Dabar populiaru
Publikuota: 2016 sausio 4d. 08:56

Imigrantai: kurių atvykimui lietuviai pritaria labiausiai

Irakiečių apbėgėlių šeima
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Irakiečių pabėgėlių šeima

Lietuvos gyventojai labiausiai noriai priimtų atvykėlius, kurie yra tos pačios etninės grupės ar rasės, kaip ir dauguma vietinių. Tuo metu vos 13 proc. respondentų pritaria, kad reikėtų leisti atvykti ir čia gyventi kitokios rasės ar kitokios etninės grupės žmonėms. Tokius duomenis rodo Kauno technologijos universiteto (KTU) atlikta apklausa. Jos rezultatai taip pat atskleidžia, kad palankumas ar nepalankumas atvykėliams nemaža dalimi priklauso nuo respondentų amžiaus ir bendrų namų ūkio pajamų.

2015-ųjų balandį–birželį vykdytos 7-osios Europos socialinio tyrimo bangos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama apie žmones iš kitų šalių, atvažiuojančius gyventi į Lietuvą – kokiam jų skaičiui reikėtų leisti čia atvykti ir gyventi, kaip tai turėtų priklausyti nuo jų tautybės, rasės, gyvenamosios vietos. Taip pat respondentų buvo teirautasi, ar atvykėliai iš kitų šalių kenkia Lietuvos ekonomikai, ar kaip tik prisideda prie jos augimo, ar atvykstantieji labiau turtina, ar kaip tik – griauna Lietuvos kultūrinį gyvenimą.

Apklausos rezultatai rodo, jog 26 proc. apklaustų gyventojų mano, kad, jei į Lietuvą atvykstantys gyventi žmonės yra tos pačios rasės ar etninės grupės, kaip ir dauguma Lietuvos gyventojų, daugeliui iš jų reiktų leisti atvykti ir čia gyventi. Tačiau, jei atvykstantieji į mūsų šalį yra kitokios rasės ar etninės grupės, nei dauguma vietinių, dideliam jų skaičiaus atvykimui pritariančių respondentų sumažėja dvigubai, t. y. iki 12,7 proc.

Lietuvos gyventojai, tiek įsivaizduodami tos pačios, tiek ir skirtingos rasės ar etninės grupės atvykėlius, taip pat vargingesnių Europos šalių gyventojus, dažniausiai rinkosi atsakymą, kad reiktų leisti atvykti ribotam jų skaičiui.

„Jei į Lietuvą norėtų atvykti ir čia pasilikti vargingesnių už ją Europos šalių gyventojai, dideliam tokių atvykėlių kiekiui pritartų 9,1 proc. respondentų, o jei tai būtų žmonės iš vargingesnių šalių, esančių už Europos ribų, tam pritartų jau tik 7,2 proc. respondentų. Kad į Lietuvą atvykti ir čia pasilikti nebūtų leista nei vienam žmogui iš vargingesnės šalies, esančios už Europos ribų, pritaria daugiau nei ketvirtadalis respondentų, t. y. 26,2 proc., kai tuo metu į Lietuvą nenorinčiųjų įleisti nei vieno tos pačios rasės ar etninės grupės žmogaus yra mažiau nei dešimtadalis, t. y. 8,8 proc.“ – duomenis vertina KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Ligita Šarkutė.

Lietuvos gyventojai, tiek įsivaizduodami tos pačios, tiek ir skirtingos rasės ar etninės grupės atvykėlius, taip pat vargingesnių Europos šalių gyventojus, dažniausiai rinkosi atsakymą, kad reiktų leisti atvykti ribotam jų skaičiui – tokia nuomonė buvo būdinga daugiau nei trečdaliui respondentų. Tačiau, jeigu į Lietuvą norėtų atvykti ir pasilikti žmonės iš vargingesnių šalių, esančių už Europos ribų, didžiosios respondentų dalies manymu, tai reiktų leisti tik vienam kitam iš jų – tokia buvo beveik trečdalio apklaustųjų nuomonė.

„Galima daryti išvadą, kad Lietuvos gyventojai labiausiai noriai priimtų atvykėlius, kurie yra tos pačios etninės grupės ar rasės, kaip ir dauguma Lietuvos gyventojų, o mažiausiai pageidaujami yra atvykstantieji iš vargingesnių už Lietuvą šalių, esančių už Europos ribų“, –  teigia L.Šarkutė.

Tyrime dalyvavę respondentai taip pat galėjo išreikšti nuomonę apie tai, kokios įtakos iš kitų šalių į Lietuvą atvykę gyventi žmonės turi jos ekonomikai. Savo atsakymą apklausti Lietuvos gyventojai turėjo pateikti dešimties balų skalėje, kur 10 reiškė, jog Lietuvos ekonomikai yra gerai, kad žmonės iš kitų šalių atvyksta čia gyventi, o 0 balų – jog blogai.

