Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 26d. 10:01 , Atnaujinta: 2020 spalio 26d. 16:28

Nauja valdžia ėjo pas prezidentą: G.Paluckas „pralaimi vis geriau“, S.Skvernelis pagaliau bus tik Seimo nariu, o TS-LKD eina derėtis

Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis

Lietuva išsirinko naują valdžią. Pirmadienį su ja apsitarė prezidentas Gitanas Nausėda. Piliečių pasitikėjimą pelniusių partijų lyderiai po susitikimo dalijosi skirtingais įspūdžiais: be premjero pareigų greit liksiantis Saulius Skvernelis su šypsena kalbėjo, kad visada svajojo būti tik Seimo nariu, o jo bendražygis „valstietis“ Ramūnas Karbauskis tikino, kokia pajėgi bus nauja opozicija. Joje dirbti teigė esąs pasiryžęs socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas, bet neatmetė galimybės, jog partija rems ir valdančiųjų sprendimus.

Valdžią formuosiantys konservatoriai aiškino kol kas į derybas einantys be jokių pageidavimų, esą pirma išklausys galimų partnerių norų. Viena iš jų – Laisvės partija – panašu nesieks, kad esminiai jos tikslai žmogaus teisių srityje nugultų Vyriausybės programoje.

Susitikimus su partijų lyderiais vėliau pakomentavo ir pats G.Nausėda. Būsimai premjerei jis linkėjo sėkmės bei įvardijo, kokius kriterijus kels besiformuojančiam Ministrų kabinetui.

Šalies vadovas pažadėjo aktyviai dalyvauti jį sudarant.

Apie visa tai skaitykite ČIA.

Pagal Konstituciją, G.Nausėdai, Seimo pritarimu, reikės paskirti naują ministrą pirmininką, taip pat tvirtinti Vyriausybės sudėtį.

Rūšiavimas:
Naujausi Viršuje
Naujausi Apačioje

Gerovės valstybės vizijos A.Armonaitė su prezidentu neaptarė

13:27

Pas prezidentą viešėjusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė susidariusi įspūdį, jog šalies vadovas geranoriškai nori bendradarbiauti.

Plačiai apie gerovės valstybės koncepciją su Gitanu Nausėda ji teigė nekalbėjusi.

„Bet manau, kad galime rasti bendrų taškų“, – pridūrė A.Armonaitė.

Apie postus kalbėti nenori

Į rinkimus atėjusi Laisvės partija nešė žinią, jog sieks įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, dekriminalizuoti kanapių laikymą. Ne viskas, pasak A.Armonaitės, turėtų būti įtraukta į Vyriausybės darbų programą.

Ne viskas sprendžiama Vyriausybėje.

„Aš matyčiau, kad esminiai žmogaus teisių punktai būtinai turėtų būti koalicijos darbų programoje. Dėl Vyriausybės – galbūt ne visai, nes ne viskas sprendžiama Vyriausybėje. Seime priiminėjami įstatymai“, – komentavo ji.

Plačiau, ko Seime žada siekti Laisvės partija, galite susipažinti čia.

A.Armonaitė atsisakė įvardyti, kiek ministrų portfelių norėtų gauti naujai formuojamoje Vyriausybėje.

„Neįvardysime. Mes dar nenorime apie jokius postus kalbėti. Norime pasikalbėti ir savo viduje, ir su koalicijos partneriais, ir apie idėjas taip pat“, – savo sprendimą paaiškino ji.

G.Paluckas apie partijos pasirodymą: „Rezultatai yra prastoki“

12:43

Socialdemokratai palaikys tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą, jei toks pasiūlymas bus svarstomas Seime, pažadėjo partijos lyderis Gintautas Paluckas po apsilankymo Prezidentūroje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintautas Paluckas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintautas Paluckas

„Mes tikrai nesame prieš tradicinę šeimą ir tradicines vertybes. Aš, tiesą pasakius, nematau prieštaravimo kalbant apie visą žmogaus teisių failą. <...> Esam jau besibaigiančioj kadencijoje balsavę už Partnerystės įstatymą, tačiau tų balsų pritrūko tuo metu.

Jeigu bus tas klausimas Seimo darbotvarkėje, mes jį palaikysime. Tai yra sudėtinė mūsų tiek rinkimų, tiek opozicijoje veikiančios socialdemokratų frakcijos programos dalis“, – žurnalistams komentavo politikas.

Kartais palaikys ir valdančiuosius

Socialdemokratai, anot jo, taip pat pasisako už lengvųjų narkotikų laikymo dekriminalizavimą, o dėl alkoholio ribojimų švelninimo esą reikės svarstyti.

