nei centras, nei kairė, kuria dedatės. Tai tas pats pramintas šizofreninis keliukas, kai žmonėms žadama švediška gerovė ir amerikietiška mokesčių politika, o jie trečias dešimtmetis gūžčioja pečiais, kaip čia yra, kad nėra taip, kaip turėtų būti, ir plyštame per klyną.“ (Seimo posėdyje pasakyta kalba, 2018 m. birželio 28 d.).

„Ministras samprotauja kažką apie viešojo sektoriaus mažinimą, galbūt norėtų jį sumažinti iki vonios dydžio, kad galėtų paskandinti ir tada susigrąžinti emigrantus, įpratusius prie vis dėlto gyvo švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos. Čia sėdintys valdantieji turbūt mano, kad jaunos šeimos gali grįžti į regionus, pas gerai snaiges karpančius mokytojus, nes už tiek galima sumokėti, bet negaudami kokybiško vaikų lavinimo.“ (Seimo posėdyje pasakyta kalba, 2018 m. birželio 28 d.).

Valdantieji turbūt mano, kad jaunos šeimos gali grįžti į regionus, pas gerai snaiges karpančius mokytojus, nes už tiek galima sumokėti, bet negaudami kokybiško vaikų lavinimo.

Apie A.Butkevičiaus Vyriausybės mokesčių reformą

„Kol mes sugalvosime, ką darysime toliau su savo 70 proc. išteklių suvartojančiais trimis sektoriais, vardu socialinė apsauga, švietimas ir sveikatos apsauga, tol visi stumdymai mokesčių srityje ir bus tik stumdymai, kaip Čiapajevo kojinė – nuo kairės ant dešinės. Tai nėra reforma.“ (Interviu 15min, 2013 m. birželio 21 d.)

Apie tai, kokios reformos reikėtų

„Jeigu jau istoriškai per pastarąjį šimtmetį valstybė prisiėmė nuosekliai didėjusį vaidmenį ekonomikoje imdama teikti įvairias paslaugas ar užtikrinti jų prieinamumą ir bandydama sumažinti nelygybę, į mokesčių reikšmę irgi tenka žvelgti kiek plačiau, nei tik per „kuo mažiau, tuo geriau“ prizmę. (...) Milžiniškų, mūsų akimis, mokesčių Skandinavijos šalys tuo pat metu sugeba būti tarp konkurencingiausių pasaulio ekonomikų. Kita vertus, daugelyje šalių su labai kukliais mokesčiais ūkio rezultatai neblizga ir jūs nenorėtumėt turbūt kokioj Zimbabvėj nei gyventi, nei investuoti, nepaisant viso mokesčių mažumo.“ (Publikacija 15min, 2016 m. gegužės 19 d.)

Apie kainas turguje

„Nereikia piktintis, jei babytė krapus pardavinėja po eurą, kai anksčiau – po litą. Vadinasi, ji gauna daugiau pajamų.“ (Interviu 15min, 2016 m. gegužės 4 d.)

Nereikia piktintis, jei babytė krapus pardavinėja po eurą, kai anksčiau – po litą. Vadinasi, ji gauna daugiau pajamų.


Apie PVM mokesčio sumažinimą

„Kaip rodo įvairios studijos ir skaičiavimai, PVM sumažinimas kainas pakeičia tik per nago juodymą. Gal daugiau pakeistų brangesnių produktų kainas, o būtinojo krepšelio prekės beveik nepasikeistų.“ (Interviu 15min, 2016 m. gegužės 4 d.)

Apie didžiausią Lietuvos mokesčių sistemos problemą

„Per daug apmokestinamas samdomas darbas. (…) Brangiai kainuojantis samdomas darbas stabdo įdarbinimą, nes visą laiką reikia galvoti, kiek kainuos pasamdyti žmogų. Tai yra ir pagunda bandyti samdyti su „vokeliais“, kad būtų išvengta tų didelių mokesčių.“ (Pasisakymas 15min studijoje, 2012 m. vasario 3 d.)

Apie pelno mokestį

„Žmonės sako, kad Lietuvoje pelno mokestis yra labai mažas. Aš manau, kad jis turi būti mažas, nes kapitalas yra labai mobilus ir pelno mokestis yra taikomas ne todėl, kad čia yra kažkokia kapitalistų valstybė, kuri nemato paprastų žmonių, o todėl, kad šiame pasaulyje reikia labai aršiai konkuruoti dėl kapitalo srautų.“ (Pasisakymas 15min studijoje, 2012 m. vasario 3 d.)

Apie automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius

„Jeigu būtų kalbama apie rimtesnius mokesčių sistemos pertvarkymus, mano supratimu, be šitų mokesčių išsisukti būtų sunku. Tai nereiškia, kad juos reikia nustatyti tuojau pat, kaip ir nereiškia, kad mokesčius tuojau pat reikia mažinti. Reforma gali būti suplanuota. Ir dėl to nebus didelės problemos – svarbu, kad žmonėms ir įmonėms būtų viskas aišku. Turint omenyje tai, kad Lietuva nenori mažinti mokesčių surinkimo ir jų dalies nuo bendrojo vidaus produkto, tai nekilnojamojo turto ir transporto mokesčiai yra realūs pajamų šaltiniai, kurie turi mažai neigiamos įtakos ekonomikai ir mažiausiai kenkia ilgalaikiam augimui.“ (Interviu 15min, 2013 m. birželio 21 d.)

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

I.Šimonytė apie politiką

Apie „valstiečius“ Seime ir jų atstovus Vyriausybėje

„Žmonės atėjo su milžinišku pasitikėjimo mandatu, turi didžiulę frakciją Seime. Apie mokesčių reformą jie kalbėjo logiškus dalykus, kuriems ir aš asmeniškai simpatizavau. Jie žadėjo, kad bus kitokie, geresni už ankstesnius. O dabar ką mes turime? Business as usual. Buvo tokios didelės ambicijos, o turime dabar tik urėdijų skaičiaus sumažinimą ir daugybę debatų apie ne pirmo būtinumo dalykus, tokius, kaip dirbtinis apvaisinimas ir lengvata šildymui.“ (Interviu Lrt.lt, 2017 m. spalio 30 d.).