Daugiausiai negatyvią nuomonę apie atvykėlius turėjo mažiausiai pajamų gaunančiuose namų ūkiuose gyvenantys respondentai – kaip blogį Lietuvos ekonomikai atvykstančius čia gyventi įvardijo daugiau nei ketvirtadalis šios grupės respondentų.

Didžiausia dalis respondentų, t. y. beveik pusė (46,8 proc.), šiuo klausimu laikėsi santūrios pozicijos, atvykėlių poveikį Lietuvos ekonomikai įvertindami nuo 4 iki 6 balų. Beveik ketvirtadalio nuomone, atvykstantieji į Lietuvą gyventi greičiau yra blogis ekonomikai (0–3 balai), o beveik penktadalis respondentų rinkosi priešingą poziciją, jog atvykėliai Lietuvos ekonomikai yra gerai (7–10 balų). Beveik dešimtadalis nuomonės neturėjo.

„Santykinai lengviau Lietuvos gyventojams buvo įvertinti galimą atvykėlių poveikį Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Visgi atsakymai pasiskirstė labai panašiai, kaip ir vertinant poveikį ekonomikai“, – sako L.Šarkutė.

Didžioji dalis respondentų, išreikšdami savo nuomonę dešimties balų skalėje, kur 10 reiškė, jog atvykėliai iš kitų šalių turtina Lietuvos kultūrinį gyvenimą, o 0 reiškia, jog atvykėliai jį griauna, rinkosi nuosaikią poziciją. Beveik pusė apklaustųjų (48,6 proc.) atvykėlių poveikį Lietuvos kultūriniam gyvenimui įvertino 4–6 balais (žr. 3 grafiką). Beveik penktadalio respondentų nuomone, atvykstantieji gyventi į Lietuvą iš kitų šalių labiau griauna jos kultūrą (0–3 balai), o 22,3 proc. manymu – tokie žmonės ją labiau turtina nei griauna (7–10 balų).

Pasak L.Šarkutės, tiek vertinant atvykėlių poveikį ekonomikai, tiek kultūrai, skirtumų pagal respondentų lytį nepastebėta. Tačiau esą aiškiai išsiskyrė skirtingų amžiaus grupių nuomonės – neigiamą įtaką tiek kultūrai, tiek ekonomikai dažniau buvo linkę nurodyti vyresnio amžiaus gyventojai – 60–69 metų amžiaus respondentų grupėje 0–3 balus rinkosi 20,4 proc., o 70 metų ir vyresnių grupėje – beveik 24 proc. apklaustųjų. Atitinkamai didžiausia dalis vertinančiųjų įtaką teigiamai buvo tarp jauno amžiaus respondentų – beveik trečdalis 15–29 metų amžiaus grupės respondentų įtaką vertino labiau kaip teigiamą (7–10 balų). Labai panašios tendencijos pastebėtos ir vertinant atvykėlių įtaką Lietuvos kultūrai.

Respondentų vertinimai skiriasi priklausomai ne tik nuo amžiaus, bet ir pajamų. Apklausoje dalyvavusius Lietuvos gyventojus suskirsčius į tris intervalus nuo gyvenančiųjų namų ūkiuose su mažiausiomis bendromis pajamomis iki gyvenančiųjų namų ūkiuose su didžiausiomis bendromis pajamomis paaiškėjo, jog atvykėlių įtaką tiek Lietuvos ekonomikai, tiek jos kultūrai labiausiai teigiamai vertina respondentai, gyvenantys daugiausiai pajamų gaunančiuose namų ūkiuose. Daugiau nei trečdalis tokių apklaustųjų atvykėlių poveikį Lietuvos ekonomikai vertino kaip labiau teigiamą dalyką (7–10 balų) ir beveik trečdalis taip galvojo ir apie jų įtaką Lietuvos kultūrai.

„Daugiausiai negatyvią nuomonę apie atvykėlius turėjo mažiausiai pajamų gaunančiuose namų ūkiuose gyvenantys respondentai – kaip blogį Lietuvos ekonomikai atvykstančius čia gyventi įvardijo daugiau nei ketvirtadalis šios grupės respondentų. Labai panaši dalis šių respondentų atvykėlius matė ir kaip grėsmę Lietuvos kultūrai“, – tvirtina KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto vyresnioji mokslo darbuotoja L.Šarkutė.

Tačiau ar po išpuolių Paryžiuje požiūris į atvykėlius dar labiau nepablogėjo? Politologas Algis Krupavičius mano, kad ne. „Iš esmės požiūris nepasikeitė, tendencijos lieka tikrai tokios pačios. Tendencijos yra ilgalaikės ir formuojasi ne vienerius metus. Be abejo, po išpuolių Paryžiuje Europoje šiek tiek sustiprėjo neigiamas požiūris. Politikai – ne tik kraštutiniai, bet ir nuosaikūs – reaguoja į nuotaikų slinktį, bet pasakyti, kad iš esmės kažkas pasikeitė, tikrai negalėtume. Pačios naujausios apklausos rodo labai panašias tendencijas“, – portalui LRT.lt komentavo politologas.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2015 m. balandžio-birželio mėn., apklausta 2250 respondentų. Lietuvos narystę tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje „Europos socialinis tyrimas“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Nuo kosmoso iki kalėdinės pasakos: pažvelkite, kaip darbo aplinką puošia sostinės įmonės

Kultūra

Kodėl rūpintojėlis slepiasi už vyčio?