Kai kurios priemonės tikrai davė mažesnį vartojimą ir tai sveikintina.

„Reikia žiūrėti, kokius ir kaip, nes kai kurios priemonės tikrai davė mažesnį vartojimą ir tai sveikintina“, – teigė G.Paluckas.

Opozicijoje pasiryžę dirbti socialdemokratai, pasak jo, ateityje kai kuriais klausimais galėtų palaikyti ir valdančiuosius.

„Tiek, kiek konservatoriai sieks įgyvendinti gerovės valstybės viziją, tai yra tvirtą valstybę, gebančią teikti kokybiškas, prieinamas viešąsias paslaugas, tokiose vietose mes tikrai galėtume palaikyti“, – kalbėjo politikas ir prognozavo, kad socialdemokratų paramos, kai kalba pakryps apie didesnį biudžeto perskirstymą, tikrai prireiks, nes iš liberalų pusės esą jos nebus.

Komentaras plačiau:

Ar socialdemokratai palaikys Liberalų sąjūdžio lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, jei ji bus siūloma į Seimo pirmininkes?

G.Paluckas teigė, jog parama priklausys nuo to, koks bus Vyriausybės programos turinys: „Jeigu Vyriausybės programoje mes neįžvelgsime nieko, kas socialdemokratus domintų, ar mūsų programinių nuostatų, mums tikrai nėra jokios prasmės palaikyti personalijas, kurios įgyvendins tokią programą.“

Mano, kad rinkėjai balsavo prieš „valstiečius“

G.Paluckas teigė, kad piliečiai per šiuos Seimo rinkimus balsavo prieš „valstiečius“.

„Mes neturime stabilios rinkėjų bazės, ji pasislinko iš regionų, iš vienos pusės, bet per mažai išsiplėtė per didžiuosius miestus iš kitos pusės. Rinkimai, akivaizdu, buvo prieš „valstiečius“, prieš draudimus ir valdančiąją koaliciją. Kas buvo labiausiai kategoriškai nusiteikęs, priešiškumą ar jo vaisius ir susirinko“, – kalbėjo socialdemokratų lyderis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintautas Paluckas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintautas Paluckas

Pasak jo, ateityje partija turi geriau iškomunikuoti iniciatyvas, kurių imasi Seime, geriau jas atstovauti, siekti, kad būtų vienintelė kairioji partija Lietuvoje.

„Rezultatai yra prastoki“, – partijos pasirodymą rinkimuose įvertino G.Paluckas.

Jam asmeniškai anksčiau nepasisekė Vilniaus mero rinkimai, taip pat Seimo nario rinkimai vienmandatėje Žirmūnų rinkimų apygardoje. Dabar politikas į Seimą pateko per daugiamandatę apygardą, o vienmandatėje liko su lygiosiomis. Čia perskaičiuojami balsai.

Klausiamas, ką rodys rinkimų rezultatas, jei vienmandatėje apygardoje visgi pralaimės, G.Paluckas į situaciją pažiūrėjo su šypsena.

Klausykit, ne už kalnų kai laimėsiu.

„Kiekvieną kartą aš pralaimiu vis geriau. Jeigu 2016 metais likau ketvirtas, 2019 metais likau antras su minus dviem šimtais balsų, tai dabar – lygiosios. Klausykit, ne už kalnų kai laimėsiu“, – juokavo politikas ir nusijuokęs patikino, kad rinkimų rezultatų dinamika jį tenkina.

„Bet būtų malonu, jeigu perskaičiavimo metu ta pergalė būtų pasiekta“, – pridūrė jis.

R.Karbauskis: esam tikri, kad kai ką prezidentas vetuos

11:28

„Valstiečiai“ tikisi prezidento paramos vetuojant tam tikrus būsimos valdžios sprendimus, po apsilankymo Prezidentūroje kalbėjo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Nuo mūsų labai daug kas priklausys siekiant apginti tradicines vertybes. Čia tikimės, be abejonių, kad mūsų pozicija sutaps su prezidentu. Turiu omeny, prostitucijos įteisinimas, kad yra vienas iš koalicijos būsimų partnerių programoje, narkotikų įteisinimas ir taip toliau. Tai yra dalykai, kurių mes tikrai neleisim, esam tikri, kad prezidentas vetuos, jeigu bus tokie bandymai“, – žurnalistams komentavo jis.

Tikimės, be abejonių, kad mūsų pozicija sutaps su prezidentu.

