Paskelbė ne vieną įrašą
Viena „Facebook“ vartotoja pastaruoju metu vis bandė sužadinti sekėjų emocijas dėl Kapčiamiestyje planuojamo statyti poligono.
Viename įraše ji aiškino, esą už šį projektą atsakingi asmenys nesilaiko gamtos apsaugos įstatymų, savo kurtų draustinių apsaugos įstatymų ir Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso. Taip pat esą neturi elementarios moralės ten gyvenančių žmonių ir gyvūnų atžvilgiu.
„<…> ir pats elgiesi kaip paskutinis stalinistinės epochos kremlinis, nušluodamas nuo šios žemės žmonių gyvenimus, jų gimtines, jų kurtą ir saugotą aplinką, jų investicijas į ateitį, užsiimant pigia propaganda didelių babkių įsisavinimo tikslais, pasitelkiant pigius ir be moralės propagandistus (kalba čia ir tolimsnėse citatose netaisyta – red. past.)“, – rašė ji.
Kitame įraše moteris piktinosi, kad „geriausia pagalba Kapčiamiesčio žmonėms būtų tuoj pat atšaukti šį jokiais argumentais nepagrįstą psichologinį terorą“. Ji pažėrė argumentų, kodėl poligono nereikia, nes esą argumentų, kodėl reikia, nėra.
Anot internautės, poligonų Lietuvoje per daug, lyginant su Lenkija, Čekija ar Vokietija, o turimi esantys pustuščiai. Nuo karinės invazijos poligonas neapgins, o šiuolaikiniai karai laimimi ne poligonų kiekiu ir pan.
Ji apeliavo į emocijas: „Žmonės, nuvaryti nuo savo žemių, sodybų, iš savo miškų, sunaikinant ne tik gamtą, bet ir turtingą to krašto istoriją, niekada valdžiai to neatleis. O atsakingi už šį moralinį žmonių genocidą ir už gamtos genocidą kažkada turės atsakyti asmeniškai. Jei ne ryt, tai poryt“.
„Facebook“ vartotojai taip pat parūpo, kaip Lietuva pateisins savo įsipareigojimą sumažinti CO2 kiekį, kai kasdien kertami miškai. Be to, tariamai siekiama sunaikinti Kapčiamiesčio rezervatą su keturiais draustiniais.
„Keturi draustiniai, unikalūs, yra nuo žodžio „draudžiama“ – draudžiama ten lįsti ir juolab naikinti. Jei valstybė, pati nustačiusi savo taisykles, jų nesilaiko, ji yra nebe valstybė, o mergaitė pagal iškvietimą ir už pinigus“, – rašė moteris.
Jai pagailo ir gyvūnų, esančių teritorijoje. Internautė taip pat užsiminė, jog miškų kirtimai sukelia Lietuvoje hidrologines sausras, kas esą nutiks iš šioje vietovėje.
Be to, įspėjo, esą „Lenkijos pasienis nesutinka, kad šalia jų būtų karinis poligonas“, o galiausiai padarė išvadą, jog visa tai daroma, kad būtų išplauti pinigai, skirti gynybai.
Dar kitame įraše „Facebook“ vartotoja pasidalijo Krašto apsaugo ministerijos įrašu, kuriame matomi iškirstą mišką atsodinantys kariai, ir teigė, jog poligonai ir juose esantys kariškiai esą reikalingi „sodinti miškus, kuriuos iškirto tie, kurie daug iš to užsidirbo, bet patys nesodino“. Neva tai reklaminė akcija.
„Tai taip pat įrodymas, kad kariai neturi ką veikti net jau esančiuose 9-iuose poligonuose...
Kita vertus, miškai kertami tyliai ir pinigai išsidalinami tyliai, o jau atsodinami garsiai, su pijaru ir už dyką... – tai kariai, tai kokia vietinė bendruomenė, tai „visuotinė talka“... Nes „ekonomika turi būti ekonomiška“, o naivių atsiras visada...“, – samprotavo ji.