„Politikai turi būti profesionalūs, bet profesionalai nereiškia, kad gali veikti politiniame lauke. Tai veikiau minusas, jei neturi politinės patirties. Manau, kad tai, kas dabar vyksta, yra akivaizdus įrodymas. Lūkesčiai buvo labai dideli, atrodė, kad atėjo būrelis gerų žmonių ir jie padarys daug gerų dalykų. Pasirodė, kad geras žmogus yra ne profesija. Tam, kad padarytum gerų dalykų, reikia padaryti daug daugiau, nei būti geru žmogumi. Visų pirma, būti kažkokia komanda, turėti bendras vertybes.“ (Interviu „Lietuvos ryto televizijai“, 2017 m. liepos 11 d.)

„Butkevičiaus vyriausybė, kaip ir jis pats, buvo labai amorfiška. Kad ir kaip kalsi, vis tiek nuslysta. Ši yra drąsesnė, bando daryti tam tikrus sprendimus. Jie įkūnija žmonių fantazijas apie nepartinių profesionalų Vyriausybę. Deja, kad ir koks būtum profesionalus, politikoje to neužtenka, nes valstybė nėra akcinė bendrovė.

Deja, kad ir koks būtum profesionalus, politikoje to neužtenka, nes valstybė nėra akcinė bendrovė.

Daug ministrų konkrečioje srityje yra tikrai kompetentingi, bet tarp savęs neturi nieko bendra, jie nėra komanda. Kiekvienas bando daryti kažką savaip, bet galiausiai supranta, kad nieko negali be Seimo palaikymo.“ (Interviu žurnalui „Moteris“, 2017 m. gruodžio 13 d.)

Apie opozicijos vaidmenį

„Akivaizdu, kad opozicijos, kaip sarginio šuns darbas yra toks, kad ji niekada nebus miela, nebent yra žaislinė – tokia kaip Rusijos Dūmoje. Kai dings diskusijos parlamente, tai mes gyvensime visai kitoje šalyje ir ta šalis daugeliui iš mūsų labai nepatiks.“ (Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. kovo 28 d.).

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./15min studijoje — Agnė Širinskienė ir Ingrida Šimonytė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./15min studijoje — Agnė Širinskienė ir Ingrida Šimonytė

Apie alkoholio kontrolės griežtinimą

„Aš pati balsavau už tą įstatymą. Kai kurie dalykai iš įstatymo projekto buvo išbraukti. Tai tokie, kurie man asmeniškai buvo visiškai nepriimtini – maišeliai, žmonių sutvėrimas į gardelius. Taip, man vis dar skaudu dėl 18-mečių pripažinimo neveiksniais tuo požiūriu, bet bendrai paėmus pats įstatymas, visa nuostatų visuma (laiko sutrumpinimas, prekybos kažkokie dalykai) man atrodo, visiškai priimtina. Įstatymo leidėjas šiaip nesiekia kvailo rezultato, bet tas kvailas rezultatas tokiu būdu atsiranda, kai žmonės įstatymą vykdo per daug uoliai.“ (Pasisakymas LRT radijo laidoje „Studija 50“, 2018 m. sausio 14 d.)

Apie viešojo sektoriaus reformas

„Ir miškininkai, ir geležinkelininkai, ir paštininkai ateina su ta pačia istorija. O istorija yra labai paprasta: mes vykdome šventą misiją ir jūs nuo mūsų atšokite. Tai taip neturi būti.

Ir miškininkai, ir geležinkelininkai, ir paštininkai ateina su ta pačia istorija. O istorija yra labai paprasta: mes vykdome šventą misiją ir jūs nuo mūsų atšokite. Tai taip neturi būti.

Jei įmonei yra uždėti socialiniai įpareigojimai, jie turi būti įvertinti apskaičiuoti ir už juos turi būti sumokėta. Bet komercinė ir socialinė veiklos neturi būti plakamos į vieną krūvą, neturi būti kryžmiškai subsidijuojamos.“ (Interviu Lrt.lt, 2017 m. spalio 30 d.)

Apie aukštąjį mokslą

„Aukštojo mokslo srityje skubiai spręstinas neefektyvaus tinklo klausimas, o valstybės pripažįstamam aukštojo mokslo diplomui turi būti grąžinta jo prasmė – signalizuoti apie diplomo turėtojo gebėjimus ir žinias. Aukštojo mokslo srityje jau reikia esminės pertvarkos, panašios į tą, kokia atliekama, kai šalyje sušlubuoja bankų sektorius – sveikos pažeistų institucijų dalys kuo skubiau atskiriamos ir prijungiamos prie gerai veikiančių institucijų, taip maksimaliai išsaugant vertę, o merdėjančios – uždaromos.“ (Įrašas asmeniniame puslapyje, skiltis „Mano nuomonė“.)

Apie minimalaus mėnesinio atlyginimo „pririšimą“ prie vidutinio atlyginimo

(Paklausta, kodėl tam nesiryžtama) „Nesiryžtama todėl, kad tai politiškai patogus instrumentas. Politikai norėtų jį pasilaikyti sau: nesugalvoja, ką čia nuveikus, ir nusprendžia pakelti MMA. Normalioje valstybėje MMA yra apmokėjimas už nekvalifikuotą darbą, kurį galbūt dirba 2–5 proc. žmonių. Iš to didelės problemos neišpūsi, nes rinkėjų dalis – labai maža. O Lietuvoje – 20 proc., tad jau yra su kuo kalbėtis.“ (Interviu Lrt.lt, 2017 m. spalio 30 d.)

Apie minimalios algos didinimą

„Tie, kurie gali mokėti daugiau nei minimalią algą, ją ir taip moka. Valstybės sektoriui, kuriame yra žmonių, dirbančių už minimalią algą, tai reiškia didesnes išlaidas. O tas kuris nenori mokėti žmogui didesnės algos dėl to, kad kažkokią dalį moka „vokelyje“, yra iš principo nusiteikęs manipuliuoti teise, ieškoti „skylių“. Tuomet kas atsitiks padidinus minimalią algą? Žmonės bus įdarbinami puse etato, arba apskritai bus atleisti iš darbo ir dirbs nelegaliai. Bet didesnė tikimybė, kad proporcingai sumažės darbuotojo etatas, o pajamos dėl to nepadidės.“ (Pasisakymas 15min studijoje, 2012 m. vasario 3 d.)