Perklaustas, ar tikrai prezidentas Gitanas Nausėda pasakė, jog kažką vetuos, R.Karbauskis patikslino, jog šalies vadovas pasisakė už tradicines vertybes.

R.Karbauskio ir S.Skvernelio komentarai:

Mano, kad prezidentas turės daugiau galių

Centro kairės partijoms, kad jos galėtų burtis į koaliciją, pritrūko trijų mandatų, tikino R.Karbauskis. Bet minimalus tikslas esą buvo turėti tvirtą opoziciją.

„Tas stuburas – 32 mandatai, leidžiantys turėti ir opozicijos lyderį, ir daug kitų pozicijų pagal  Seimo statutą“, – dėstė politikas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis Ir Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis Ir Saulius Skvernelis

Seimo rinkimų rezultatus jis įvertino kaip normalius.

„Nebent prezidento galios bus dar reikšmingesnės, nes žiūrint į skaičius – 74 valdančiojoje daugumoje – tas skaičius yra labai minimalus. Jeigu į Vyriausybę bus deleguota daug Seimo narių, mes bandom suskaičiuoti, kaip jie tada išvis sugebės Seime dirbti“, – svarstė R.Karbauskis ir darė prielaidą, kad Ministrų kabinete tikrai dirbs daug išrinktų parlamentarų.

„Tokiu atveju opozicija bus tikrai labai pajėgi blokuoti sprendimus, kurie Lietuvai nenaudingi. Arba palaikymo prezidento veto, jeigu jis būtų“, – teigė R.Karbauskis ir „valstiečių“ galimybes dirbti opozicijoje įvertino kaip palankias ir puikias.

R.Karbauskis patikino, kad opozicija turės ir šešėlinį Ministrų kabinetą, ir alternatyvų biudžetą.

Ruošis savivaldos rinkimams

Dabar partija esą ruošis būsimiems savivaldybių rinkimams: „Mes dabar dirbdami šituos ketverius metus neturėjome tiek laiko. <...> Dabar partijai puikios galimybės ruoštis rinkimams.“

Dabar partijai puikios galimybės ruoštis rinkimams.

Vertindamas „ketverių metų situaciją“ ir sąlygas, kokiomis „valstiečiams“ teko dirbti, premjero pareigas tęsiantis Saulius Skvernelis rinkimų rezultatą įvertino kaip labai gerą. Politikas pažadėjo, kad nauja „valstiečių“ frakcija Seime bus stipri, o opozicija – konstruktyvi.

Premjeras vylėsi, kad naujoji valdžią tęs darbus, susijusius su socialinės atskirties mažinimu, vidurinės klasės formavimu, mokesčių reforma, investicijų pritraukimu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

S.Skvernelis paneigė, jog į Seimą išrinktas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis planuoja atsisakyti tautos atstovo mandato.

O R.Karbauskis nurodė nekviečiantis šešių į naują Seimą išrinktų, dabartinių „valstiečių“ partnerių „socialdarbiečių“ ir Lenkų rinkimų akcijos atstovų prisijungti prie „valstiečių“ frakcijos. R.Karbauskio įsitikinimu, jiems verčiau turėti atskirą frakciją.

Būti tik Seimo nariu – S.Skvernelio „gyvenimo svajonė“

Pastebėjus, kad greitai bus tik paprastas Seimo narys ir jokių kitų pareigų neužims, S.Skvernelis tai įvardijo „gyvenimo svajone“.

Koks jis Seimo narys bus, politikas nesiėmė spėlioti.

Po ketverių metų darbo Vyriausybėje galėčiau bet kuriame komitete darbuotis.

„Dabar dirbsiu ten, kur mūsų komanda nuspręs, bet, aišku, turiu preferencijas, kas susiję su teise ir teisėtvarka, nacionaliniu saugumu. Po ketverių metų darbo Vyriausybėje galėčiau bet kuriame komitete darbuotis“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Tiesa, jis nenorėjo įvykiams užbėgti už akių ir pirmiausia teigė sieksiantis oriai, sėkmingai ir civilizuotai perduoti valdžią naujai išrinktai Vyriausybei.

Paklaustas, ar Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tiktų į Seimo pirmininkės pareigas, R.Karbauskis apie ją atsiliepė palankiai: „Tikriausiai V.Čmilytė-Nielsen galėtų būti Seimo pirmininkė, ir tikriausiai, sėkminga.“

G.Landsbergis: „Į derybas ateiname be raudonų linijų“

10:58

Pas prezidentą lankėsi konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir partijos kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.

Jų komentarai:

„Pasikalbėjome su prezidentu apie situaciją, išgirdom sveikinimus, pasiūlymą toliau bendradarbiauti“, – nurodė ji.