Įspėja dėl manipuliacijų
Lietuvos kariuomenė visuomenę įspėjo, jog pastaruoju metu pastebima plintanti dezinformacija apie planuojamą poligoną Kapčiamiestyje. Tokios žinutės apeliuoja į žmonių emocijas ir manipuliuojama istorine atmintimi.
„Daugiausia apeliuojama į emocijas, kad kuo daugiau žmonių emocijas sužadintų. Mes suprantame tą jaudulį žmonių, kad jiems tikrai rūpi ir švarus oras, ir gamta, ir miškas, ir jų gėrybės, ir apskritai gyvenamoji vieta“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė.
„Bet iš tikrųjų tie dalykai yra stipriai išnaudojami melagienoms kurti, teigiama, kad visi miškai bus iškirsti, visas poligonas bus iškirstas arba kad poligono išvis nebus – bus tik iškirstas miškas, jis parduotas ir kažkas pasiims tuos pelnus“, – kalbėjo ji.
Toks A.Ūsienės pastebėjimas atitinka ir internautės skelbtus įrašus.
„Yra įsijungę tie veikėjai, kurie visais valstybei svarbiais klausimais kalba, kursto aistras ir manipuliuoja informacija. Manipuliacija yra viena iš propagandos technikų, pasakoma lyg ir tiesa, bet neparodoma kita medalio pusė“, – teigė ji.
Anot A.Ūsienės, manipuliuojama ir poligonų kiekiu Lietuvoje bei kitose regiono valstybėse, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje.
„Tarkime, ta pati Latvija, teigiama, kad ji turi tik du poligonus ir dydžiu yra panaši į Lietuvą, nors turi perpus mažesnę kariuomenę, tačiau jos du poligonai yra didesnio ploto negu Lietuvos visi dabartiniai devyni turimi ir dar steigiamas Rūdninkų poligonas“, – sakė kariuomenės atstovė.
Kitose žinutėse minimas dabar esančių poligonų neišnaudojimas ir tai, kad dar nebaigta statyti infrastruktūra Rūdninkuose, o jau ieškoma vietos naujam poligonui.
„Norime aiškiai pasakyti, kad Rūdninkų poligonas pirmiausia statomas Vokietijos brigadai. Ten bus visas Vokietijos karinės brigados gyvenamasis miestelis. Visiškai negalima lyginti su Kapčiamiesčio poligonu, kuriame gyvenamosios patalpos, tokios kaip kareivinės, nenumatomos. Tad teiginys, kad Rūdninkai neišnaudojami, yra manipuliacija“, – kalbėjo A.Ūsienė.
Lenkija žada sekti Lietuva
Kaip nurodoma KAM svetainėje, Kapčiamiesčio poligone nenumatomi plyno miško kirtimai. Miškas būtų iškertamas tik tiek, kiek reikia užtikrinti padalinių ir karinės technikos pravažumą, manevravimą, taktinį judėjimą bei šaudyklų įrengimą.
Dabartiniu KAM vertinimu, gali būti iškirsta apie 1 tūkst. hektarų miško, o pačiam poligonui reikės 14,5 tūkst. hektarų ploto.
Be to, kaip aiškino krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, kitur Lietuvoje nėra beveik 15 tūkst. hektarų poligonui reikalingos valstybinės žemės.
Planuojamoje poligono teritorijoje yra apie 1 950 privačių sklypų, iš kurių apie 100 yra sodybos, o kiti – miškų ir žemės ūkio sklypai. Ten savo gyvenamąją vietą 2021 m. deklaravo 39 gyventojai.
Su gyventojais kol kas dar nėra tiksliai aptarta, kurios sodybos patektų į poligono teritoriją. Tačiau tai planuojama padaryti penktadienį ir pateikti daugiau informacijos, kurios sodybos patenka į mokymo teritoriją, kam reikės kraustytis, o kas galės likti, taip pat bus atsakyta į klausimus dėl verslo galimybių teritorijoje.
KAM pabrėžia, kad visiems gyventojų išsakytiems nuogąstavimams ieškoma kompromisų ir bandoma paaiškinti realią situaciją. Su savivalda ir vietos bendruomenėmis kalbamasi prieš priimant bet kokius sprendimus. Tad kol kas nevertėtų panikuoti dėl visos gyvenvietės žmonių likimo, nes konkretūs sprendimas dar nėra priimti.