Apie pensijų fondus

„Kad ir kaip keiksnojame privačius pensijų fondus, tai yra vienintelis atsakymas, kuris galės padėti žmonėms. Žmogus pats turi rūpintis savo pensija.“ (Pasisakymas 15min studijoje, 2012 m. vasario 3 d.)

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Ingrida Šimonytė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Ingrida Šimonytė

Apie darbo vietų kūrimą

„Naivu įsivaizduoti, kad, jei Akmenėje bus pastatytas Disneilendas, ten visi pradės važiuoti, gerai jaustis, jiems ten bus smagu ir bus, ką daryti.

Naivu įsivaizduoti, kad, jei Akmenėje bus pastatytas Disneilendas, ten visi pradės važiuoti, gerai jaustis, jiems ten bus smagu ir bus, ką daryti.

(…) Valstybė neperi darbo vietų. Valstybė gali prikurti darbo vietų biudžetiniame sektoriuje, bet turi už tai ir sumokėti. Turime gerų pavyzdžių Pietų Europoje, kuo tai baigėsi“. (Pasisakymas LRT Ekonomikos forume, 2013 m. birželio 13 d.)

Apie „Sodros“ lubas

„Sodros“ mokesčių lubos yra būtinos. Net ir tie baisūs, klaikūs progresiniai mokesčiai, jei jie būtų derinami su „Sodros“ lubomis ir tarifų skalė būtų racionali, darbdaviui, suinteresuotam samdyti gerai apmokamą specialistą, būtų naudingesni nei dabartinė sistema. (...) „Sodros“ lubos turi būti vien dėl to, kad be jų sistema yra labai ryškiai progresinė. (…) Progresinė sistema yra todėl, kad žmogus, sumokėjęs įmokas nuo didelės algos, niekada gyvenime neatgaus nieko panašaus į tai, ką sumokėjo.“ (Interviu 15min, 2013 m. birželio 21 d.)

Apie krašto apsaugos finansavimą

„Agresyvus, į taisykles spjaunantis kaimynas verčia krašto apsaugos finansavimą bei jos modernizavimą vienu iš svarbiausių valstybės prioritetų. Galiausiai elementarus padorumas yra gerbti narystės NATO įsipareigojimus, užuot vien prašius kitų mus ginti. Privalome turėti nuolat parengtus ir apmokytus piliečius, kurie reikiamu momentu galėtų ginti savo Tėvynę. Turime stiprinti ne tik reguliarią Lietuvos kariuomenę, bet ir Krašto apsaugos savanorių pajėgas bei Šaulių sąjungą.“ (Įrašas asmeniniame puslapyje, skiltis „Mano nuomonė“.)

Apie valstybės tarnybą

„Daug metų dirbau valstybės tarnyboje ir tvirtai žinau keletą dalykų: valstybės tarnyboje daug supratingų, sąžiningų žmonių, galinčių padaryti kur kas daugiau, nei padaro dabar. Kodėl nepadaro? Todėl, kad veikia mažiausiai du demotyvuojantys faktoriai: tai, kad praktiškai jokios vertės nekuriantys kolegos, paprastai patekę į valstybės tarnybą todėl, kad „taip reikėjo“, vertinami taip pat, o kartais net geriau (net kyla karjeros laiptais sparčiau). Bandymas tokių atsisakyti dažnai prilygsta galvos daužymui į sieną. Be to, bandymas spręsti interesanto problemą dažnai reikalauja elementarios drąsos išeiti iš „teisės aktų nustatytos tvarkos“, t.y. griežtai apibrėžto biurokratinio gardelio, kuriame konkretus pareigūnas veikia. Tokia drąsa gali būti dviprasmiškai interpretuojama – juk turbūt ne už dyką taip stengiesi padėti, taigi iniciatyva dar gali būti ir baudžiama, tuo tarpu niekada nebaudžiamas bus tas, kuris nedaro nieko, taigi ir neklysta.“ (Įrašas asmeniniame puslapyje, skiltis „Mano nuomonė“.)

„Žmonės, dirbantys valstybės tarnyboje, turi suprasti ir susitaikyti, kad jų veikla ir net asmeniniai turto ar sandorių klausimai bus po padidinimo stiklu. Tačiau valstybės tarnyboje dirbantiems žmonėms turi būti suteiktos visos galimybės išlaisvinti iniciatyvą, teikti siūlymus paslaugų kokybei gerinti, priimti sprendimus netradicinėse situacijose. Tuo pačiu iniciatyva ir atsakomybė turi būti ir deramai atlyginama.“ (Įrašas asmeniniame puslapyje, skiltis „Mano nuomonė“.)

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Algirdas Sysas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Algirdas Sysas

Apie valstybės finansų padėtį, 2009 m. tapus finansų ministre

„Man nebuvo jokio siurprizo, nes aš tikrai žinojau, kad yra „oi“, dar kai dirbau tikrai ne politinėje pozicijoje, dar ankstesnei vyriausybei esant, žinojau apie tai, kad yra „oi“, bus „oi“ ir gali būti labai „ojojoi".“ (Interviu „LRT radijo“ laidai „Pin kodas“, 2018 m. gegužės 7 d.)

Apie finansų ministro funkcijas

„Tai yra ministras „ne”. Visi kiti ministrai Vyriausybėje yra „taip". Visi norėtų padėti, tačiau tas vienintelis neleidžia, kas turbūt reiškia, kad jis kenkia. Vyriausybėje jis atlieka mamos funkciją. Namuose irgi visi turime poreikių, ir visų jie yra skirtingi, paprastai didesni negu galimybės, todėl kas nors turi pasakyti, kokios yra galimybės.“ (Pasisakymas diskusijoje TSPMI, 2015 m. kovo 11 d.)

(Apie tai, kodėl finansų ministrai nėra vertinami gerai) „Meilė ir mokesčiai nieko bendro neturi, tik tiek, kad abu prasideda iš „m“ raidės.“ (Pasisakymas diskusijoje TSPMI, 2015 m. kovo 11 d.)

Meilė ir mokesčiai nieko bendro neturi, tik tiek, kad abu prasideda iš „m“ raidės.

Apie tuometinius sprendimus

„Pavogėm pensijas, pavogėm neįgaliųjų išmokas, pavogėm algas, pavogėm daugybę įvairiausių dalykų. Bet kaip galima pavogti tai, ko nėra? Lietuva yra ta šalis, kuri niekada negyveno pagal pajamas, ji visada išleisdavo daugiau, nei surinkdavo mokesčių.“ (Interviu „Žinių radijui“, 2014 m. sausio 20 d.)

„Gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę ir niekada neuždengsi euro zonos problemų.“ (Pasisakymas Seime 2011 m. gruodžio 8 d., atsakant į kaltinimus dėl sumažinto valstybės biudžeto).

Apie kaltinimus, kad taupė „verslo ir žmonių sąskaita“

„Žinoma, nes valstybė yra tiktai žmonės, net verslo nėra kaip tokio, nes jis irgi yra žmonės. Nėra taip, kad kažką būtų galima padaryti marsiečių sąskaita. Visi sprendimai, kokie jie bebūtų, yra priimami kažkokių žmonių sąskaita.“ (Pasisakymas TS-LKD partijos tarybos posėdyje, 2012 m. gegužės 19 d.).

Nėra taip, kad kažką būtų galima padaryti marsiečių sąskaita. Visi sprendimai, kokie jie bebūtų, yra priimami kažkokių žmonių sąskaita.

Apie gailestį dėl tuomet priimtų sprendimų

„Kad aš dabar gailėčiausi dėl kažkokio vieno konkretaus sprendimo... turbūt sunkiai. Įsivaizduoju, kas nors gali manyti, kad turėčiau gailėtis dėl to, kad teko sumažinti pensijas, arba dėl to, kad teko kažkuriuos atlyginimus sumažinti. Man gaila dėl visų šitų sprendimų, bet faktas, kad prieš tai priimti sprendimai buvo priežastis, kodėl visa tai reikėjo daryti.“ (Interviu „LRT radijo“ laidai „Pin kodas“, 2018 m. gegužės 7 d.)

Luko Balandžio nuotr./Ingrida Šimonytė
Luko Balandžio nuotr./Ingrida Šimonytė

Apie „Snoro“ bankroto būtinybę

„Net jeigu Lietuvos prezidentu aptariamu momentu būtų buvęs koks ponas Antonovas, kuris būtų kryžium atsigulęs už „Snorą“ Daukanto aikštėje ir pagrasinęs mane atleisti iš ministro pareigų, tai niekaip nebūtų pakeitę sprendimų logikos – jeigu bankrotas buvo pigiausias mokesčių mokėtojams sprendimas, tik jis ir galėjo būti pasirinktas.“ (Įrašas asmeniniame tinklaraštyje, 2014 m. balandžio 6 d.)

„Nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija, kuriai perduotos valdyti banko akcijos, tikrai nenori nei redaguoti laikraščio straipsnių, nei nemokamai čiuožinėti nuo kalniuko.“ (Komentaras žurnalistams 2013 m. nacionalizavus „Snorą“, turint omeny tai, kad „Snoras“ buvo didžiausias laikraščio „Lietuvos rytas“ akcininkas ir „Snow arena“ Druskininkuose savininkas).

Apie Andrių Kubilių

„Andrius turi labai specifinį būdą žmonėms aiškinti sprendimus ir tai galbūt veikia jo reputacijos nenaudai, nors žmogus tikrai labai nuoširdžiai stengėsi tas problemas spręsti.“ (Interviu „LRT radijo“ laidai „Pin kodas“, 2018 m. gegužės 7 d.)

„Kartais atrodo, kad jeigu Kubiliaus nebūtų, jį reikėtų tiesiog sugalvoti.

Kartais atrodo, kad jeigu Kubiliaus nebūtų, jį reikėtų tiesiog sugalvoti.

Tam, kad būtų galima bent kažkuo užganėdinti rinkėjus, tebelaukiančius, kol į stalą pagaliau pradės nešti Seimo rinkimų meniu surašytus skanėstus.“ (Įrašas asmeniniame tinklaraštyje, 2014 m. vasario 25 d.)

Apie Aušrą Maldeikienę

„Mes daugelį dalykų matome labai panašiai. Galbūt pateikimo būdas mano ir jos yra skirtingas, nes esame skirtingi žmonės. Bet į daug ką mes žvelgiame labai panašiai. Aš manau, kad mes esame tikrai geros kolegės. Visuomenė dažnai šito nesupranta. Daug žmonių, kurie mėgsta ją, nemėgsta manęs, ir atvirkščiai. Tai stebina, nes mes dažnai stengiamės atkreipti dėmesį į tuos pačius dalykus.“ (Interviu 15min, 2017 m. vasario 5 d.)

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušra Maldeikienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušra Maldeikienė

Apie politikavimą ir politiką

„Pagrindinis nesidomėjimo politika šaltinis turbūt yra tai, kad žmonės nelabai supranta, kas yra politika. (…) Politika yra bet koks viešas reikalas. Jeigu jūs einate ginti kokius nors senus kertamus medžius, nes jums jie atrodo labai vertingi – tai yra politika. Žmonės linkę galvoti, kad yra kažkokia politika, kuri yra š, ir yra reikalai, kuriuos turi sutvarkyti profesionalai. Bet nėra profesionalų, kurie galėtų sutvarkyti reikalus taip, kad visiems būtų vienodai gerai.“ (Pasisakymas Olego Šurajevo laidoje „Apie gyvai“, 2018 m. balandžio 26 d.)

„Blogai, kad normalūs žmonės vengia politikos. Ir kuo labiau normalūs žmonės vengs politikos, tuo daugiau mes turėsime tokią politiką, kurioje dominuos Gražulis, Uspaskichas ir žmonės, kurie bando padaryti iš visuomeninio gyvenimo cirką.“ (Pasisakymas Olego Šurajevo laidoje „Apie gyvai“, 2018 m. balandžio 26 d.)

„Žmonės nesupranta, kad politika visada yra konfliktas. Niekada nebus taip, kad visiems būtų gerai, įmanoma tik balansuoti skirtingus interesus. Neįmanoma iš rato padaryti kvadrato. O rinkėjai vertina tiesiai šviesiai: „Žadėjo? Netesėjo. Kitas!“ Svarbiausia, kad žmonės nustotų laukti to vieno gelbėtojo, vadovautis myliu-nemyliu kriterijumi ir labiau domėtųsi kandidatų vertybėmis bei tuo, kaip šie atstovauja jų interesams.“ (Interviu žurnalui „Moteris“, 2017 m. gruodžio 13 d.)

