Iranas 2020 metų sausio 8 dieną numušė vos pakilusį Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lainerį, skridusį reisu PS752 iš Teherano. Žuvo visi 176 orlaivyje buvę žmonės, įskaitant 85 Kanados piliečius ir nuolatinius gyventojus.
Po trijų dienų iraniečių ginkluotosios pajėgos prisipažino „per klaidą“ numušusios į Kijevą skridusį lėktuvą.
Ontarijo Aukštesniojo Teismo teisėjas Edwardas Belobaba priteisė ieškovams daugiau kaip 107 mln. Kanados dolerių (74 mln. eurų), rodo sprendimas.
Lieka neaišku, kaip iš Irano gali būti išreikalauti pinigai, tačiau E. Belobaba pareiškė esąs „patenkintas, kad [nuosprendis] gali būti įgyvendintas tam tikru lygiu ir kad gali būti pasiektas tam tikras atgrasymo laipsnis“.
„[Ieškovų advokatas nurodė], kad Iranui priklausantys perspektyvus turtas ir investicijos lieka prieinami ne tik Kanadoje, bet ir visame pasaulyje“, – savo nutartyje atkreipė dėmesį teisėjas.
Advokatas Markas Arnoldas dar nesureagavo į naujienų agentūros AFP pirmadienio vakare pateiktą prašymą pakomentuoti sprendimą.
Pirmadienį internete paskelbtame pareiškime advokatai paragino taikyti Kanados jurisdikciją išreikalaujant kompensaciją.
„2012 metais buvo pataisyti Teisingumo terorizmo aukoms įstatymas ir Valstybinio imuniteto įstatymas, kad tokius ieškinius būtų galima pareikšti užsienio valstybėms, priskirtoms prie terorizmą remiančių valstybių“, – pažymėjo advokatai M.Arnoldas ir Jonah Arnoldas.
„Kanada prie tokių valstybių yra priskyrusi Irano Islamo Respubliką“, – pridūrė jie.
Gegužę teisėjas E. Belobaba priėjo išvadą, jog Iranas, numušdamas Ukrainos lėktuvą, įvykdė „teroristinį“ aktą – taigi, buvo sudarytos sąlygos aukų artimiesiems reikalauti kompensacijos.
Teheranas pasmerkė tą nutartį kaip „neturinčią jokio pagrindo“, tvirtindamas, jog Kanados teismas neturėjo įgaliojimų priimti tokį sprendimą.
Ieškovai prašė 1,5 mlrd. Kanados dolerių (1 mlrd. eurų) kompensacijos.
Kovą paskelbtoje galutinėje ataskaitoje Irano civilinės aviacijos organizacija (CAO) pažymėjo, kad jos oro gynybos sistemos buvo pasirengusios suduoti atsakomąjį smūgį JAV, nes Teheranas buvo paleidęs raketų į amerikiečių pajėgų naudojamą bazę Irake.
Šiitiška respublika buvo ką smogusi tam objektui atsakydama į iraniečių generolo Qassemo Soleimani nužudymą, todėl laukė Vašingtono atsako.
Ukraina pasmerkė ataskaitą kaip „cinišką mėginimą nuslėpti tikrąsias tragedijos priežastis“, o Otava pareiškė, jog šis dokumentas yra „neišsamus“, nes jame trūksta „tvirtų įrodymų“.
Birželį Kanados vadovaujama grupė šalių pranešė iškėlusi ieškinį Iranui, siekdama gauti kompensaciją aukų artimiesiems.
Užpernai gruodį Iranas pasiūlė kiekvienai aukų šeimai išmokėti „150 tūkst. JAV dolerių arba lygiavertę sumą eurais“.
Tą pasiūlymą griežtai kritikavo Ukrainos ir Kanados pareigūnai, nurodę, kad kompensacijos dydis neturėtų būti nustatomas vienašališkais pareiškimais.
