Laiko įtraukimu į karą
Tokios mintys išdėstytos viename „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše, kuris prieš tai pasirodė „TikTok“.
„Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Olegas Dundas pasiūlė Lietuvos teritorijoje dislokuoti 10 tūkst. Ukrainos kariuomenės kareivių, – dėstoma užkadriniu moterišku balsu. – Nors tai skamba kaip pagalba sąjungininkei, tačiau už gražių žodžių slypi potencialiai pavojinga iniciatyva, turinti rimtų geopolitinių pasekmių.“
Įraše cituojami politiko žodžiai, kad ukrainiečiai „dalyvautų Lietuvos kariuomenės veikloje, ypač minuojant sieną su Baltarusija“.
„Be to, pabrėžiama, kad Lietuva, matyt, neturi pakankamai patirties šioje srityje, o Ukraina, kaip karą vedanti šalis, turi jos per daug. Tačiau Dundaso pareiškimas kelia daug abejonių.
Koks pagrindas dislokuoti tokį didžiulį Ukrainos kariuomenės kontingentą? Tokio masto Ukrainos kariuomenės buvimas Lietuvoje gali būti suvoktas kaip provokacija, didinanti įtampą regione ir galinti tapti pretekstu tolesnei agresijai.
Kas mokės už 10 tūkst. karių išlaikymą? Ar tai kris ant Lietuvos mokesčių mokėtojų pečių, ar tai taps papildoma našta ir taip perkrautam biudžetui? (kalba čia ir toliau citatose netaisyta – red. past.)“
Toks dislokavimas sukurtų nenuspėjamumo veiksnį regione ir apsunkintų Rusijos operatyvinį planavimą.
Komentatoriai tai įvertino kaip provokaciją ir tiesioginį Lietuvos įtraukimą į karą, domėjosi, ar jau priimtas sprendimas, ar buvo klausta mūsų šalies žmonių.
Išsigando varžybų dalyvių
Panašus naratyvas – apie Lietuvoje jau pasirodžiusius ukrainiečių karius – girdimas kito „Facebook“ vartotojo paskelbtame įraše, kuris jau peržiūrėtas 52 tūkst. ir pasidalintas beveik 290 kartų, sulaukė kone 700 reakcijų ir daugiau nei 250 komentarų.
Vyras birželio 5 d. publikavo dviejų minučių trukmės vaizdo įrašą ir tokį komentarą prie jo: „Ar gali kariaujančios šalies, nepriklausančios NATO, kariuomenė dislokuotis Lietuvoje? Juk tai – eiliniai kareiviai, įsakymų vykdytojai, kokiems veiksmams jie atvyko čia?“
„Aplenkiau labai daug sunkvežimių su kariškiais, – vairuodamas mašiną prieš kamerą pasakoja jis. – Panašu, kad jie Ukrainos karinę formą dėvi, ukrainiečiai. <…> Veidai tokie ne europietiški. Pas kai kuriuos ant šalmų mėlyna lipni juosta apsukta, man labai primena Ukrainos kariškių atžymas.
Nu jo, ukrainiečiai. Aplenkiau gal 6 ar 7 tokius sunkvežimius. Jie važiuoja link Vilniaus. Molėtų plentu. <…>
Aiškiai Ukrainos. Ant veidų parašyta, kad nesaldus gyvenimas paragautas. Ir ne jaunimas, ne pacukai, kuriuos tik ką pagriebė į tarnybą. Čia – jau patyrę vyrukai. Tai ko važiuoja čia į Lietuvą Ukrainos kareiviai? Galbūt kas nors žinote, koks renginys ar kas numatoma?“
„Facebook“ vartotojas paskaičiavo, kad žmonių sunkvežimiuose galėtų būti „koks šimtukas“, ir paprašė kitų komentaruose parašyti, kur jie galėjo važiuoti.
Internautai svarstė, kaip Ukraina gali siųsti karius į Lietuvą, jei joje vyksta karas, kad tai provokacija ir noras išprovokuoti terorizmą, kėlė klausimą, „kas juos šers ir išlaikys“.
-
Rusija nenuleidžia rankų: skelbiama apie jos norą dislokuoti 10 tūkst. karių į vieną šalį prie Ukrainos
-
Kariuomenės vadas: ukrainiečių operacijos „Voratinklis“ veikimo principą gali adaptuoti ir Rusija
-
Kariuomenė: rusų galimybės per „Zapad“ užpulti Lietuvą ribotos, bet logikos „niekas negali atspėti“
„Skaičiau kad Zelenskis siūlė dislokuoti Ukrainos karius Lietuvoje“, „kažkas kažkur rašė, kad turi patirties, gal minuos pasienį“, aiškino kiti.
Tik vienas pateikė teisingą užuominą apie sostinėje organizuojamas bėgimo varžybas, bet tai vis tiek pasirodė panašu į cirką.
Vilniuje gegužės pabaigoje tikrai vyko toks renginys – Ukrainos karių bėgimas „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Simbolinę 300 m trasą bėgo septyni Ukrainos laisvės gynėjai, kurie kovodami su Rusijos agresija neteko galūnių ir dabar vaikšto su protezais. Bėgimas buvo skirtas atkreipti dėmesį į karių patiriamus iššūkius.
Apsunkintų Rusijos planus?