Apie Seimą

„Sako – jūs ten Seime tik pjaunatės ir politikuojate. Mes ginčijamės, kaip atstovauti jūsų interesams, o ne pjaunamės iš neturėjimo, ką veikti. Mūsų darbas toks. Politikuoti mes esame priversti, nes tam esame išrinkti.“ (Pasisakymas LRT radijo laidoje „Studija 50“, 2018 m. sausio 14 d.)

„Žmonės nelabai supranta, kam yra Seimas. Jiems atrodo, kad Seimas yra vykdomosios valdžios atšaka, kuri turi daryti dalykus. Seimo narys yra renkamas ne tam, kad padarytų dalykus, sutvarkytų tavo gatvę, išasfaltuotų kelią ar nubaustų kaimyną, kuris negerai elgiasi. Daugelį tų klausimų turi spręsti daug artimesnės žmonėms institucijos.

Seimo narys yra renkamas ne tam, kad padarytų dalykus, sutvarkytų tavo gatvę, išasfaltuotų kelią ar nubaustų kaimyną, kuris negerai elgiasi. Daugelį tų klausimų turi spręsti daug artimesnės žmonėms institucijos.

Tai yra institucija, kurioje yra interesų, požiūrių ar vertybių kova ir diskusijos dėl interesų atstovavimo gerąja prasme – ne po kilimu, o viešai, skaidriai ir per diskusiją.“ (Interviu „Lietuvos ryto televizijai“, 2017 m. liepos 11 d.)

„Nuolatos girdime: Seimas – vieta, kur visi ateina nežinia ko, kad tik pabūtų Seime, galėtų gauti kažkokių mistinių privilegijų, dirbtų siauram abejotinos reputacijos verslų atstovams ar interesų grupėms ir gautų kažkokią neteisėtą „grąžą”. Ir tokios motyvacijos, deja, bet esama. Tačiau Seimas taip pat yra ta vieta, nuo kurios priklauso mūsų valstybės žmonių gerovė. Ne Seimo nariai moko vaikus ir taiso dantis, bet nuo politinės lyderystės, laiku priimamų, kad ir nepopuliarių, bet būtinų sprendimų, nuo sutarimo dėl pamatinių valstybės veikimo klausimų, galiausiai priklausys, ar bus kam mokyti ir taisyti dantis už įperkamą kainą.“ (Įrašas asmeniniame puslapyje, skiltis „Mano nuomonė“.)

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Andrius Kubilius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Andrius Kubilius

Apie kolegas Seime

„Nemėgstu tik kvailių. Suprantu, kai kokia nors babytė paklausia, kodėl mes su Kubiliumi pavogėme jos pensiją, bet kai panašiai nusišneka tavo kolega Seimo narys, reikia labai valdytis, kad neatrėžtum, ką iš tiesų manai.

Suprantu, kai kokia nors babytė paklausia, kodėl mes su Kubiliumi pavogėme jos pensiją, bet kai panašiai nusišneka tavo kolega Seimo narys, reikia labai valdytis, kad neatrėžtum, ką iš tiesų manai.

Sučiaupiu lūpas, užverčiu akis iki baltymų ir susikaupusi pradedu aiškinti viską kaip pradinukui.“ (Interviu žurnalui „Moteris“, 2017 m. gruodžio 13 d.)

Apie Seimo narių skaičiaus sumažinimą

„Kai buvo pateiktas siūlymas sumažinti Seimo narių skaičių 40 žmonių, man pačiai daug kartų kalbant su žmonėmis yra tekę apie tai diskutuoti. (...) Visą laiką naudoju tokią analogiją, kad jūs nustokite namuose pirkti degtukus ir jūs galėsite susimokėti už šildymą. Tada žmonės labai pyksta, kodėl tu taip sakai. Jeigu pensininkams būtų išdalintas 40 Seimo narių biudžetas, kiekvieno pensininko pensija per mėnesį padidėtų maždaug 15 centų.“ (Interviu „Lietuvos ryto televizijai“, 2017 m. liepos 11 d.)

Apie partijų paramą per prezidento rinkimus

„Geram kandidatui yra reikalinga partijų parama, ir tą sako ne vienas politologas. Todėl, kad iš tikrųjų rinkimuose yra daug darbo. Koks tu žinomas bebūtum, koks tu bebūtum nuostabus sau ir kitiems, reikia žmonių, kurie turi nešioti tavo plakatus, skrajutes, kalbėti su žmonėmis ir panašiai. Gali būti Visvaldas Matijošaitis ir visus tuos žmones nusipirkti, bet didžiajai daliai kandidatų tai būtų tiesiog nepakeliama. Todėl man ar kažkokiam kitam kandidatui partijos parama yra a must.“ (Pasisakymas Olego Šurajevo laidoje „Apie gyvai“, 2018 m. balandžio 26 d.)

Apie santykius su Rusija

„Taikus pasakojimas „prekiaukime, o ne kariaukime, tarkimės, o ne kovokime“ neveikia, kai šachmatų partijos porininkas nuolat nutaria išvartyti figūras ant lentos, o pačią lentą taikosi užvožti kitam partneriui per galvą. Kai kaimynas nemato reikalo laikytis visuotinei sutartų taisyklių, nuolat reikia budrumo ir pasirengimo.“ (Įrašas asmeniniame puslapyje, skiltis „Mano nuomonė“.)

(Atsakydama į klausimą apie savo pažiūras) „Be to, yra kitų dalykų, dėl kurių Tėvynės sąjunga nuosekliai laikosi man priimtinų pažiūrų. Kalbu apie požiūrį į Rytus ir apie tai, ar rusai kelia grėsmę. Man ta grėsmė visada atrodė gana akivaizdi, o tai yra vienintelė partija, kuri nuosekliai tos nuomonės laikėsi.“ (Interviu 15min, 2017 m. vasario 5 d.)

I.Šimonytė apie visuomenę

Apie idėjas Lietuvai

„Nežinau, kaip padaryti, kad žmonės imtų vieni kitais labiau pasitikėti. Jei galėčiau padaryti taip, kad žmonės vieni kitais labiau pasitikėtų, tada būtų galima daug lengviau spręsti biudžeto, darbo santykių ir kitas problemas. Daugybę lygiagrečių bėdų Lietuvoje sukuria būtent nepasitikėjimas. Kai klausiama, kodėl negalime kažko padaryti, tenka klausti – o kaip tai padaryti gyvenant paradigma, kad visi – vagys? Išsirinko žmonės valdžią, bet valdžia – vagys; darbuotojas – vagis; darbdavys – vagis; prekybininkas ir klientas – irgi vagys. Pasitikima tik savo šeima. Tokioje situacijoje turėti bendrą piniginę ir susitarti dėl bendrojo gėrio yra labai sunku.“ (Interviu Lrt.lt, 2017 m. spalio 30 d.)