Politikė patikino, jog ginčo tarp TS-LKD ir prezidento dėl to, kokiais kriterijais remiantis turėtų būti valdoma valstybė, o tuo pačiu – kuriama gerovės valstybė, nebus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis

„Niekada nebuvo konceptualaus ginčo, nes čia ne „užvadinimo“ klausimas, o turinio klausimas. Bet kas, kas skaitė mūsų programą, o prezidentas, atrodo, skaitė ir yra susipažinęs, tikrai matys, kad esminės prieštaros nėra ir būti negali.

Tai, ką mes bandėme pabrėžti visos kampanijos metu, kad gerovės valstybė yra neįmanoma be pasitikėjimo, o ką mes pirmiausia norėtume pasiekti, tai atkurti pasitikėjimą politika ir politiniais sprendimais“, – žurnalistams komentavo I.Šimonytė.

Sieks susitarimo dėl švietimo

Gerovės valstybė be pasitikėjimo, anot jos, turėtų talpinti stiprias viešąsias paslaugas, nepalikti likimo valiai tų gyventojų, kurie – paraštėse, pavyzdžiui, neįgaliųjų.

Šalies vadovas, pasak I.Šimonytės, taip pat išreiškė lūkestį, jog po Seimo rinkimų partijoms pavyks pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

„Mes kadangi taip pat to tikimės, nėra čia labai didelio ginčo“, – pridūrė ji.

Kažkokių ministerijų sau ar postų, pozicijų nesame numatę.

Prezidentas, G.Landsbergio teigimu, teiravosi, pagal kokius principus bus formuojamas būsimas Ministrų kabinetas.

„Formalios derybos dar nėra prasidėjusios <...>, bet į derybas ateiname be raudonų linijų, esame pirmiausia pasiruošę išklausyti koalicijos partnerių. Kažkokių ministerijų sau ar postų, pozicijų nesame numatę“, – apie tai, ką papasakojo prezidentui, nurodė konservatorių lyderis.

Kvotos – ne esmė

Naujai išrinktų Seimo narių, kurie jungtųsi prie daugumos, G.Landsbergis teigė matantis ir tarp nepriklausomų kandidatų. Toks esą galėtų būti „valstiečius“ palikęs Vytautas Bakas ar Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Algirdas Butkevičius.

I.Šimonytė teigė, jog Vyriausybė gali būti formuojama ne visai atsižvelgiant į portfelių kvotas, kurios partijoms tektų pagal mandatų skaičių.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis

„Turbūt tos proporcijos pradinei diskusijai svarbios, bet daug svarbiau darbai ir žmonės, kuriuos tuos darbus gali padaryti. Jeigu atsitiktų taip, kad kažkokia galima koalicijos partnerė pasiūlytų kandidatą į ministeriją, į kurią ir mes pasiūlytumėm kandidatą, bet tas kandidatas turėtų didesnį pasitikėjimą visuomenėje, ir mano asmeniniu vertinimu, tai būtų geresnis kandidatas, man tikrai nebūtų didelė problema, kad tai būtų ne Tėvynės sąjungos, o koalicijos partnerių pasiūlytas kandidatas“, – kalbėjo politikė.

Tas pats principas, anot jos, galios ir renkantis būsimą švietimo ministrą. Šią sritį visos dešiniosios partijos prieš rinkimus įvardijo kaip prioritetinę.

„Mes turime kalbėti apie paslaugų prieinamumą, tokį, kuris švietimo atveju, užtikrintų vienodas starto pozicijas visiems Lietuvos vaikams, nepriklausomai nuo to, kur jie gimė, kur jie gyvena, kokioje aplinkoje jie yra“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Kalbėdama apie pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje, ji pabrėžė, jog turime siekti ilginti sveiko gyvenimo trukmę. Tai esą lemtų ir demografinius pokyčius.

Paskutinis atnaujinimas: 2020-10-26 10:58

Opozicijoje dirbę Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai per šiuos Seimo rinkimus iškovojo daugiausiai mandatų ir ėmėsi iniciatyvos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija burti koalicinę Vyriausybę. Preliminariais duomenimis, šios partijos Seime turi trapią 74 mandatų daugumą.

Antroje vietoje likusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose pelnė 32 mandatus, Socialdemokratų partija – 13 mandatų, Darbo partija – 10 mandatų, Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Socialdemokratų darbo partija – po 3, 4 iškovojo save išsikėlę asmenys, po vieną – partija „Laisvė ir teisingumas“ bei Lietuvos žaliųjų partija.

Komentarai: 20

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min