Gyvenimas

Sužadėtuvių žiedų tendencijos, kurios dominuos 2019-aisiais

Gyvenimas

Medžio drožėjas Raimundas Blažaitis savo kūrinius paskleidė po visą pasaulį

Kultūra

Žurnalo Kaunui kūrėjai lipo plytomis, uodė kvapus ir ieškojo miesto pėdsakų

„Atsarginiai“: brolių Lavrinovičių staigmena, J.Valančiūno atostogos ir geriausi NBA visų laikų duetai

Gyvenimas

Kalėdų džiaugsmas: kaip papuošti namus ir įnešti į juos šventinės nuotaikos?

Vardai

Evai Longoriai Tomo Cruise'o namai nepatiko: parduoda iš aktoriaus įsigytą vilą

Kalėdinis „Eurovaistinės“ bėgimas 2018

Aktualu

Klimato kaitos konferencija Katovicuose: trys pagrindiniai rezultatai

Vardai

Inetos Stasiulytės ir Deivido Meškausko namuose sužibo eglė: po žaliaskare – pirmagimė Marija

Maistas

Kepame meduolius ir imbierinius sausainius: 10 pačių įvairiausių receptų

Vardai

Su seserimis ir pussesere uždainavęs R.Kirilkinas: „Galbūt daugiau to niekada nebepakartosime“

Kultūra

Europos kino apdovanojimuose triumfavo P.Pawlikowskio „Šaltasis karas“

24sek

Niujorke nuklydusios žvaigždės išpažintis – po pirmojo mačo vakarėlis su 60 žmonių

Gazas

Viena rečiausių „Porsche“ mašinų pasaulyje kvepia kava

Vardai

54 kilogramus numetusi R.Antonovienė nepaliauja stebinti: pakeitė šukuoseną ir pasiputlino lūpas

Sportas

Garbingas pasaulio čempionato finišas – su dviem Lietuvos rekordais

Gyvenimas

„Lanvin“ vyriausioji dizainerė E.Čekanavičiūtė – apie modelių išnaudojimą, greitąją madą ir paryžietes

Aktualu

Dviguba pilietybė: skautas Aivaras lietuviškai kalba jau su čekišku akcentu (1)

Naujienos

Verslas

Nuo kosmoso iki kalėdinės pasakos: pažvelkite, kaip darbo aplinką puošia sostinės įmonės

Kultūra

Kodėl rūpintojėlis slepiasi už vyčio?

Gyvenimas

Sužadėtuvių žiedų tendencijos, kurios dominuos 2019-aisiais

Gyvenimas

Medžio drožėjas Raimundas Blažaitis savo kūrinius paskleidė po visą pasaulį

Kultūra

Žurnalo Kaunui kūrėjai lipo plytomis, uodė kvapus ir ieškojo miesto pėdsakų

„Atsarginiai“: brolių Lavrinovičių staigmena, J.Valančiūno atostogos ir geriausi NBA visų laikų duetai

Gyvenimas

Kalėdų džiaugsmas: kaip papuošti namus ir įnešti į juos šventinės nuotaikos?

Vardai

Evai Longoriai Tomo Cruise'o namai nepatiko: parduoda iš aktoriaus įsigytą vilą

Kalėdinis „Eurovaistinės“ bėgimas 2018

Aktualu

Klimato kaitos konferencija Katovicuose: trys pagrindiniai rezultatai

Vardai

Inetos Stasiulytės ir Deivido Meškausko namuose sužibo eglė: po žaliaskare – pirmagimė Marija

Maistas

Kepame meduolius ir imbierinius sausainius: 10 pačių įvairiausių receptų

Vardai

Su seserimis ir pussesere uždainavęs R.Kirilkinas: „Galbūt daugiau to niekada nebepakartosime“

Kultūra

Europos kino apdovanojimuose triumfavo P.Pawlikowskio „Šaltasis karas“

24sek

Niujorke nuklydusios žvaigždės išpažintis – po pirmojo mačo vakarėlis su 60 žmonių

Gazas

Viena rečiausių „Porsche“ mašinų pasaulyje kvepia kava

Vardai

54 kilogramus numetusi R.Antonovienė nepaliauja stebinti: pakeitė šukuoseną ir pasiputlino lūpas

Sportas

Garbingas pasaulio čempionato finišas – su dviem Lietuvos rekordais

Gyvenimas

„Lanvin“ vyriausioji dizainerė E.Čekanavičiūtė – apie modelių išnaudojimą, greitąją madą ir paryžietes

Aktualu

Dviguba pilietybė: skautas Aivaras lietuviškai kalba jau su čekišku akcentu (1)

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min