Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jungtinių Tautų atstovai: pabėgėliai nėra nelegalai, nusikaltėliai ar teroristai

Sirijos pabėgėlių stovykla
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Sirijos pabėgėlių stovykla
Šaltinis: 15min
0
A A

Pabėgėlius kaltinti dėl nusikalstamumo augimo ar sieti su terorizmu yra beprotybė, tvirtina Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros (UNHCR) atstovas Markku Aikomusas. Priešingai – svetingai sutikti ir sėkmingai į visuomenę integravęsi atvykėliai gali prisidėti prie ūkio augimo. Šios institucijos atstovės Lietuvoje Renatos Kuleš teigimu, pabėgėliai nėra nelegalūs migrantai, jie tenori pasinaudoti kiekvienam suteikta teise gelbėtis nuo karo ir žmogaus teisių pažeidimų.

Antradienį, gruodžio 10-ąją, minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. 1948-aisiais šią dieną JT Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurioje pažymėta, kad kiekvienas turi teisę ieškoti prieglobsčio kitose šalyse ir juo naudotis.

„Pabėgėliai yra asmenys, kurie ieško apsaugos nuo rimtų žmogaus teisių pažeidimų savo šalyje, – antradienį JT Pabėgėlių agentūros ir Lietuvos žurnalistų sąjungos surengtame seminare apie pabėgėlių problemų atspindį žiniasklaidoje, pažymėjo R.Kuleš. – Pabėgėliai nėra nelegalūs migrantai ar sienos pažeidėjai, o tik asmenys, kurie nori pasinaudoti savo teise.“

AFP/Scanpix nuotr./Pabėgėliai
AFP/Scanpix nuotr./Pabėgėliai

Anot jos, žmones palikti savo tėvynę verčia situacija, kai jų valstybės nepajėgios ar nenori padėi, o kartais valdžia pati juos persekioja. Kitose šalyse šie asmenys ieško apsaugos ir pagalbos.

„Ar visada jie sutinkami su supratimu ir užuojauta? Jie dažnai pavaizduojami kaip nelegalūs migrantai, kurie pažeidė Lietuvos sieną, pažeidėjai, kurie mažų mažiausia turėtų būti nubausti už savo poelgį bent sulaikymu Pabradės Užsieniečių registravimo centre“, – kalbėjo pranešėja.

Jos žodžiais, valstybė turi ginti savo sienas, bet valstybės kontrolė turi būti jautri žmogaus teisių pažeidimams.

„Pabėgėlis – ne žmonių kategorija, o sudėtinga laikina situacija, kurioje galime visi atsidurti“, – pabrėžė R.Kuleš. Palikus namus ir tėvynę, šiems žmonėms tenka viską pradėti iš naujo – svetur jie neturi nei namų, nei darbo, nei draugų, pas kuriuos galėtų apsistoti nakčiai. Naujoje visuomenėje jie yra silpnieji nariai, todėl visų pirma žiniasklaida esą turėtų stoti jų pusėn.

Kaip seminare teigė UNHCR vyresnysis viešųjų ryšių atstovas Šiaurės Europoje M.Aikomusas, su pabėgėliais susiję nemažai stereotipų. Pavyzdžiui, jie nepagrįstai siejami su nusikalstamumo padidėjimu. Stokholmo meras neseniai pareiškė, kad Švedijos darbo rinka be imigrantų negalėtų judėti į priekį – jie esą atlieka svarbų ekonominį vaidmenį.

Be to, pabėgėliai dažnai siejami su terorizmu. „Tai – visiška beprotybė. Priešingai, jie bėga nuo teroro, žmogaus teisių pažeidimų ir prievartos“, – kalbėjo M.Aikomusas.

Pabėgėliai žiniasklaidoje neretai aprašomi kaip bejėgiai žmonės, kuriems reikia vien pagalbos. Esą yra priešingai – jei atvykėliai priimami svetingai ir gauna galimybę integruotis, jie lengviau tampa visuomenės dalimi ir dirba su didesne motyvacija.

Lietuva pasirūpino vos 15 sirų pabėgėlių

UNHCR duomenimis, pernai pasaulyje gyveno 45,2 mln. prievarta perkeltų žmonių. 15,4 mln. iš jų buvo pabėgėliai (dauguma – azijiečiai ir afrikiečiai), išvykę į kitas valstybes, 28,8 mln. – žmonės, likę savo šalyje, bet priversti pakeisti gyvenamąją vietą. Beveik milijonas buvo prieglobsčio prašytojų.

48 proc. jų sudarė moterys ir mergaitės, 46 proc. – vaikai. Šie skaičiai yra didžiausi nuo 1994 metų. Daugiau nei pusė pabėgėlių yra iš Afganistano, Somalio, Irako, Sirijos ir Sudano. Daugiausiai pabėgėlių (1,6 mln.) yra priėmęs Pakistanas. Irane gyvena 868 tūkst., Vokietijoje – 590 tūkst., Kenijoje – 565 tūkst. pabėgėlių. Besivystančios šalys yra suteikusios prieglobstį daugiau nei 80 proc. pasaulio pabėgėlių, prieš dešimtmetį šis skaičius buvo 70 proc.

Vien pernai buvo priversti persikelti maždaug 7,6 mln. žmonių (1,1 mln. pabėgėlių, 6,5 mln. – perkeltųjų šalies viduje).

Tik 525 tūkst. pabėgėlių pernai savanoriškai grįžo į tėvynę, pusė jų kilę iš Afganistano, Irako ir Dramblio Kaulo Kranto.

38 Europos šalyse pernai buvo užregistruota 356 tūkst. naujų prieglobsčio prašymų, daugiausia – Vokietijoje (65 tūkst.), Prancūzijoje (55 tūkst.) ir Švedijoje (44 tūkst.).

Ypač prasta situacija su Sirijos pabėgėliais – nuo konflikto pradžios praėjus daugiau nei pustrečių metų, jų priskaičiuojama jau per 2,2 mln. Dar 6,5 mln. žmonių buvo priversti palikti namus, bet neišvyko iš šalies. Dauguma pabėgėlių įsikūrė Jordanijoje, Libane, Turkijoje, Irake ir Egipte. Į Europą persikėlė 60 tūkst. žmonių (maždaug trečdalis – į Švediją). Lietuvoje apsauga buvo suteikta 15 žmonių. 

Pasak M.Aikomuso, greito Sirijos konflikto politinio sprendimo nelaukiama. Pilietinio karo apimtoje šalyje tęsiasi politinė suirutė, auga nedarbas, artėja žiema.

Jis taip pat apgailestavo, kad JT vargiai gali užkirsti kelią naujiems konfliktams – pastaraisiais metais jų kilo Malyje, Pietų Sudane, Sirijoje, Somalyje, Jemene.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min