Ukrainos karių dislokavimas tėra hipotetinis vieno politiko pasvarstymas, neatspindintis oficialios Ukrainos vyriausybės pozicijos.
Šią idėją neseniai iškėlė šios šalies parlamentaras iš prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Tautos tarnas“. Aukščiausiosios Rados tarpparlamentinės draugystės su Baltijos šalimis grupės narys Olehas Dunda leidinyje „Kyiv Post“ paskelbtame komentare pasiūlė Lietuvoje dislokuoti 10 tūkst. Ukrainos karių.
Oleho Dundos teigimu, toks dalinys ir ukrainiečių pasirengimas karinėms operacijoms Baltarusijoje galėtų atgrasyti Rusiją nuo Baltijos šalių puolimo.
Nuomonės straipsnyje jis išdėstė įsivaizduojamą, tačiau esą ne visai nerealų galimos Rusijos atakos scenarijų. Toks vienos ar visų trijų valstybių užpuolimas, anot politiko, duoda daug peno apmąstymams apie politinius, karinius ir humanitarinius dalykus.
Tyli hipotetinė ataka ne tankais ar kitomis karinėmis mašinomis, o dronais, didžiausius miestus paliekanti be šviesos, komunikacijos ir navigacijos gal net nesuteiktų NATO laiko skubiam susitikimui.
Okupantams tektų kovoti su Ukrainos kariuomene, kuri yra užgrūdinta mūšiuose ir motyvuota priešintis rusams.
„Dabartinė situacija Europoje sukuria unikalų, bet laikiną „galimybės langą“ Maskvai įvykdyti staigų karinį Baltijos šalių užpuolimą (Blitzkrieg), – įsitikinęs parlamentaras.
O.Dundos žodžiais, pagrindinė Rusijos puolimo atgrasymo priemonė galėtų būti atviras arba tylus Ukrainos pasirengimas karinėms operacijoms Baltarusijos kryptimi, ypač palei liniją Pinskas-Ivaškevičiai-Bialystokas. Tai esą keltų tiesioginę grėsmę Rusijos ir Baltarusijos pajėgų, galimai dalyvaujančių puolime prieš Baltijos šalis, flangui ir priverstų Maskvą paskirstyti savo išteklius.
Jis siūlo apsvarstyti galimybę Gardino ir Balstogės srityse suformuoti bendrus Ukrainos bei Lenkijos ginkluotus dalinius, oficialiai prisidengiant NATO logistikos koridorių apsauga. Tai padidintų politinį spaudimą Minskui ir užblokuotų galimos invazijos šiaurinį flangą.
„Kitas žingsnis būtų iki 10 tūkst. Ukrainos karinio kontingento dislokavimas Lietuvoje, Dubingių rajone, prisidengiant tarptautinėmis pratybomis. Toks dislokavimas sukurtų nenuspėjamumo veiksnį regione ir apsunkintų Rusijos operatyvinį planavimą. Taip yra todėl, kad okupantams tektų kovoti su Ukrainos kariuomene, kuri yra užgrūdinta mūšiuose ir motyvuota priešintis rusams.“
Minavimas tėra gandai
Nors Baltijos šalyse jau seniai stiprinamas pasiruošimas galimai intervencijai iš užsienio, Ukrainos karių dislokavimo nėra tarp taikomų priemonių.
Ši istorija sutampa su dezinformaciniu naratyvu apie tariamą Lietuvos ir Baltarusijos pasienio minavimą, kuriam neva gali būti pasitelkti ukrainiečių kariai.
Taip pat skaitykite: Ėmėsi gąsdinti Lietuvos karius – siunčia žinutes su „įspėjimu“: būsite atsakingi už žmonių ir gyvūnų mirtis
Melagienų apie tai radosi pranešus apie mūsų šalies planus pasitraukti iš priešpėstinių minų naudojimą draudžiančios Otavos konvencijos, o padaugėjo įteikus atitinkamus dokumentus.
Neseniai kaip šios teritorijos minavimo įrodymas „Facebook“ buvo paviešinti sufabrikuoti įspėjimai gyventojams apie tokius darbus.
Kad nieko panašaus nevyksta, portalui 15min anksčiau patvirtino ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, ir Lietuvos kariuomenė.
„Nuo kovo vidurio, kai Lietuva paskelbė planus pasitraukti iš Otavos konvencijos, priešiškoje informacinėje erdvėje fiksuoti dezinformacijos atvejai, o Rusijos ir Baltarusijos propagandos veikėjai skleidė klaidinančius ir priešiškus naratyvus, – pažymėta kariuomenės atsakyme.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai iš Otavos konvencijos galutinai dar nepasitraukusi Lietuva jau dėlioja minas?
15min verdiktas: trūksta konteksto. Siūlymas Lietuvoje dislokuoti 10 tūkst. Ukrainos karių tebuvo vieno šios šalies politiko hipotetinė idėja, išdėstyta žiniasklaidoje paskelbtame komentare. Ji neatspinti oficialios vyriausybės pozicijos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Radikalūs britų politikai iš partijos „Reform UK“ tikrai užsimojo uždrausti daugelį vėliavų, bet tik dalyje Anglijos ir tik ant viešųjų pastatų bei jų viduje. Gegužės 1-ąją vyko rinkimai, kuriuose ši politinė jėga pasirodė itin sėkmingai, tad nuo tos dienos dar jokios vėliavos nebuvo uždraustos.