Cituota internautė užsiminė, esą Lenkija nepritaria poligono statymui pasienyje. Tačiau krašto apsaugos viceministras teigė priešingai. Jis nurodė, kad Lenkija savo teritorijoje irgi svarsto kurti karinį poligoną, kuris leistų glaudžiau bendradarbiauti su Lietuva.
Gamtai gali kaip tik padėti
KAM neseniai savo svetainėje paskelbė įrašą, kuriame aptarė, kodėl daugelio žmonių nuogąstavimai yra perdėti, o moksliniai tyrimai ir kariuomenės praktika rodo ką kitą.
Kariniuose poligonuose galioja tie patys ES ir Lietuvos aplinkosaugos reikalavimai kaip ir kitose teritorijose. Visuose poligonuose esantys draustiniai yra saugomi, o bet kokia žala kompensuojama lygiavertėmis saugomomis teritorijomis.
Kalbant apie gyvūnus, kuriais rūpinosi internautė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertė dr. Dalytė Matulevičiūtė paaiškino, jog poligonai gali tapti retų rūšių prieglobsčiu.
„Kariniuose poligonuose yra buferinės zonos, kuriose miškininkystė ir kita veikla bei žmonių lankymas yra riboti. Tai sukuria saugomų teritorijų rezervatus primenančias sąlygas. Ir ten apsigyvena trikdymui jautrios rūšys – tiek augalų, tiek gyvūnų“, – teigė ji.
Pabradės poligone aptinkamas margasis tarkšlys, kurio kitur Lietuvoje nėra. Rūdninkuose gyvuoja vienintelė šalyje besparnio skėriuko populiacija.
Mokslininkai pažymi, kad kontroliuojamas kirtimas gali atkurti tam tikras buveines.
„Iškirtus pušyną, kuriame yra labai nedidelė rūšių įvairovė, atvertame smėlyje atsiranda galimybė įsikurti kitiems organizmams. Rūdninkų poligone naujai iškirstame plote atsirado smiltyninio gvazdiko populiacija, kurios anksčiau nebuvo. Praktiškai pirmieji metai, pirmas sezonas ir jau atsirado reta saugoma rūšis“, – aiškina dr. D.Matulevičiūtė.
Be to, kariuomenė pažymi, jog net mažiausių pratybų metu galioja aplinkosaugos taisyklės, o didžiųjų pratybų metu aplinkosaugos kontrolei skiriamas atskiras personalas, kasdien besirūpinantis vien šiuo klausimu.
Pesticidai ir trąšos poligonuose nenaudojami – priešingai nei žemės ūkyje. Tai skatina didesnę rūšių įvairovę. Išplėtus Tauragės poligoną, Lietuvos kariuomenė įsipareigoja sutvarkyti pesticidais užterštą plotą Jurbarko rajone – tai rodo, kad karinės infrastruktūros plėtra gali prisidėti prie aplinkos gerinimo.
Be to, užsienio patirtis rodo, jog poligonai gali tapti saugiu prieglobsčiu gyvūnams, o kai kurios rūšys netgi labiau bijo organizuoto žmogaus buvimo – žemės dirbimo ar medžioklės – nei šaudymo pratybų.
„Šitie dalykai sprendė, kodėl Kapčiamiestyje turėtų atsirasti poligonas. Tie dalykai turbūt atsako į daugelį klausimų bendruomenės pirmininkei, kodėl būtent pasirinktas Kapčiamiestis“, – sakė krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas.
Kapčiamiestyje poligonas reikalingas kuriamai nacionalinei divizijai ir sąjungininkams treniruotis. Jame vienu metu galėtų treniruotis 3,5-4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Kariuomenė įspėjo apie plintančias manipuliacijas internete, kurios atitinka internautės pasidalintuose įrašuose skelbiamus „nuogąstavimus“. Moteris bando planuojamo poligono statymą pavaizduoti kaip aplinkosauginę katastrofą, tačiau taip nėra. Kariuomenė įsipareigoja vykdyti galiojančius aplinkosaugos reikalavimus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