Apie tai, kokio prezidento reikia Lietuvai

„Svarbiausia, jog tai būtų žmogus, kuris gerbia laisvę ir laisves. Kurti konsensusą, bandyti sutelkti tarpusavyje nuolat besibaladojančias politines jėgas tiems sprendimams, kurie yra valstybės mastu svarbūs – tai jau talentai. Bet kaip vertybės, tai svarbiausia, kad žmogui nebūtų didesnės vertybės už laisvę ir kad jis gerbtų kitų žmonių laisvę gyventi taip, kaip jiems atrodo teisinga, netrukdant kitiems.“ (Atsakymas į 15min žurnalisto klausimą, 2018 m. rugsėjo 5 d.)

Apie iniciatyvumą visuomenėje

„Nieko nėra blogiau už tai, kai žmogus nemano, kad yra pats savo likimo kalvis, o dėl jo bėdų kaltas kažkas kitas, tada dažniausiai kalta būna valdžia. Man dažnai tenka pasišnekėti su žmonėmis, kurie sako, kad nepradeda savo verslo todėl, kad dideli mokesčiai, neįmanoma verslo vykdyti. Tada jiems sakau: atsisėskime ir suskaičiuokime, kur čia yra problema. Ir tada paaiškėja, kad žmogus net nesidomėjo tomis galimybėmis, jis tiesiog žino, kad viskas yra blogai. Tokia pasyvi pozicija dažnam apsunkina gyvenimą.“ (Pasisakymas 15min studijoje, 2012 m. vasario 3 d.)

Apie bažnytines tos pačios lyties asmenų santuokas

„Nežinau. Čia Bažnyčia turi tokius dalykus spręsti, ne aš turėčiau spręsti.“ (Pasisakymas Olego Šurajevo laidoje „Apie gyvai“, 2018 m. balandžio 26 d.)

Apie tos pačios lyties asmenų partnerystes

„Neturiu problemų tuo klausimu. Nesu tas žmogus, kuris aiškintų kitiems, kaip jiems gyventi. Man atrodo, kad žmogui šeima yra tai, ką jis pats laiko šeima, o ne tai, ką jam parašo kas nors kur nors ir taip liepia galvoti.

Man atrodo, kad žmogui šeima yra tai, ką jis pats laiko šeima, o ne tai, ką jam parašo kas nors kur nors ir taip liepia galvoti.

Nes žmogus vis tiek galvos, kad jo šeima gali būti, pavyzdžiui, draugai, kurie vieninteliai palaiko, kai yra sunkus momentas. Ir dėl to, kad jūs nesate susituokę bažnyčioje, todėl nesate šeima... Valstybė gali parašyti įstatymu, kad jūs nesate šeima, neduoti kažkokio teisinio režimo, lengvatų ir panašiai. Tą galima padaryti. Bet žmogaus vidinio įsitikinimo tas nepakeičia.“ (Pasisakymas Olego Šurajevo laidoje „Apie gyvai“, 2018 m. balandžio 26 d.)

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Apie moteris

„Pačios moterys į kitas moteris dažnai žvelgia gana skeptiškai ir gana skeptiškai žvelgia pačios į save. Ir ta baimė susimauti, imtis aukštesnių pareigų, didesnės atsakomybės... Ne vieną moterį esu gyvenime sutikusi, kuri man pasakytų – o gal gali [į atsakingas pareigas, – 15min] kokį vyrą paskirti? Ne Petrą ar Joną, nes jis yra geresnis, konkretų žmogų, dėl kurio gali ginčytis, diskutuoti, tačiau bet kokį vyrą. Todėl, kad tas stereotipas, pagal kurį mamos daugelį iš mūsų auklėjo, kad būk kaip mergaitė, jis visuomenėje yra vis dar gajus.“ (Pasisakymas konferencijoje „Go forward“, 2017 m. gegužės 17 d.)

Apie feminizmą

„Kaip ir visi kraštutinumai, [Modernus feminizmas, – 15min] turi problemų. Tokios problemos, kai žmonės bando įrodyti, kad jie yra kažkas, kas jie nėra. (…) Niekas nieko geriau apie žmogų neįrodo, kaip jo kasdieninė veikla. Kad jis negyvena tais stereotipais, jis turi savo žodį, savo balsą, savo nuomonę ir ja vadovaujasi. O tas spaudimas toks visą laiką kažkaip... Kai buvimas moterimi tampa kvalifikacine kategorija, tas man nepatinka.

Kad ir kvotos valdybose. Aš sakau, kad yra gerai, kada yra įvairovė, žmonės turi skirtingas patirtis, bet ne tik dėl lyties – ir dėl amžiaus, ir dėl kitų dalykų. Imkim Tėvynės sąjungą, kurią daug kas laiko baisiai konservatyvia. Tai Tėvynės sąjunga pirmajame dešimtuke buvo pusė moterų ir pusė vyrų. Nebuvo jokios kvotos, taip pasirinko rinkėjai. (…) Ar kvota kažką pakeistų? Jeigu tu esi protinga ir kvota – tada taip. Būtų geriau. Bet jei esi tik kvota, tada aš, kaip moteris, jausčiausi įžeista, jeigu mane suskaičiuotų tik dėl to, kad aš turiu pirminius ir antrinius lytinius požymius. Aš norėčiau, kad mane, kaip moterį, vertintų tik žmonės, kurie yra man artimi jausminiais ryšiais, o jau kiti jūs mane vertinkit kaip žmogų.“ (Pasisakymas Olego Šurajevo laidoje „Apie gyvai“, 2018 m. balandžio 26 d.)

