Dabar populiaru
Publikuota: 2011 vasario 14d. 05:08

Jubiliejų švenčiantis Vytauto Didžiojo karo muziejus gyvena naujais sumanymais

Atidaryta rekonstruota Vytauto Didžiojo karo muziejaus pagrindinė salė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Pernai po daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos ir ekspozicijos atnaujinimo atidaryta Vytauto Didžiojo karo muziejaus pagrindinė salė. Šiemet, vasario 15 dieną, lankytojams bus pristatytos dvi naujos ekspozicijų salės, parengtos muziejaus 90-mečio p

Vienas seniausių Lietuvoje – Vytauto Didžiojo karo muziejus – šiemet mini 90-metį. 1921 metų vasario 16-ąją iškilmingai atidarytas muziejus išgyveno įvairių etapų, tačiau per pastaruosius 20 nepriklausomybės metų sugebėjo susigrąžinti ne tik Vytauto Didžiojo vardą, bet ir atsinaujinti.

Rekonstruotos ekspozicijų salės sutraukia būrius lankytojų, tačiau muziejininkai nežada pasitenkinti tuo: per ateinančius trejus metus ketinama įrengti dar dvi-tris naujas ekspozicijas, kurios savo vizualumu žada nenusileisti geriausių Europos karo muziejų parodoms.

90-mečio iškilmės muziejuje numatytos antradienį – vasario 16-osios išvakarėse. Jubiliejaus proga muziejuje bus atidarytos dvi naujos ekspozicijos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė XIII–XVII a.“ ir „Karyba priešistoriniu laikotarpiu“. Pirmieji išvysti jas galės į muziejaus 90-mečio renginį sukviesti garbingi svečiai, tarp kurių – Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.

Muziejininkai džiaugiasi: per pastaruosius keletą metų pavyko ne tik sutvarkyti 70 metų kapitalinio remonto nemačiusį muziejaus pastatą. Įgyvendinti ir ambicingi ekspozicijų atnaujinimo darbai.

„Esame arti savo svajonės. Tai, ką pavyko padaryti, stebina net mus pačius. Pagaliau galime visiems įrodyti, kad muziejininkai – ne sandėlininkai. Mūsų eksponatai nebėra nematomi“, – sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas.

Lankytojas turi ateiti ne į eksponatų sandėlį, bet mūšio vietą, piliavietę, „pačiupinėti“ istoriją“, – kalbėjo A.Pociūnas

Pašnekovo teigimu, tai, jog rekonstrukcijos reikėjo įrodo daugiau nei dvigubai išaugę lankytojų srautai: „Kol nebuvo didžiosios salės remonto, tokio judėjimo nebuvo“.

Rekonstrukcija įsuko ratą: atnaujintose erdvėse organizuojamos edukacinės programos, kuriomis itin domisi lankytojai. Iš jų uždirbtos lėšos investuojamos į tolimesnius muziejaus plėtros darbus, pavyzdžiui, pildomos ekspozicijos.

„Didesnę dalį eksponatų mes turėjome ir anksčiau, tačiau neturėjome, kaip juos parodyti. Tarkime, buvusioje ginklų salėje nuolat buvo įvairių laikotarpių ginklų. Tačiau žmonės eidavo pro juos ir praeidavo: be vizualumo, papildomos informacijos, jie lankytojams nebuvo įdomūs. Dabar viskas kitaip: autentiškus eksponatus mes toliau laikome ekspozicijose, bet greta jų pateikiame ir analogiškas kopijas, kurias naudojame įvairiau: pavyzdžiui, kalavijo kopiją įdėjome į riterio rankas – jį galima ir pačiupinėti. Tai lankytojams patinka“, – pasakojo muziejaus atstovas.

Atnaujins trečiąjį aukštą

Jubiliejų švenčiantis muziejus gyvena ateities planais. Svarbiausi jų – trečiame aukšte įrengiamos naujos ekspozicijų salės. Visų detalių iki galo atskleisti nenorintys darbuotojai sako, jog užbaigus jas Kaune įsikūręs karo muziejus mažai kuo skirsis nuo analogiškų muziejų Europoje. Viena iš salių jų bus skirta Lietuvos sukilimų istorijai, kita – nepriklausomybės kovoms. Dar vienoje įsikurs Lietuvos aviacijos istoriją liudijantys eksponatai.

Muziejaus saugyklose sukauptus eksponatus ketinama pristatyti naudojantis moderniomis technologijomis. „Pavyzdžiui, atėjus į „Nepriklausomybės kovų“ salę pateksite į mūšio lauką“, – dar tik pradėtų ekspozicijų apmatus atskleidė muziejininkai.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Renginio akimirkos
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Muziejaus sodelyje minimos svarbiausios valstybės šventės.

Jei muziejaus rekonstrukcijai skirtas finansavimas nenutrūks, trečiojo aukšto sales užbaigti ketinama iki 2013-2014 metų. Investicijos nemažos – keli šimtai tūkstančių, tačiau muziejininkai neabejoja, kad jos atsipirks. „Tokia linkme eina visi pasaulio muziejai. Lankytojas turi ateiti ne į eksponatų sandėlį, bet mūšio vietą, piliavietę, „pačiupinėti“ istoriją“, – kalbėjo A.Pociūnas.
 

 Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorija tik faktais

  • Muziejus buvo pradėtas kurti 1921 m. sausio 22 d. Tą dieną pasirašytas įsakymas kariuomenei. Muziejui buvo skirta sena rusų cerkvė ir buvęs 111-ojo Dono pėstininkų pulko maniežas.

  • Pirmieji eksponatai – iš kariuomenės ir visuomenės. Žmonių buvo prašoma „atnešti į kuriamą muziejų, ką turintys padovanoti, o jei ne, tai padaryti tų eksponatų kopijas“. Pirmieji eksponatai, gauti iš pulkų, buvo Nepriklausomybės kovų trofėjai: 1919 m. gruodį iš bermontininkų atimtos rusiška ir vokiška patrankos, iš lenkų – prancūziška patranka „Jadzė“, trofėjinis austriškas karabinas, amerikinis „Winchester“ sistemos šautuvas. Iš šių ir kitų eksponatų per 24 dienas buvo parengta pirmoji ekspozicija.

  • 1921 m. vasario 16 d. muziejus buvo iškilmingai atidarytas.

  • Muziejus buvo kuriamas kartu su sodeliu ir turėjo sudaryti visumą, atspindinčią Lietuvos valstybingumo idėjos įgyvendinimą ir kovas dėl jos. Pirmuoju simboliu tapo paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, atidengtas 1921 m. spalio 16 d. 1922 metais Amerikos lietuviai padovanojo Laisvės varpą, kuris buvo pakabintas muziejaus bokšte (iškilmingomis progomis jis skamba ir dabar). Nutarus bokšte įrengti karilioną, buvo įkelti dar 9 varpai. Muziejaus sodelyje buvo pasodinta 1000 rožių krūmų. 1923-iaisiais pastatytas dr. Jono Basanavičiaus biustas ir įrengtas fontanas su „dievaičio kaukelio skulptūra“. Tų pačių metų birželį buvo pradėti vėliavos pakėlimo ir nuleidimo ceremonialai, skirti pagerbti žuvusiesiems už Lietuvos laisvę, kuriuos atlikdavo kare dalyvavę ir iš tarnybos su negalia grįžę kariškiai ir kareiviai.

  • 1927 m. gegužės 15 d., minint Steigiamojo Seimo metines, sodelyje buvo pastatyti Simono Daukanto ir dr. Vinco Kudirkos biustai, o 1928-aisiais, Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio proga, iškilo Laisvės statula.

  • 1930-aisiais, minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, buvo pašventintas naujojo Karo muziejaus pastato kertinis akmuo, muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Tų pačių metų spalio 9-ąją, minint Vilniaus užgrobimo 10-metį ir 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutarties sulaužymo faktą, sodelyje pastatytas „Juodasis paminklas“. 1934 metais prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ buvo perlaidoti kovose su bolševikais žuvusio Nežinomo kareivio palaikai.

  • Naujasis muziejaus pastatas ir ekspozicija buvo atidaryti 1936 m. vasario 16 d.

  • 1937 m. rugsėjo 8 d. muziejaus bokšte buvo pašventinti 35 Kovų varpai.

  • 1938 metais pastatyti Povilo Lukšio, Antano Juozapavičiaus, gen. Silvestro Žukausko ir Vlado Putvinskio biustai. Muziejuje atidaryta Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kripta, kurioje aukso raidėmis buvo įrašytos Nepriklausomybės kovose žuvusių karininkų, puskarininkių, karių, šaulių ir partizanų vardai ir pavardės.

  • 1939 metais Karo muziejaus sodelyje pastatyti Martyno Jankaus ir Petro Vileišio biustai. Visos valstybinės šventės būdavo švenčiamos sodelyje, o iškilmingi minėjimai vykdavo muziejuje.

  • 1940 m. liepos 25 d. muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo ir buvo pavadintas Kariškai istoriniu. Nacių okupacijos metais senasis pavadinimas buvo grąžintas, tačiau antrosios sovietinės okupacijos metais muziejus vėl buvo pavadintas Kariškai istoriniu, o nuo 1956-ųjų – Kauno valstybiniu istorijos muziejumi. Muziejus neteko ir nemažai tarpukariu surinktų eksponatų. Pasikeitė ir sodelis: Laisvės statulos vietoje buvo pastatytas Vinco Mickevičiaus-Kapsuko, Nežinomo kareivio palaidojimo vietoje – Felikso Dzeržinskio biustas.

  • 1988-aisiais muziejuje buvo surengta paroda, skirta Tautinės olimpiados 50-mečiui.

  • 1989 m. rugpjūčio 23-iąją atidaryta paroda, skirta Ribentropo-Molotovo pakto 50-mečiui.

  • 1990 m. sausio 29 d. muziejui buvo grąžintas Vytauto Didžiojo vardas. Muziejus praturtėjo ir Lietuvos žmonių per visas okupacijas išsaugotomis ir padovanotomis relikvijomis.

  • 1990-aisiais – paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ ir perlaidotas Nežinomas kareivis, žuvęs kovose su lenkais. Vėliau atkurti ir kiti sodelyje stovėję paminklai.

  • 1998 metais buvo atkurta Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kripta.

  • Nuo 2006 m. Krašto apsaugos ministerija iš Kultūros ministerijos perėmė muziejaus steigėjo teises.

  • 2010 m. vasario 11 d. po kapitalinio remonto atidaryta Didžiosios salės ekspozicija.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min