Apie seksizmą politikoje

Politikoje taip pat yra seksizmo. Man daug kartų yra tekę girdėti frazę, kai žmonės, paprastai vyrai, bet būdavo visaip, sakydavo: „O, tu visai protinga.“ Jie iš manęs šito nesitikėjo, vadinasi. Pagal jų įsivaizdavimą aš turėjau būti kvaila, bet nebuvau. (…) Taip pat ir moterys pasižymi, kad jos blogai vertina moteris politikes. Yra toks: „O ko tu čia šoki? O kas tau namie negerai? Kodėl nenori būti kaip mes visos? Kuo tu save įsivaizduoji?“ Bet tai juk yra absurdas. Jei pusė elektorato yra moterys, tai moterų dalyvavimas atstovavime prideda šansų, kad tavo interesai bus tinkamai apginti. Tai tokio seksizmo yra iš visų pusių.“ (Pasisakymas Olego Šurajevo laidoje „Apie gyvai“, 2018 m. balandžio 26 d.)

Apie marihuanos legalizavimą

„Su žolės legalizavimu aš turiu tris skirtingas nuomones. Viena yra apie marihuaną medicinos tikslais, kur aš esu vienareikšmiškai „už“. Tiesiog ir asmeninę patirtį turiu sunkiai sergančių žmonių, ir žinau, kad tai yra dalykas, kuris palengvintų gyvenimą neišgydomiems žmonėms. Baudžiamoji atsakomybė už vadinamąjį „kasiaką“ yra visiška nesąmonė, mano nuomone, ir tikrai šitą dalyką reikia keisti. Buvau pasirašius po visom iniciatyvom, kurios tuo klausimu buvo. (…) Bet dėl marihuanos rekreaciniais tikslais, aš neturiu nuomonės, kad tą reikia daryti. Tais dviem klausimais turiu labai aiškią nuomonę. Šituo klausimu – ne taip aiškiai.“ (Pasisakymas Olego Šurajevo laidoje „Apie gyvai“, 2018 m. balandžio 26 d.)

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

(Paklausta, ar bandė marihuaną rūkyti pati) „Ne. Tikrai ne.“ (Pasisakymas Olego Šurajevo laidoje „Apie gyvai“, 2018 m. balandžio 26 d.)

Apie nostalgiją sovietmečiui

„Man nieko nėra atkariau už tą posakį „ne už tokią Lietuvą kovojome“. Kiekvienam, kuris sako, kad tada buvo geriau, aš, kaip sako Šveikas, galiu duoti į snukį.“ (Pasisakymas diskusijoje TSPMI, 2015 m. kovo 11 d.)

I.Šimonytė apie save

Apie savo politines ir ekonomines pažiūras

(Paklausta apie politines pažiūras) „Man lengviau tai apibrėžti ekonomiškai. Yra individualizmas, kolektyvizmas ir per vidurį – Vokietija. Man trečias – vokiškas, krikščioniškas ekonomikos modelis artimiausias. Kolektyvizmas mums netinka, nes neturi visuomenėje atramos, o individualizmas, manau, nėra tai, kas visuomenei duoda didžiausią vertę, ir man individualistinis požiūris nepriimtinas. Esame krikščionys, turime protingai pasirūpinti tais visuomenės nariais, kuriems sunku savimi pasirūpinti.“ (Interviu Lrt.lt, 2017 m. spalio 30 d.)

(Paklausta, ar vengtų save pavadinti konservatore) Nevengčiau. Aš manau, kad šis požiūris man artimiausias. Aš tikrai nesu socialdemokratinių pažiūrų, o iš libertarizmo jau išaugau. (Interviu 15min, 2017 m. vasario 5 d.)

„Aš laikausi nuostatos, kad ekonomikoje valstybė negali žadėti visais rūpintis, nes tada atsiras daug socialinių problemų. Kita vertus, aš nemanau, kad mes turime pasakyti, kad kiekvienas yra savo laimės kalvis. Valstybė turi pareigą sukurti vienodas starto sąlygas, o tai padaryti kainuoja pinigus. Man toks vidurio kelias yra priimtinas.“ (Interviu 15min, 2017 m. vasario 5 d.)

Apie tai, kokia kandidatė būtų

(Paklausta apie tai, kokia kandidatė būtų) „Aš galiu pasakyti, ko man nereikia iš prezidento. Man iš prezidento nereikia tėvo ir motinos, nes aš turiu tėvą ir motiną. Na, nebeturiu jau tėvo, bet vis tiek turiu tėvus. Aš nenoriu, kad prezidentas būtų apylinkės įgaliotinis, nes apylinkės įgaliotinis yra, ir jis dirba savo darbą. Aš noriu, kad prezidentas būtų Konstitucijos garantas. Ir man tai yra pagrindinis dalykas, ko man reikia iš prezidento.

Aš noriu, kad prezidentas būtų Konstitucijos garantas. Ir man tai yra pagrindinis dalykas, ko man reikia iš prezidento.

Charizma, lyderystė, vizija ir kiti dalykai yra nuostabiai puikūs, bet man atrodo, kad pagrindinis vis dėlto prezidento uždavinys yra būti Konstitucijos garantu.“ (Pasisakymas LRT laidoje „Savaitė“, 2018 m. rugsėjo 16 d.)

Apie savijautą būnant finansų ministre

„Tiesiog mąsčiau taip – einu ir bandau ką nors padaryti. Jeigu bandau ir matau, kad negaliu padaryti (o labai didelė tikimybė buvo, kad negalėsiu padaryti, nes daug dalykų yra nemalonūs, sunkiai darytini ir reikia turėti labai daug žmonių, kurie tave paremtų ar bent jau suprastų), tai nesikankinu. Bet taip pasisekė, kad nebuvo labai daug norinčių tą darbą dirbti.“ (Interviu „LRT radijo“ laidai „Pin kodas“, 2018 m. gegužės 7 d.)

„Per krizę dirbti netgi lengviau. Sunkumai visus suvienija, kiekvienas sutinka prisiimti tam tikrą naštos dalį, nes mato, kad tai vyksta visame pasaulyje ir kad ne Kubilius dėl to kaltas. Kai situacija pagerėja, visi – ir pensininkai, ir mokytojai, ir gydytojai, ir krašto apsauga, ir policininkai... – nori būti pirmi. Sudėti viską į eilę tikrai nelengva, nes ištekliai riboti, net ir pasibaigus krizei.“ (Interviu žurnalui „Moteris“, 2017 m. gruodžio 13 d.)

Apie save politikoje

„Pats žingsnis į politinę veiklą man buvo didelis pokytis gyvenime, nes aš nesu labai viešas žmogus, nepaisant to, kad labai daug kalbu ir labai daug manęs visur yra. Nesu mėgėja būti viešai. Tas viešo gyvenimo aspektas truputėlį mane trikdė ir dabar tebetrikdo.“ (Interviu „LRT radijo“ laidai „Pin kodas“, 2018 m. gegužės 7 d.)

„Vienas dalykas, kurį tikrai reikia politikoje turėti ir kurio aš stokoju – tai tinkama, nesugalvoju geresnio žodžio, ekshibicionizmo dozė.

Vienas dalykas, kurį tikrai reikia politikoje turėti ir kurio aš stokoju – tai tinkama, nesugalvoju geresnio žodžio, ekshibicionizmo dozė.

Tai yra būti tokiu žmogumi, kuriam yra malonu būti viešam, sėdėti ant sofos prieš auditorijas, kuriam malonu, kad jį mato, atpažįsta, parduotuvėje kreipia dėmesį ir panašiai. Aš nesu toks žmogus. Kuo toliau, tuo labiau tą suprantu.“ (Pasisakymas konferencijoje „Go forward“, 2017 m. gegužės 17 d.)

„Esu įsitikinusi, kad reputacija politikams tokia pat svarbi kaip kompetencija. Labai nemėgstu naudojimosi tarnybine padėtimi, mane nuo privilegijų purto. Visada stoju į tą pačią eilę su kitais žmonėmis, užkalbinta gatvėje ar parduotuvėje mielai bendrauju, nesu įsivėlusi į jokius korupcijos skandalus. Gal žmonėms tai svarbu?“ (Interviu žurnalui „Moteris“, 2017 m. gruodžio 13 d.)

Apie savo „vyriškumą“

„Daug žmonių sako, kad esu vyriška, neretai ir vyrai bendrauja su manimi kaip su savu. Tai iš dalies palengvina pokalbį, jis būna lygiavertis, nereikia koketuoti, bet man nelabai patinka, kad tave, jei įskaito, tai tik – kaip vyrą. Noriu, kad mane įskaitytų kaip žmogų. Aišku, nereikia persistengti ir dirbtinai bandyti suteikti sau vyriškumo, bet nesąmonė slėpti tam tikrus savo būdo bruožus ar interesus tik dėl to, kad atitiktum standartus.“ (Interviu žurnalui „Moteris“, 2017 m. gruodžio 13 d.)

„Vienais metais per „Auksinių svogūnų“ apdovanojimus esu laimėjusi „Metų vyro“ titulą. Labai gerbiu Haroldą Mackevičių ir jo komandą, bet nepasakyčiau, kad gauti tokį įvertinimą buvo labai smagu. Nežinau, ką jie turėjo galvoje. Ar vien dėl to, kad savo savybėmis patvirtini kažkokias klišes, kurias kažkas kažkada sukonstravo lyčiai apibūdinti, jau reiškia, kad esi vyras ar moteris?“ (Interviu žurnalui „Moteris“, 2017 m. gruodžio 13 d.)

Apie mėgstamus pirkinius

„Mėgstu pirkti tik knygas. Kai prireikia drabužių, perku iš karto daug, kad nereikėtų dažnai vaikščioti. Neretai net nesimatuoju. Buvau pamėgusi vienus batus, tai kai susidėvėdavo, nusipirkdavau kitus tokius pat. Atėjusi į parduotuvę tik susirasdavau savo dydžio, sumokėdavau ir net nesimatavusi išsinešdavau.“

Apie karjerą ir šeimą

„Aš nesirinkau karjeros kaip šeimos kompensacijos. Nei viena, nei kita nebuvo mano gyvenimo tikslas. Tiesiog taip išėjo. Nesusiklostė šeimai sukurti palankios aplinkybės, tai ir nesukūriau. Karjera man klostėsi tarsi savaime, neturėjau tikslo tapti ministre.“ (Interviu žurnalui „Moteris“, 2017 m. gruodžio 13 d.)

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Apie žmones, kurie jos nemėgsta

„Gyvenime yra prasmingesnių dalykų, negu kontempliuoti, kad kažkas tavęs nemyli. Nėra taip, kad tau „dzin“. Aš esu normalus žmogus, aš norėčiau, kad žmonės mane mėgtų, bet ne kažkokiomis titaniškomis pastangomis. Nemėgstat – tai nemėgstat, ką dabar padarysi.“ (Pasisakymas Olego Šurajevo laidoje „Apie gyvai“, 2018 m. balandžio 26 d.)

„Žinau, kad žmonės visokių dalykų apie mane kalba, vadina senmerge, bet mane sunku priversti dėl to išgyventi. Jei pati su savimi sutari, ne taip svarbu, kas ką sako.“ (Interviu žurnalui „Moteris“, 2017 m. gruodžio 13 d.)

Apie lūkesčius ir galimybes gyvenime

„Žmonės turi du būdus jaustis laimingi. Turėti labai aukštus lūkesčius ir bandyti juos patenkinti arba turėti gerokai žemesnius lūkesčius ir priimti tai kaip yra, be didelio diskomforto. Aš manau, kad esu antro tipo žmogus. (...) Aš turiu labai racionalius, mano nuomone, lūkesčius, ir man pavyksta juos sukalibruoti su galimybėmis, kurias turiu.“ (Pasisakymas Olego Šurajevo laidoje „Apie gyvai“, 2018 m. balandžio 26 d.)

Apie gyvenimo prasmę

„Padarai, ką gali, pamatai, ką gali. Kažką atrandi, kažką surandi. Bet paskui kažkada tiesiog pavargsti ir eini pailsėt.“ (Pasisakymas Olego Šurajevo laidoje „Apie gyvai“, 2018 m. balandžio 26 d.)

Apie knygos „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ vertę

„Šita knyga man leido pasiekti tai, ką aš savyje turbūt labiausiai vertinu – kad tu neatitrūksti kažkur į kosmosą nuo savo fainumo. Tu esi toks truputį Šveikas, truputį idiotas. Truputį turi būti ant žemės. Ir kažkaip neįsivaizduoti, kad esi kažkokia pasaulio bamba. Tuo požiūriu man ta knyga buvo labai laiminga.“ (Pasisakymas Olego Šurajevo laidoje „Apie gyvai“, 2018 m. balandžio 26 d.)

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Video

00:15
08:53
19:00

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min